- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-197/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- I. S., A. P., G. M., R. P., G. B., D. Č.
- Trečiasis asmuo
- G. P., R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Orinata“
- Advokatai
- Laura Daumantaitė, Aurelijus Gruodis
- Kategorijos
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės reklamos agentūros „Alveronas“ administratoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-300-230/2008 atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės reklamos agentūros „Alveronas“ administratoriaus ieškinys atsakovams I. S., R. P., A. P., G. M., G. B. ir D. Č. dėl nuostolių ir administravimo išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys byloje G. P., R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Orinata“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo bankrutavusios UAB reklamos agentūros (toliau – BUAB RA) „Alveronas“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2007 m. gegužės 4 d. pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovų D. Č., I. S., R. P., A. P., G. M. ir G. B. solidariai priteisti 208 721,05 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, 9 233,15 Lt įmonės administravimo išlaidoms apmokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad UAB RA „Alveronas“ 2006 m. vasario 10 d. buvo iškelta bankroto byla. Nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus bendrovės valdymo organai turėjo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau tai nepadaryta. Įmonės direktoriaus pareigas ėjęs A. Č. mirė 2002 m. rugpjūčio 15 d.. Mirus direktoriui įmonės dokumentai ir turtas dingo. Įmonės akcijos priklauso atsakovams, todėl jie laikytini įmonės savininkais. Mirus direktoriui ir akcininkui A. Č., palikimą priėmė jo sutuoktinė atsakovė D. Č.. Akcininkai, mirus direktoriui A. Č., neatliko bendrovės įstatuose numatytų pareigų sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir išrinkti direktorių, todėl dingo bendrovės turtas ir dokumentai. Akcininkai taip pat nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcininkai, turėdami teises ir pareigas, pažeidė įmonės kreditorių teises, nesirūpino įmonės turtu, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti. Teismas patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus 208 721,05 Lt dydžio sumai. Įmonės turtas 2002 m. sausio 1 d. sudarė 314 108 Lt. Iškėlus bankroto bylą, įmonės turto surasta tik 766,85 Lt dydžio sumai. Akcininkai elgėsi nesąžiningai, nederino savo teisių ir pareigų, nesiėmė priemonių, kad nekiltų grėsmė kreditorių interesams, nevykdė bendrosios pareigos elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Dėl tokio atsakovų neveikimo įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus, todėl bankroto byloje patvirtinti kreditiniai reikalavimai 208 721,05 Lt sumai pripažintini nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovai. Teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi BUAB RA „Alveronas“ pritaikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtinta 10 000 Lt administravimo išlaidų sąmata. Įmonės turto surasta tik 766,85 Lt dydžio sumai, todėl trūksta 9 233,15 Lt likusioms administravimo išlaidoms padengti. Ieškovo manymu, taikant ĮBĮ 10 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų normų analogiją, įmonės savininkai (akcininkai) turi apmokėti 9 233,15 Lt dydžio administravimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 10 d. iškėlus UAB „Alveronas“ bankroto bylą turtas ir dokumentai administratoriui ĮBĮ ir nutarties iškelti bankroto bylą nustatyta tvarka nebuvo perduoti. Teismas nenustatė įmonės akcininkų deliktinės atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o šis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.50 str. 2 d.). Akcininkai kitokių tiesioginių turtinių įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu, išskyrus dalyvauti juridinio asmens veikloje kapitalu, neturi. Atsakovai turėjo kiekvienas po 11 proc. įmonės akcijų ir galėjo tik inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą. Akcininkai jokiais norminiais aktais nėra įpareigoti veikti bendrai. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė akcininkų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp akcininkų neteisėtų veiksmų ir kreditoriams atsiradusios žalos, nes teismo nutartimi iškelti bankroto bylą yra nustatyta aplinkybė, kad bendrovė buvo nemoki jau 2002 m.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Išdėsto argumentus:
1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratoriui neperduoti įmonės dokumentai ir turtas.
2. Nesąžiningas atsakovų elgesys pasireiškė tuo, kad jie nerinko administracijos vadovo, neinicijavo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, netvarkė UAB RA „Alveronas“ turto, nesaugojo dokumentų ir kitos informacijos apie turtą ir verslą. Atsakovams teko ir įmonės valdymo organų narių pareigos, tarp jų tvarkyti įmonės turtą, saugoti dokumentus, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti administratoriui visus dokumentus ir turtą,.
3. Įmonės valdymo organams neįvykdžius pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų, buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.
4. Įmonės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl ir akcininkai (valdymo organo nariai), nevykdydami ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, elgėsi nesąžiningai. Akcininkai ir valdymo organo nariai yra kalti, nes, mirus įmonės direktoriui, nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek buvo būtina. Akcininkai ir įmonės valdymo organo nariai elgėsi nesąžiningai ir bendrai padarė žalą kreditoriams, todėl atsako solidariai.
5. Pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, jeigu iškėlus bankroto bylą paaiškėja, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, jos savininkai turi apmokėti administravimo išlaidas. Šiuo atveju įstatymo analogijos taikymas yra pateisinamas, neprieštarauja santykio esmei ir pobūdžiui.
Atsiliepimas
Atsakovų G. B., I. S., A. P., G. M. atstovas pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovai buvo tik smulkūs ieškovo akcininkai, nei vienas iš jų atskirai negalėjo daryti lemiamos įtakos įmonės veiklai. Dėl mažo turimų akcijų skaičiaus atsakovai nesidomėjo įmonės veikla, jiems nebuvo žinoma jos finansinė padėtis. Nei vienas iš atsakovų neturėjo pareigos, o taip pat ir teisės rinkti administracijos vadovą. Atstovo nuomone, administratorius neturi teisės reikšti ieškinio kreditorių vardu, o klausimą dėl subsidiarios atsakomybės galėtų kelti tik apelianto kreditoriai, bet ne pats ieškovas, būdamas pagrindiniu skolininku. Už apelianto skunde nurodytų pareigų atlikimą buvo atsakingas įmonės vadovas, o ne visuotinis akcininkų susirinkimas ar atskiri akcininkai.
Atsakovė D. Č. atsiliepimu prašo apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, 2009 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas išdėstė tokius argumentus:
1. Nagrinėjamoje byloje ieškovui įrodinėjant žalos atsiradimą dėl atsakovų kaip bendrovės akcininkų elgesio pasekmių, bylą nagrinėję teismai turėjo ištirti ir įvertinti atsakovų elgesį ir jų pasekmes ieškovo prašomos atlyginti žalos kontekste. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovai neturėjo pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nepagrįsta. Nebelikus bendrovės vadovo, pareiga inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą tenka bet kuriam akcininkui, kurio turimų akcijų kiekis yra ne mažiau kaip 10 proc. (ABĮ 23 str. 1-3 d.). Mirus bendrovės vadovui, šią įstatyme nustatytą pozityvią pareigą turėjo vykdyti bet kuris iš bendrovės akcininkų, valdžiusių ne mažesnį kaip 10 proc. bendrovės akcijų paketą. Tuo tarpu visuotinio akcininkų susirinkimo, o ne atskirų akcininkų kompetencija buvo pavesti eiti pareigas paskirtam bendrovės vadovui. Todėl atsakovai turėjo pareigą inicijuoti akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiama dėl įstatyme nurodytų privalomų spręsti klausimų (tarp jų - dėl bendrovės vadovo skyrimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir kt.).
2. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ieškovo nurodytų argumentų, kad atsakovų neveikimas nulėmė bendrovės nemokumą. Teismai taip pat netyrė ir neįvertino aplinkybių susijusių su atsakovų, kaip akcininkų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (bendrovei negalint arba ateityje negalėsiant atsiskaityti su kreditoriais).
3. Byloje reikia ištirti ir įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovų nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar, atsakovams įvykdžius įstatyme nurodytas pozityvias pareigas ir sušaukus visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų paskirtas bendrovės vadovas (atsakingas už bendrovės turto išsaugojimą asmuo), tokiais neatliktais atsakovų veiksmais būtų galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams ir jų interesams atstovaujančiam bankrutavusios bendrovės administratoriui atsiradimo. Byloje reikia atsakyti į klausimą, ar dėl atsakovų neveikimo bendrovė prarado tam tikrą turtą, ar kitaip pablogėjo bendrovės turtinė padėtis ir ar toks pablogėjimas galėjo nulemti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais (nemokumą). Taip pat įvertintinas atsakovų neveikimas sąžiningumo prieš bendrovės kreditorius aspektu, nes nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę. Taigi sprendžiant civilinės atsakomybės iš delikto taikymą reikia nustatyti faktines aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės akcininkų subsidiariosios atsakomybės už tos bendrovės prievoles kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankroto administratoriaus ieškinį bendrovės akcininkams atmetė konstatavęs, kad juridinio asmens dalyvis pagal juridinio asmens prievoles neatsako, o akcininkai turi tik vieną turtinį įsipareigojimą bendrovei - dalyvauti jos veikloje kapitalu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai, pagal turimų akcijų skaičių, kiekvienas atskirai galėjo tik inicijuoti visuotinio susirinkimo sušaukimą, bet negalėjo išrinkti naujo direktoriaus, o veikti bendrai jokiais norminiais aktais jie nėra įpareigoti.
Kasacinis teismas, kurio išaiškinimai iš naujo nagrinėjančiam bylą teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.), 2009 m. liepos 9 d. nutartyje, remdamasis teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išaiškino, jog tuo atveju, kai bendrovėje nesudaryta valdyba ir nebelieka bendrovės vadovo, kurių kompetencija yra visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas, tai pareiga sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą atitenka akcinės bendrovės akcininkams, turintiems ne mažiau kaip 10 proc. bendrovės akcijų (ABĮ 23 str. 1-3 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams I. S., R. P., A. P., G. M. ir G. B. priklausė po 18 vnt. (11,11 proc.) UAB RA „Alveronas“ akcijų, o atsakovė D. Č. paveldėjimo būdu tapo 54 vnt. (33,33 proc.) akcijų valdytoja. Dar vienas akcininkas – G. P.(18 akcijų) ieškovo nenurodytas atsakovu ir dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu. Esant tokioms bylos aplinkybėms ir įstatymo nuostatoms, po direktoriaus A. Č. mirties būtent atsakovai turėjo teisinę pareigą inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriame būtų sprendžiama dėl įstatyme nurodytų privalomų spręsti klausimų (tarp jų - dėl bendrovės vadovo skyrimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir kt.). Kasacinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartyje pažymėjo, kad turi būti atlyginama visa žala kilusi tiek dėl asmenų sąmoningų veiksmų, tiek ir atsiradusi dėl jų neveikimo. Todėl atsakovų atsikirtimai, kad jie nesidomėjo bendrovės veikla, joje nedalyvavo, nežinojo apie direktoriaus mirtį ir dėl to nėra atsakingi pagal ieškinį, nėra pagrįsti. Priešingai, aplinkybės, kad atsakovai nereikalavo eilinių (kasmetinių) visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo, nereikalavo finansinės ataskaitos, nekėlė klausimo dėl bendrovės bankroto, tik patvirtina atsakovų neveikimą. Toks akcininkų neveikimas įtakojo neigiamas pasekmes bendrovėje po direktoriaus A. Č. mirties ir po bankroto bylos iškėlimo – nebuvo paskirtas vadovas, apskaitytas, išsaugotas ir bankroto administratoriui perduotas turtas. Vadinasi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo neinicijavimas - atsakovų neveikimas - vertintinas kaip Akcinių bendrovių įstatyme nurodytų teisinių pareigų nevykdymas. Tokiu būdu konstatuojami atsakovų neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovų argumentai, kad atsakyti pagal ieškinį turi bendrovės direktoriaus pareigas laikinai ėjęs N. U., nėra pagrindas atmesti apeliacinį skundą. Toks atsikirtimas jau buvo išdėstytas atsakovų atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje jis nebuvo pripažintas pagrįstu. Be to, atsakovai teiginį dėl N. Urbonavičiaus atsakomybės ir aplinkybę, kad jis buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas, grindžia paties N. Urbonavičiaus liudytojo parodymais pirmosios instancijos teisme bei jo parašais ant PVM deklaracijos. Apklaustas 2008 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje N. U. parodė, kad Č., ruošdamasis operacijai, pasikvietė liudytoją ir pasakė, kad šis bus jo pavaduotoju ir rūpinsis įmonės veikla direktoriaus ligos metu. Byloje yra PVM deklaracija už laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2002-07-31 VMI pateikta 2002 m. rugpjūčio 23 d., kurią kaip įmonės vadovas pasirašė N. U.. Šie įrodymai nėra pakankami išvadai, kad N. U. buvo paskirtas UAB RA „Alveronas“ dirbti direktoriumi ir tuo prisiėmė atitinkamas įmonės vienasmenio valdymo organo pareigas. Byloje nėra tokio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (bendrovės įstatų 37.2 p.), direktoriaus įsakymo, pranešimo socialinio draudimo įstaigai ar kokio kito paskyrimą patvirtinančio dokumento, o prašyme VSDFV Kauno skyriui dėl įrašo apie draudimo nutraukimą N. U. nenurodė, kad jis yra laikinai einantis direktoriaus pareigas. Atsakovai neįrodė, kad N. U. perėmė UAB RA „Alveronas“ valdymo organo pareigas ir atitinkamas įstatymines prievoles.
Ieškovas prašo iš atsakovų solidariai priteisti 208 721,05 Lt nuostolių ir 9 233,15 Lt įmonės administravimo išlaidoms apmokėti. Atsakovai nesutinka ne tik su nuotolių faktu, bet ir su ieškovo teise reikalauti nuostolių bei administravimo išlaidų atlyginimo. Dėl atsakovų argumento, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsako už juridinio asmens prievoles kreditoriams, bet ne pačiam juridiniam asmeniui, kasacinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartyje išaiškino, jog galutiniai naudos gavėjai pagal ieškinį yra ne įmonė, o jos kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai skirta CK 2.50 straipsnio 3 dalis. Todėl pripažintina, kad ieškinys pareikštas reikalavimo teisę turinčio asmens. Dėl reikalavimo priteisti administravimo išlaidas teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Bankrutavusios įmonės naudai priteisti ir išieškoti nuostoliai atitinka paminėtoje įstatymo normoje įvardintų lėšų kategoriją. Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi patvirtino 10 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą. Iš įmonėje surasto turto administravimo išlaidoms panaudota 766,85 Lt, todėl administratorius pagrįstai prašo iš atsakovų priteisti likusią teismo nustatytos sąmatos dalį – 9 233,15 Lt. Įrodinėdamas atsakovų neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius ieškovas rėmėsi turimais bendrovės finansiniais dokumentais. Pagal įmonės balansą už 2001 metus įmonės turtas 2002 m. sausio 1 d. buvo 314 108 Lt (ilgalaikis turtas 69 953 Lt, trumpalaikis-243 669 Lt (pirkėjų įsiskolinimai ir gautinos sumos 243 051 Lt., kasa ir bankas 618 Lt, sąnaudos-486 Lt. Įvertinęs antstolės G. B. išieškojimo negalimumo aktą administratorius nustatė, kad įmonės turtas po 2002-01-01 sumažėjo 71 057 Lt (ilgalaikis turtas 69 953 Lt, kasa ir bankas 618 Lt, sąnaudos 486 Lt. taigi administratoriaus teigimu, įmonėje liko 243 051 Lt vertės trumpalaikis turtas (pirkėjų įsiskolinimai - 169 060 Lt, gautinos sumos - 73 991 Lt) esantis pas trečiuosius asmenis. Administratorius remdamasis PVM deklaracijomis nustatė, kad po 2002 m. sausio 1 d. įmonė gavo 39 156 pajamų, todėl debitorinis įsiskolinimas padidėjo iki 282 207 Lt, pirkėjai sumokėjo 38 970 Lt, todėl administratoriaus skaičiavimu, įmonei tretieji asmenys skolingi 243 237 Lt. Tokie ieškovo apskaičiavimai nenuginčyt.
Apeliantas pagrįstai teigia, kad šis turtas bendrovės naudai iš trečiųjų asmenų nebuvo išieškotas dėl šioje nutartyje jau aptartų neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo) – nebuvo paskirtas valdymo organas privalantis administruoti įmonės turtą, tame tarpe ir išieškoti jį iš trečiųjų asmenų. Tuos pačius veiksmus (turto išieškojimą) galėjo atlikti ir bankroto administratorius, tačiau dėl atsakovų neveikimo bankroto byla buvo iškelta tik 2006 m. vasario 10 d. – praėjus daugiau kaip trejiems metams po direktoriaus A. Č. mirties, per tą laiką bendrovės dokumentai nebuvo išsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti. Todėl jokių realių veiksmų įmonės naudai bankroto administratorius atlikti negalėjo.
Atsakovai su administratoriaus pateiktu turto skaičiavimu nesutinka, teigia, kad jie paremti tik prielaidomis. Įmonė 2002-01-01 balanso duomenimis turėjo 363 877 L įsiskolinimą. Iškėlus bankroto bylą skolos siekė tik 208 721 Lt, nors įmonė dirbo nuostolingai, todėl su didele dalimi kreditorių buvo atsiskaityta iki įmonės vadovo mirties, panaudojant įmonės turtą. 2001-2002 metais gražinti neįvykdyti vykdomieji raštai patvirtina, kad įmonė dar esant vadovui buvo nemoki, neturėjo turto į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Tokie argumentai nepagrįsti. Ieškovas savo apskaičiavimus pagrindė negausiais išlikusiais ir iš kitų įstaigų (VMĮ, SODRA) gautais dokumentais, o atsakovai remiasi tik dviem skaičiais – skolomis buvusiomis 2002 m. sausio 1 d. ir bankroto bylos iškėlimo metu. Pagal tikimybių pusiausvyros principą ieškovo apskaičiavimai pripažintini pagrįstais. Dėl bendrovės nemokumo. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-60-230/09 (UAB RA „Alveronas“ bankroto byla) esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0021/02/03456 yra antstolės G. B. 2004 m. gegužės 12 d. išieškojimo negalimumo aktas, kuriame konstatuota, jog nėra galimybės įvykdyti vykdomojo rašto dėl 3157,44 Lt išieškojimo iš UAB RA „Alveronas“. Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, spendimą buvo siekiama įvykdyt tikrinant įmonės lėšas, esančias kredito įstaigose, ir skolininko vardu registruotą turtą. Išieškojimas iš bendrovės turto, esančio pas trečiuosius asmenis, nebuvo vykdomas. O nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas akcentuoja, kad būtent iš šio turto galėjo būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Kadangi dėl atsakovų neveikimo nesant įmonės dokumentų tokia išieškojimo galimybė tapo neįmanoma, yra pagrindas konstatuoti, jog būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) bendrovė patyrė nuostolių. Tokiu būdu ieškovas įrodė dar vieną civilinės atsakomybės sąlygą - priežastinį ryšį. O kadangi nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę, yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, kas sudaro pagrindą ieškinio patenkinimui. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas kad atsakovai, kaip akcininkai, subsidiariai neatsako už ieškovo (bendrovės) prievoles, materialinės teisės normą (CK 2.50 str. 3 d.) išaiškino netinkamai ir dėl to bylą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 330 str.). Spendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas. Kadangi pas trečiuosius asmenis buvusio bendrovės turto vertė viršija pareikšto ieškinio sumą, ieškinys tenkinamas visiškai. Tenkinant ieškinį, t. y. iš atsakovo priteisiant prašomą nuostolių ir išlaidų sumą, taip pat tenkinamas reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas (CK 6.37, 6.210 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti.
Ieškovui BUAB RA „Alveronas“ iš atsakovų I. S., R. P., A. P., G. M., G. B. ir D. Č. solidariai priteisti 208 721,05 Lt nuostolių ir 9 233,15 Lt įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, iš viso 217 954,2 Lt (du šimtus septyniolika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 20 centų) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (217954,2 Lt) nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.