Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1998-08-07 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.;

2) 1999-02-04 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn. su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, 1999-12-01 paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-auklėjimo darbų kolonijos;

3) 2000-09-29 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn., 2002-05-14 paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos;

4) 2017-10-25 Anykščių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju pagal BK 281 str. 7 d. 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir turto konfiskavimas, 2020-11-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

5) 2022-01-03 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. viešaisiais darbais 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2022-07-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. Z. 2024 m. lapkričio 20 d., apie 14.31 val., namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui, kumščiu smogė ant lovos sėdėjusiam broliui N. Z. į veidą, sugriebęs už drabužių ir nutempęs jį ant grindų, dar kelis kartus kumščiu smogė jam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu dėl ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu padaryto sužalojimo - poodinės kraujosruvos kaktoje - nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. Z. sveikatą.

Ž. Z. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. Z. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. nuo pat ryto tėvų namuose su tėvu A. Z. ir broliu N. Z. gėrė alų. Begerdami susimušė su broliu, bet nepamena dėl ko. Pamena tiek, kad smogė N. Z. kelis kartus kumščiu į galvą, jam pargriuvus, smogė į kitas kūno vietas, tačiau jo nespardė. Dėl savo poelgio labai gailisi, norėtų atsiprašyti brolio, bet jam uždrausta su juo bendrauti.

Nukentėjusysis N. Z. parodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. namuose girtavo su tėvais ir broliu Ž. Z.. Apie pietus, jau būdami stipriai girti, jie su Ž. Z. susipyko. Brolis vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, nutempęs už drabužių ant grindų, mušė kumščiais, gali būti, kad ir įspyrė. Ant brolio Ž. Z. nebepyksta, pretenzijų jam neturi.

Liudytojai Ž. Z. ir A. Z. parodymus duoti atsisakė.

Iš 2024-12-02 specialisto išvados Nr. G 3943/2024(01) nustatyta, kad N. Z. nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje padaryta vienu trauminiu poveikiu. Dėl nustatytų sužalojimų nežymiai sutrikdyta jo sveikata.

Iš 2024-11-26 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas pareigūnų 2024-11-20 įvykio vietoje kūno kamera darytas vaizdo įrašas, jame užfiksuota kaip neblaivus N. Z. pareigūnams sako, kad brolis Ž. Z. jam „įstatė guzą“, spardė, kai jie susipyko dėl vieno euro.

Iš 2024-12-11 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas N. Z. pokalbis su BPC operatore, girdisi kaip N. Z. prašo policijos pagalbos, nes brolis Ž. Z. jį daužė, „šokinėja“ prieš jį ir tėvą.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Ž. Z. 2024 m. lapkričio 20 d. smurtavo prieš savo brolį N. Z., savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu (nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, kas atitinka šeimos nario sąvoką pagal BK 141 straipsnio 2 dalį), kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Z. paskutinių penkių metu laikotarpiu 5 kartus baustas administracine tvarka: už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, už pėsčiųjų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą padarytą karantino metu. Bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad dėl netinkamo Ž. Z. elgesio nusiskundimų nėra gavusi.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas 12 mėn., kuri yra didesnė nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, tačiau neviršija jos vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2, 3 dalys), yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (BK 64¹ straipsnis).

BK 48 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo neskirti Ž. Z. intensyvios priežiūros, tačiau prašo įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir aplinkybes, nusprendžia, kad šiuo atveju prie kaltinamajam paskirtos bausmės įgyvendinimo labiau prisidėtų prokuroro prašomos priemonės, o ne intensyvi priežiūra (BPK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Teismo nuomone, tikslinga kaltinamąjį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Ši priemonė, kaip ir įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, suteiks realią galimybę Ž. Z. keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, Ž. Z. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 15.20 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 14.10 val., šis laikino sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam Ž. Z. 2024 m. lapkričio 21 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, BPK 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti Ž. Z. laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams.

Įpareigoti Ž. Z. bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 puntu, 66 straipsniu į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti Ž. Z. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 20 d. 15.20 val. iki 2024 m. lapkričio 21 d. 14.10 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ž. Z. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti Ž. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.