- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- A-822-1376-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. D., P. T., D., D. T., A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Margarita Šakalytė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos L. D. atstovei advokatei Margaritai Šakalytei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. D. (L. D.), P. T. (P. T.), D. T. ir A. T. (A. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjų L. D., P. T., D. T. ir A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2009 m. birželio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus Nr. (15/6-11) 13PR-99 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“, Nr. (15/6-11) 13PR-100 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei P. T.“, Nr. (15/6-11) 13PR-101 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T.“, Nr. (15/6-11) 13PR-102 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. T.“.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja), nesutikdama su aukščiau nurodytais Migracijos departamento sprendimais, kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti šiuos sprendimus bei įpareigoti atsakovą jos ir jos nepilnamečių vaikų bylas išnagrinėti ir priimti sprendimus iš naujo. Skunde paaiškino, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, jie neatitinka faktinių aplinkybių.
Skunde nurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) jos vyras padėjo kovotojams, parėmė juos maistu ir nakvyne, todėl (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų požiūriu jis laikomas esantis kovotojų pusėje. Dėl šių aplinkybių jų namuose buvo daromos kratos, vyras buvo du kartus sulaikytas (duomenys neskelbtini) karių, kurie jį laikė uždarytą, pirmą kartą – porą savaičių, antrąjį kartą – 8-9 dienas, mušė ir reikalavo tapti skundiku. Teigė, kad dėl šios priežasties kilmės valstybėje jai ir jos šeimai gresia persekiojimas ir žmogaus teisių bei laisvių pažeidimai. Mano, kad ji nurodė individualias priežastis, kodėl jų šeimai gresia persekiojimas ir kodėl apsauga turi būti suteikta. Nurodė, kad Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – ir JTVPK) pažymoje nurodoma, kad nors karinė ir saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) pagerėjo, žmogaus teisių pažeidimai, dėl kurių turi būti suteikiama tarptautinė apsauga, vis dar vykdomi. Mano, kad atsakovas nepagrįstai mano, kad ta aplinkybė, jog vyro brolis liko gyventi (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini) yra saugus. Kaip objektyvią priežastį gauti papildomą apsaugą nurodė pagrįstą baimę būti kilmės valstybėje dėl jos šeimos patirto smurto ir persekiojimo, paremto vyro pagalba kovotojams. Mano, kad subjektyvūs veiksniai, sąlygojantys papildomos apsaugos suteikimą, yra jos psichologinė būsena. Pareiškėjos teigimu, ji visą laiką gyveno baimėje, kad vyras dėl galimų ryšių su (duomenys neskelbtini) kovotojais gali būti sulaikytas arba dingti be žinios. Nurodė, kad augina keturis mažamečius vaikus. Nesutinka su atsakovo išvada, jog baimė, kad grįžus į kilmės valstybę pareiškėja gali būti persekiojama, yra visai nepagrįsta ir nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis. Atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad išdėstyti faktai atitinka žinomus faktus ir egzistuojančias aplinkybes ir jos atžvilgiu taikyti abejonės privilegiją, o pasakojimą laikyti pakankamu įrodymu apie jos šeimai gresiantį persekiojimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas; atsakovas) atsiliepime į skundą (b. l. 13-14) paaiškino ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad remiantis Migracijos departamento 2009-01-06 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 ir Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos 2009-06-08 rašte pateikta informacija, prieglobsčio suteikimas (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims dėl visuotinio smurto ar dažnų ir rimtų žmogaus ir humanitarinių teisių pažeidimų jau nebegalimas, nors vis dar pasitaiko žmogaus teisių problemų, keliančių pavojų asmens saugumui ir teisėms. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdyba rekomenduoja kiekvieną atvejį vertinti pagal kiekvieno jų esmę, t. y. atsižvelgti į individualias aplinkybes bei pagal nustatytus prieglobsčio prašymų nagrinėjimo kriterijus. Atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos teiginys, jog ji su šeima iš kilmės valstybės išvyko dėl vyro, o ne dėl jai asmeniškai gresiančio pavojaus, neatitinka papildomos apsaugos suteikimui būtino individualumo kriterijaus. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, tiesiogiai su ja ar jos vaikais susijusių aplinkybių, kad kilmės valstybėje jiems buvo grasinta, grėsė pavojus jų gyvybei, jie buvo kankinami, jų atžvilgiu buvo panaudoti smurto veiksmai ar bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeidė jų žmogaus teises bei pagrindines laisves, todėl baimė grįžti į kilmės valstybę nėra sąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis ir nėra priežasčių manyti, kad pareiškėjos ir jos vaikų grįžimo atgal į kilmės valstybę atveju bus pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuostatos. Teigė, kad pareiškėjos nurodyti atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvai buvo ekonominio pobūdžio. Apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini) dėl tariamai gresiančio pavojaus jos vyrui, jai ir vaikams, pareiškėja užsiminė tik pateikusi pakartotiną prašymą suteikti papildomą apsaugą, todėl atsakovas mano, kad pareiškėja sąmoningai stengiasi kuo labiau atitikti papildomos apsaugos kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos L. D. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė L. D. ir du jos nepilnamečiai vaikai R. T. ir D. T. 2008-01-31 iš (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus Rinktinės Padvarionių užkardos Medininkų SPP (b. l. 1, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641). L. D. Lietuvos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus pasą 63 Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2012-11-22, santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai išduotą 2007-10-25 (duomenys neskelbtini), vaikų gimimo liudijimus: (duomenys neskelbtini) (b. 1. 2, 19, 20, 21, 22, 23, 24, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641). Migracijos departamentas 2008-06-11 sprendimu Nr. (15/6-9)-12PR-32 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“ nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso, tačiau suteikė pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir išdavė jai ir jos nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2009-06-26 (b. 1. 68-69, 73, 80, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641). 2009-04-27 Migracijos departamentas iš Migracijos valdybos gavo (duomenys neskelbtini) pilietės L. D. prašymą suteikti jai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol vyksta karo veiksmai, kurių metu abi pusės naudoja prievartą, smurtą, nužudymus, pagrobimus, bei aplinkybe, kad jos vyras jau du kartus buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) karių, mušamas, reikalaujama tapti skundiku. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) pilietė L. D. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. 1. 76, 77-78, 79, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641). Migracijos departamentas 2009-06-23 sprendimu Nr. (15/6-11)13PR-99 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“ nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) pilietei L. D. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui, spręsti klausimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba jos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) (b. 1.116-117, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641).
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Įstatymo 87 straipsnis numato papildomos apsaugos suteikimą užsieniečiui. Šiame straipsnyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo, kaip žmogaus, teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009-01-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-18 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 94 - 108, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641), kurioje nurodoma, kad 2007 m. ACCORD ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini), parengtoje dalyvaujant Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ekspertams, rašoma, kad lyginant 2003 m. ir 2006 m., matyti, jog saugumo situacija (duomenys neskelbtini) ženkliai pagerėjo. Vis dar nepranešama apie kiekvieną incidentą, tačiau akivaizdu, kad išpuoliai įgijo kitokį pobūdį – (duomenys neskelbtini) kariai ir (duomenys neskelbtini) kovotojai kovoja vieni su kitais, o civiliai gyventojai nėra jų taikinys. Remiantis minėta informacija, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Žmogaus teisių centras Memorial savo 2008 m. balandžio – spalio mėn. ataskaitoje apie padėtį Šiaurės (duomenys neskelbtini) pažymi, kad kovotojai padega daugiausia vyriausybinius pastatus, valstybės valdžios atstovų būstus, vykdo smurtinius išpuolius prieš valstybės pareigūnus. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat vadovavosi informacija esančia JTVPK internetiniame puslapyje 2007-09-05 publikuotame straipsnyje, kur nurodoma, kad saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) yra pagerėjusi. Pirmiausia patvirtinama, kad karinis konfliktas (duomenys neskelbtini) baigėsi – 2007-03-08 (duomenys neskelbtini) nusileido lėktuvas, įvykdęs pirmąjį keleivinį reisą nuo 1999 m. JTVPK teigimu, optimizmo suteikia pagerėjusi saugumo padėtis, matosi ekonomikos atstatymo ženklai, o dauguma etninių (duomenys neskelbtini), palikusių namus per abu karinius konfliktus, dabar grįžta namo. Dar neseniai JTVPK susirūpinimą kėlė saugumo padėtis dėl karinių veiksmų respublikoje, dabar – apgyvendinimo ir nedarbo problemos. Regione JTVPK ir jos partnerių, atsakingų už projektų įgyvendinimą, veikla susideda iš teisinės, socialinės pagalbos žmonėms, kai šie bando bylinėtis su valstybės valdžios institucijomis dėl būsto, dėl asmens dokumentų išdavimo ir atstatymo ar dėl žalos atlyginimo. JTVPK pripažįsta, kad automatiškas papildomos apsaugos suteikimas (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims dėl paplitusio smurto karinio konflikto metu pagrindu jau nebegalimas. JTVPK siūlo nagrinėti kiekvieną prieglobsčio prašymą individualiai. JTVPK prie persekiojimo rizikos grupės priskiria: 1) kovotojų giminės – nustatant, kurio laikmečio kovotojų giminės gali būti persekiojimo pavojuje, būtina įvertinti tai, ką dabartinė valdžia laiko maištininkais; 2) politiniai oponentai, pvz. (duomenys neskelbtini) dirbę žmonės arba žmogaus teisių aktyvistai; 3) tam tikromis aplinkybėmis vaikai ir moterys (prievartinės vaikų santuokos, nepilnamečių jaunuolių verbavimas į jėgos struktūras ir pan.). Atsakovas taip pat vadovavosi atsakymais į 2007/2008 m. Eurasilo klausimynus apie (duomenys neskelbtini) bei į Migracijos departamento specialistų siųstus paklausimus. Kompetentingos Europos Sąjungos valstybių narių institucijos nurodo, jog šiuo metu ES valstybėse narėse nėra nusistovėjusios bendros prieglobsčio prašymų, gautų iš (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, nagrinėjimo praktikos, nes ES valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose asmenys, atitinkantys papildomos apsaugos kriterijus, apibrėžiami nevienodai, tačiau daugelyje šalių egzistuoja požiūris, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas individualiai. Pažymoje nurodoma, kad dalis valstybių jau pradėjo vykdyti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų grąžinimą į kilmės valstybę. Valstybės daugiausia atsižvelgia į šiuos veiksnius: asmens giminystės ryšius ir ankstesnę apsistojimo vietą už (duomenys neskelbtini) ribų, nurodomos vien ekonominės prieglobsčio prašymo priežastys. Tačiau nustatinėjant apsaugos poreikį reikia įrodyti asmeninę pažeidimų įtaką prieglobsčio prašytojui (papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu), negalima vadovautis tik bendra prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje situacija, būtina atsižvelgti kokią įtaką tai turi asmeniui, jo gyvenimui kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymu atsakovo pateiktoje Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009-08-04 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-6-23 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (b. 1. 25-38) iš esmės naujų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie situacijos (duomenys neskelbtini) pablogėjimą, nepateikta.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde paaiškino, jog Lietuvos Respublikoje jai ir jos šeimai papildoma apsauga buvo suteikta 2008 m. atsižvelgiant į jų nurodytas aplinkybes, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), jos vyras padėjo kovotojams, parėmė juos maistu ir nakvyne, todėl (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų požiūriu jis laikomas esančiu kovotojų pusėje. Dėl šių aplinkybių jų namuose buvo daromos kratos, vyras buvo du kartus sulaikytas (duomenys neskelbtini) karių, kurie jį laikė uždarytą, pirmą kartą – porą savaičių, antrąjį kartą 8 – 9 dienas, mušė ir reikalavo tapti skundiku. Dėl šių aplinkybių šeima nebegalėjo ramiai ir saugiai gyventi kilmės valstybėje ir buvo priversti ieškoti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodė, kad papildomos apklausos metu pareiškėjos vyras K. T. nurodė, kad jo kilmės valstybėje liko gyventi brolis A. T., gim. 1971 m., su kitais broliais nebendrauja. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo, tvarkydavo namų ūkį. K. T. paaiškino, kad ir prieš jo brolius (ir prieš A. T.) taip pat buvo panaudoti smurto veiksmai.
Teismo vertinimu, pareiškėjos vyro paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos vyro brolis A. T. nebijo, jog yra grėsmė jo gyvybei, prieš jį gali būti panaudoti smurtiniai veiksmai ar bet kokios neteisėtos priemonės, kurios gali pažeisti jo žmogaus teises bei pagrindines laisves. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi ją ir jos šeimą išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra ekonominio pobūdžio. Teismas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja prašyme, pirminiame apklausos protokole ir prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje kaip vieną iš pagrindinių išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių nurodė „ten, t. y. (duomenys neskelbtini), vyrui darbo nebuvo, mes norėjome gyventi normaliai“, „su vyru negalėjome niekur rasti darbo“, „vyras neturėjo darbo“ (b. 1. 5, 9, 44, prieglobsčio prasytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641). Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su ja tiesiogiai susijusių aplinkybių, t. y., kad kilmės valstybėje grės pavojus jos gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, ji bus kankinama, jos atžvilgiu bus panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis jos žmogaus teises bei pagrindines laisves, pareiškėjai judėjimo laisvė (duomenys neskelbtini) nebuvo ribojama, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėją grąžinus į kilmės šalį jai galėtų grėsti kankinimai ar nuolatiniai šiurkštūs nežmoniški žmogaus teisių pažeidimai, kas galėtų prieštarauti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes, į Migracijos departamento surinktą naujausią informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), teismas priėjo išvadą, jog joje jau nėra paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, todėl kiekvieno asmens prašymas nagrinėjamas individualiai, įvertinus ir ištyrus visą pareiškėjos byloje esančią medžiagą.
Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų, reikalingų pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą, nenustatyta nėra. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nėra priskiriama rizikos grupėms, nėra priežasčių manyti, jog grįžus atgal į kilmės valstybę, jos atžvilgiu bus pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos nuostatos, todėl nėra pagrindo suteikti jai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu konstatavo, kad suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodyta galimai kilusi grėsmė kilmės šalyje dėl karinio konflikto metu kilusio individualaus pavojaus bei paplitusio bendro pobūdžio smurto, teismo vertinimu, nėra patvirtinta įrodymais, todėl nelaikytina pagrindu suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nepilnamečių vaikų papildomos apsaugos motyvai ir persekiojimo baimė kyla todėl, kad yra persekiojama jų motina. Nepilnamečiai vaikai papildomos apsaugos prašo kaip motinos šeimos nariai, todėl remiantis šeimos vienybės principu, sprendimas pareiškėjos nepilnamečiams vaikams byloje yra toks pats kaip ir jų motinos, įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2009-06-23 sprendimai Nr. (15/6-1 l)-13PR-99, „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei L. D.“, Nr. (15/6-11)13PR-100 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei P. T.“; Nr. (15/6-11)13PR-101 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui D. T.“; Nr. (15/6-11)13PR-102 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) nesuteikimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. T.“ yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.
III.
Pareiškėja L. D. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jos bylą bei priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nagrinėdamas skundą nenurodė, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios ne, apsiribodamas bendrais teiginiais, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, konkrečiai su ja tiesiogiai susijusių aplinkybių, kad kilmės valstybėje grės pavojus jos gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, ji bus kankinama, jos atžvilgiu bus panaudotos bet kokios neteisėtos priemonės, kurios pažeis jos žmogaus teises bei pagrindines laisves. Sprendimo motyvuose nenurodyta, kokie konkretūs administracinės bylos duomenys, pateikti Migracijos departamento, leidžia teismui daryti išvadą, jog nėra grėsmės pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl dar vis paplitusios prievartos, kuri yra kilusi karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) jau nėra paplitusi prievarta, kuri kyla karinio konflikto metu arba sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismas netinkamai vertino 2009-08-04 Migracijos departamento pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-6-23 turinį, kadangi šios pažymos turinys neįrodo, kad padėtis (duomenys neskelbtini) pagerėjo.
2. Pažymi, kad neįmanoma pateikti objektyvių įrodymų, kad ateityje pareiškėją kas nors kankins ar pažeidinės jo žmogaus teises, nes prieš tai darant, joks tokių neteisėtų ketinimų turintis asmuo niekada raštu oficialiai neperspėja, kad bus elgiamasi tokiu būdu ir nepalieka aiškių įrodymų.
3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – ta aplinkybė, jog pareiškėjos vyro K. T. brolis A. T., gim. 1971 m., šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), rodo ne tai, jog jis nieko nebijo ir jam nekyla grėsmė, o tik patvirtina pareiškėjos paaiškinimus, duotus teisme, kad jai ir jos vyrui kyla reali grėsmė (duomenys neskelbtini) būti perduotai į (duomenys neskelbtini) ar jo vadovaujamų saugumo pajėgų rankas. Mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino 2009-06-08 Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro parengtų tarptautinės apsaugos poreikio prieglobsčio prašantiems asmenims iš (duomenys neskelbtini) vertinimo laikinųjų gairių nuostatas, nes joje kalbama apie rekomendacijas naujai, pirmą kartą, besikreipiantiems į Migracijos departamentą papildomos apsaugos prašytojams, o ne tiems, kurims jau buvo eilę kartų papildoma apsauga buvo suteikta. Teismas savo sprendime neteisingai pripažino, kad Migracijos departamentas prie LR VRM pagrįstai pareiškėjai pritaikė galiojančio LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 str., kuriame įtvirtinti papildomos apsaugos suteikimo pagrindai.
4. Nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
Pareiškėjai P. T., D. T. ir A. T. apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jų bylas bei priimti naujus sprendimus. Mano, kad teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas neišanalizavus visų byloje esančių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o nstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniai skundai pagrįsti tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas bylos medžiagoje nurodytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes jame teigiama, kad padėtis (duomenys neskelbtini) stabili ir nėra paplitusi prievarta, nevertinti pareiškėjos L. D. parodymai apie tai, kad jos vyrui K. T. yra pavojinga (duomenys neskelbtini), nenurodyta, kokie Migracijos departamento pateikti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei nėra grėsmės dėl vis dar paplitusios prievartos.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjų siekio gauti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teisiniai santykiai dėl pareiškėjų prašomos papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio nuostatų. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Iš pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad pareiškėja L. D. skundėsi dėl to, kad jai ir jos vaikams (pareiškėjams P. T., D. T. ir A. T.) nepagrįstai nebuvo suteikta papildoma apsauga, o Migracijos departamento sprendimas priimtas neteisingai pritaikius Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
Byloje taikytinos Įstatymo 87 straipsnio nuostatos įgyvendina 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 15 straipsnio ir 2 straipsnio 1 dalies e punkto nuostatas. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi EB steigimo sutarties 249 straipsnio trečiosios pastraipos (pirmiausia žr. 1990 m. lapkričio 13 d. Europos Sąjungos teisingumo Teismo sprendimo Marleasing, C‑106/89, Rink. p. I‑4135, 8 punktą ir 2008 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos teisingumo Teismo sprendimo Commune de Mesquer, C‑188/07, Rink. p. I‑4501, 84 punktą).
Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 „Bendros žmogaus teisių padėties (duomenys neskelbtini) apžvalga“ (b. l. 94 – 108, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641) pažymima, kad 2007 m. ACCORD ataskaitoje apie (duomenys neskelbtini), parengtoje dalyvaujant Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ekspertams, rašoma, kad lyginant 2003 m. ir 2006 m., matyti, jog saugumo situacija (duomenys neskelbtini) ryškiai pagerėjo. Akivaizdu, kad išpuoliai įgijo kitokį pobūdį – (duomenys neskelbtini) kariai ir (duomenys neskelbtini) kovotojai kovoja vieni su kitais, o civiliai gyventojai nėra jų taikinys. Persekiojimo rizikos grupėmis įvardijamos: kovotojai, kovotojų giminės, politiniai oponentai, tam tikromis aplinkybėmis vaikai ir moterys. JTVPK pripažįsta, kad automatinis papildomos apsaugos suteikimas dėl paplitusio smurto karinio konflikto metu jau nebegalimas, siūlo kiekvieną prieglobsčio prašymą nagrinėti individualiai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalies e punktą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendime Elgafaji byloje Nr. C-465/07 pateiktą minėtų direktyvos nuostatų aiškinimą, taip pat įvertinusi Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2009 m. sausio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188, sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo išdėstyta pozicija, kad automatiškai suteikti papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims paplitusio smurto per karinį konfliktą pagrindu jau nebegalima, o kiekvienas prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas individualiai.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo taip pat teigti, kad bendra saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) yra stabili ir saugi, nes kariniai incidentai (karinės operacijos) tebevyksta, taip pat nuolat pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus. Tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje bendrą saugumo padėties nestabilumą, nors jis ir nebėra absoliutaus masto, konstatuotina, kad tuo pačiu turėtų būti vertinamos su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjams kilmės šalyje grėstų realus pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Šiuo atveju aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Elgafaji byloje Nr. C-465/07 nuostata, kad kuo labiau prašytojas sugebės įrodyti, jog pavojus jam kyla konkrečiai dėl su jo asmenine situacija susijusių priežasčių, tuo mažesnis aklo smurto laipsnis būtinas, kad jam būtų suteikta papildoma apsauga.
Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taip pat ir pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte; jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja L. D. prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pirminiame apklausos protokole ir prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole kaip vieną iš pagrindinių išvykimo iš kilmės valstybės priežasčių nurodė „ten, t. y. (duomenys neskelbtini), vyrui darbo nebuvo, mes norėjome gyventi normaliai“, „su vyru negalėjome niekur rasti darbo“, „vyras neturėjo darbo“ (b. 1. 5, 9, 44-46, prieglobsčio prašytojo byla Nr. (duomenys neskelbtini) 0641), kuri teisėjų kolegijai leidžia abejoti grėsmės pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl vis dar paplitusios prievartos (duomenys neskelbtini), kurią esant teigia pareiškėjai skunde bei apeliaciniuose skunduose.
Vien tik skunde teismui ir pareiškėjos L. D. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl paplitusios prievartos, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, (duomenys neskelbtini) kilmės asmenų diskriminacijos dėl tautybės savaime negali būti pripažintos pakankamu pagrindu tenkinti pareiškėjos prašymą, nes jos neatskleidžia asmeninės grėsmės pareiškėjams. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertintinos su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjams kilmės šalyje grėstų realus pavojus, kad jų kaip žmonių teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Taip pat tokiomis aplinkybėmis, turint omenyje bendrą saugumo padėties nestabilumą, nors jis ir nebėra absoliutaus masto, vertintinos ir su pareiškėjais susijusios individualios aplinkybės, dėl kurių buvimo pareiškėjams kilmės šalyje grėstų realus pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Pirmosios instancijos teismas, kaip ir Migracijos departamentas, laikėsi pagrįstos pozicijos, kad pareiškėjai nepriklauso 2009 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 išskirtoms rizikos grupėms. Pareiškėjai nenurodė individualiai vertintinų aplinkybių, dėl kurių buvimo jiems kilmės šalyje grėstų realus pavojus patirti jų kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus ar grėstų realus pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla ginkluoto konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Nors pareiškėja L. D. nurodo aplinkybes, kad jos vyras padėjo kovotojams, parėmė juos maistu ir nakvyne, todėl (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų požiūriu jis laikomas esančiu kovotojų pusėje, dėl šių aplinkybių jų namuose buvo daromos kratos, vyras buvo du kartus sulaikytas (duomenys neskelbtini) karių, kurie jį laikė uždarytą, pirmą kartą – porą savaičių, antrąjį kartą 8 – 9 dienas, mušė ir reikalavo tapti skundiku, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja L. D. ar jos vyras K. T. dalyvavo (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje ir kariniuose veiksmuose, to neteigia ir pati pareiškėja L. D.. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjos vyro K. T. brolis A. T., gim. 1971 m., šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), rodo, kad jam ir pareiškėjams nekyla grėsmė, tačiau šios nepagrįstos išvados konstatavimas, neturi lemiamos reikšmės priimamam procesiniam sprendimui, nes remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo pareiškėjų L. D. ir jos vaikų P. T., D. T. ir A. T. priskirti 2009 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -15/6-10-188 išskirtoms rizikos grupėms. Be to, pareiškėja L. D. ir kiti pareiškėjai nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepasinaudojo teise duoti paaiškinimus teisme, jų dabartinė gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai nėra pateikę tokios informacijos, kuri teismui leistų spręsti apie tai, kad pareiškėjai negali grįžti į kilmės valstybę dėl baimės, susijusios su grėsme, kad jų kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ar grėstų realus pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, taip pat kad negalėtų pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybe. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas bei teisingai jas išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų L. D., P. T., D. T. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.