Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kesvida“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Kesvida“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) 2012-06-05 turto areštą Nr. (23.16-08)-319-6240 (toliau - Aktas).

Paaiškina, kad skundžiamu Aktu areštuotos trys transporto priemonės, registruotos UAB „Kesvida" vardu - motociklas HARLEY DAVIDSON FLHRI (gamybos metai - 2001, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilis VW CC (gamybos metai – 2009, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis HYUNDAI TIBURON (gamybos metai – 2008, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - transporto priemonės). Pareiškėjos teigimu, areštas buvo uždėtas neteisėtai, nes arešto metu visos trys transporto priemonės jau buvo parduotos ir UAB „Kesvida" nuosavybės teise nepriklausė.

Motociklas HARLEY DAVIDSON buvo parduotas 2011-08-26 pagal PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) Kipro kompanijai „SANTFORCE AUTO LIMITED" ir išgabentas į Latviją pagal 2011-08-30 krovinio važtaraštį (CMR); automobilis VW CC parduotas 2011-01-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos įmonei SIA „Latuma", išgabentas į Latviją pagal 2011-01-10 krovinio važtaraštį (CMR); automobilis HYUNDAI TIBURON parduotas 2011-08-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą (invoice) Nr. (duomenys neskelbtini) Kipro kompanijai „SANTFORCE AUTO LIMITED", išgabentas į Latviją pagal 2011-08-04 krovinio važtaraštį (CMR).

Pareiškėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso (CPK) 675 str. 1 dalimi, Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ ) 101 straipsniu, Civilinio kodekso (CK) 4.47 straipsniu, 4.49 str. 1 dalimi, paaiškina, kad motociklas HARLEY DAVIDSON FLIIRI buvo laikinai įregistruotas VĮ „Regitra" UAB „Kesvida" vardu transporto priemones įsigijusios įmonės - „SANTFORCE AUTO LIMITED" žodiniu prašymu, išdavus šios įmonės atstovams įgaliojimus laikinai įregistruoti/išregistruoti šias transporto priemones ir gauti laikinus valstybinius numerio ženklus. Automobilis VW CC ir automobilis HYUNDAI TIBURON buvo klaidingai laikinai įregistruoti VĮ „Regitra" UAB „Kesvida" vardu. VĮ „Regitra" automobilio VW CC klaidingą registraciją yra panaikinusi, ir ši transporto priemonė nuo 2012-06-16 yra įregistruota SIA „Latuma" vardu (VĮ „Regitra" registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal MAĮ 101 str. 3 dalį mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 101 straipsnio komentare išaiškinta, kad sąvoka „pavojus" suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos

informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iš ko galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas. Pareiškėjos teigimu, skundžiamame Akte nenurodyta nei viena aplinkybė, faktas, jokia kita informacija, kuria remiantis daroma prielaida, kad UAB „Kesvida" gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių. UAB „Kesvida" visada savalaikiai sumoka visus mokesčius, ir, pareiškėjos įsitikinimu, VMI nedisponuoja jokia objektyvia informacija, leidžiančia daryti prielaidą, kad bendrovė neįvykdys savo mokestinių prievolių. Todėl VMI neturėjo pagrindo taikyti turto areštą, pagal MAĮ 101 str. 3 dalį.

Visos trys areštuotos transporto priemonės arešto metu buvo registruotos laikinai, kaip tai numato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų LR vidaus reikalų ministro 2001-0525 įsakymu Nr. 260 (toliau - Registravimo taisyklės), 55.5 punktas. UAB „Kesvida" pagrindinė veikla - prekyba naudotomis transporto priemonėmis. Laikinai registruojamos transporto priemonės, skirtos pardavimui. Areštuojant transporto priemones, skirtas pardavimui, iš esmės paralyžuojama bendrovės veikla ir ji gali būti priversta bankrutuoti. Mokesčių administratoriui MAĮ 95 str. 1 dalies 2 punktas suteikia teisę taikyti areštą, tačiau arešto taikymas prekėms (įmonei, kuri prekiauja automobiliais, automobilis yra prekė), pažeidžia MAĮ 8 str. 3 dalį. UAB „Kesvida" mokestinė nepriemoka buvo nustatyta pagal Kauno apskrities valstybines mokesčių inspekcijos (toliau - Kauno AVMI) 2012-03-12 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-65, kuris buvo apskųstas ir VMI 2012-04-30 sprendimu Nr. 69-71 nusprendė pavesti Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, kuris dar nėra atliktas. Pakartotinio patikrinimo metu turi būti įvertinti UAB „Kesvida" pateikti įrodymai ir argumentai ir tikėtina, kad priskaičiuotos sumos bus panaikintos (b.l.1-4).

Paaiškina, kad pagal LR kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286 (toliau – Nuostatai), 22, 23 punktus transporto priemonėms yra numatyta privaloma registravimo tvarka, o už pateiktų duomenų teisingumą atsako transporto priemonės valdytojai (CK 1.75 str. 2 d., 4.262 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2010.

Tai, kad automobilis VW CC yra įregistruotas ne pareiškėjos, o SIA LATUMA vardu, VMI sužinojo tik gavusi pareiškėjos skundą. VĮ „Regitra" duomenų bazės duomenimis, automobilis VW CC Latvijos mokesčių mokėtojo SIA LATUMA vardu įregistruotas 2012 m. birželio 16 d., t.y. po Akto surašymo.

Kauno AVMI patikrino mokesčių mokėtoją UAB „Kesvida" ir 2012 m. sausio 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 18-AU16-2 ir 2012 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-65 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 69-71 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012 m. kovo 12 sprendimo, o 2012 m. birželio 11 d. sprendimu -pavedė UAB „Kesvida" mokestinį patikrinimą atlikti Klaipėdos AVMI.

VMI areštavo pareiškėjos turtą, nes yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausanti turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Tokio pavojaus sampratą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino 2004 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-8-944-04, 2011 m. vasario 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-249/2011.

Kauno AVMI 2012 m. kovo 12 d. sprendime Nr. (04.7.2)-K3-65 nurodyta, kad UAB „Kesvida" naujai apskaičiuojama ir nurodoma sumokėti 382 113,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), 43 837,00 Lt PVM delspinigių ir 38 211,00 Lt PVM baudą.

Inspekcija, priimdama sprendimą, taip pat įvertino turimą informacijos visumą apie UAB „Kesvida", jos turtinę padėtį, atsižvelgta į tai, kad UAB „Kesvida" vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, UAB „Kesvida" balanso už 2011 m. duomenimis 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 5 871

749,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 883 631,00 Lt, t. y. UAB „Kesvida" įsipareigojimai yra didesni, nei visas jos turtas.

Kadangi mokestinio patikrinimo metu nustatyta mokestinės nepriemokos suma (464 161 Lt) nėra mažareikšmė, UAB „Kesvida" neturi turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, UAB „Kesvida" įsipareigojimai yra didesni nei visas bendrovės turtas, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Taikant UAB „Kesvida" turto areštą, mokesčių administratorius vadovavosi MAĮ 8 str. 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais. Inspekcija, įvertinusi UAB „Kesvida" turtinę padėtį, naujai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos mastą, pagrįstai surašė Aktą. Netaikant mokestinės nepriemokos užtikrinimo priemonės ir mokesčių administratoriui apskaičiavus bei nurodžius sumokėti naujas mokestines nepriemokas, išieškoti šias mokestines nepriemokas nebūtų galimybės, todėl būtų pažeisti mokesčių administratoriaus interesai (b.l. 37-40).

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno AVMI 2012-01-09 surašė patikrinimo aktą Nr. 18-AU16-2, kuriuo nustatė, kad UAB „Kesvida“ nepagrįstai pritaikė „nulinį“ pardavimo PVM tarifą apskaičiuotam ir deklaruotam prekių tiekimui 1 819 587 Lt ES šalių įmonei SIA „Latuma“ ir papildomai apskaičiavo 382 113 Lt pardavimo PVM (b.l. 46-69).

Kauno AVMI 2012-03-12 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-65 patvirtino 2012-01-09 patikrinimo aktą Nr. 18-AU16-2, kuriame papildomai apskaičiuota 382 113 Lt PVM, patvirtino 43 837 Lt PVM delspinigius ir skyrė 38 211 Lt PVM baudą (b.l.70-81).

VMI, išnagrinėjusi UAB „Kesvida“ skundą dėl Kauno AVMI 2012-03-12 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, 2012-04-30 sprendimu Nr. 69-71 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą dėl 2012-03-12 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65 (b.l. 82-90), o 2012-06-11 raštu Nr. (21.13-32-3)-R-5022 - pavedė Klaipėdos AVMI atlikti UAB „Kesvida“ pakartotinį patikrinimą dėl Kauno AVMI 2012-03-12 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65 (b.l. 91).

VĮ „Regitra“ 2012-06-05 duomenimis, 2012-05-31 įregistruoto automobilio VW CC, 2009 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas buvo UAB „Kesvida“; 2012-05-28 įregistruoto automobilio Hyundai Tiburon, 2008 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas buvo UAB „Kesvida“; 2012-05-10 įregistruoto motociklo Harley Davidson FLHRI 2001 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas buvo UAB „Kesvida“ (b.l. 44).

VMI 2012-06-05 turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-6240, remdamasi Kauno AVMI 2012-01-09 patikrinimo aktu, 2012-03-12 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-65, kuriais UAB „Kesvida“ papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 382 113 Lt PVM, 43 837 Lt PVM delspinigių, 38 211 Lt PVM baudą (arešto mastas 464 161 Lt), areštavo motociklą Harley Davidson FLHRI, keleivinius automobilius VW

CC ir Hyundai Tiburon, kurių visų vertė 131 000 Lt. Akto priėmimo teisnis pagrindas – MAĮ 33 str. 15 punktas, 95 str. 1 d. 2 punktas, 101 straipsnis - mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Akte nurodyta, kad Aktas surašytas remiantis 2012-06-05 VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis (b.l. 41-43).

1) 2011-08-26 PVM sąskaitą faktūrą KELV Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią motociklą Harley Davidson FLHRI ID Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kesvida“ pardavė Santforce Auto Limited (b.l. 9);

2) 2011-01-07 PVM sąskaitą faktūrą KELV Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilį VW ID Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kesvida“ pardavė SIA „Latuma“ (b.l. 11);

3) 2011-08-03 PVM sąskaitą faktūrą KELV Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilį Hyundai ID Nr. (duomenys neskelbtini) UA „Kesvida“ pardavė Santforce Auto Limited (b.l. 13);

4) 2011-08-30 surašytą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, pagal kurį siuntėjas UAB „Kesvida“ išsiuntė gavėjui JSC „Santforce Auto Limited“ krovinį Harley pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14);

5) 2011-01-10 surašytą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, pagal kurį siuntėjas UAB „Kesvida“ išsiuntė gavėjui SIA „Latuma“ krovinį automobilį VW Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15);

6) 2011-08-04 surašytą tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį, pagal kurį siuntėjas UAB „Kesvida“ išsiuntė gavėjui JSC „Santforce Auto Limited“ krovinį - automobilį Hyundai pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16);

7) Registracijos liudijimą D (duomenys neskelbtini), pagal kurį automobilio VW Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra SIA Latuma, registracijos liudijimas išduotas 2012-06-16, galioja iki 2012-09-14 (b.l. 17).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl centrinio mokesčių administratoriaus surašyto turto arešto akto teisėtumo.

Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymas Nr. IX-2112, kurio 101 str. 1 dalyje nustatyta, kad turto areštas yra šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. MAĮ 101 str. 3 dalyje (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 101 str. 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grąžintina mokesčio permoka (skirtumas).

Minėta, jog skundžiamas turto arešto aktas priimtas Kauno AVMI 2012-01-09 patikrinimo akto bei 2012-03-12 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, kuriais UAB „Kesvida“ papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 382 113 Lt PVM, 43 837 Lt PVM delspinigių, 38 211 Lt PVM baudą (arešto mastas 464 161 Lt) pagrindu, Aktas surašytas remiantis 2012-06-05 VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, taigi, egzistavo formalūs teisiniai pagrindai, reikalingi turto arešto aktui priimti. Skundžiamo turto arešto turinys atitinka Inspekcijos viršininko 2011-05-26 įsakymu Nr. VA-74 patirtintą turto arešto akto formą, t.y. aktas argumentuotas tiek, kiek numato ši forma.

Į bylą surinktais įrodymais nustatyta, jog VMI, išnagrinėjusi UAB „Kesvida“ skundą dėl Kauno AVMI 2012-03-12 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, 2012-04-30 sprendimu Nr. 69-71 pavedė Kauno AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, o 2012-06-11 raštu Nr. (21.13-32-3)-R-5022 - pavedė Klaipėdos AVMI atlikti UAB „Kesvida“ pakartotinį patikrinimą, t.y. suabejota Kauno AVMI 2012-03-12 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-65, kuriuo fiksuotas mokesčio įsikolinimas biudžetui ir kuriuo paremtas Aktas, teisėtumu. Teismas atskreipia dėmesį, jog skundžiamas aktas grindžiamas ir Kauno AVMI 2012-01-09 patikrinimo aktu, kuriame yra nustatyti daugybiniai mokesčių įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai, kas atitinka MAĮ 101 str. 4 dalyje nurodytą sąlygą. LVAT 2011 m. vasario 7 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-438-249-11 pareiškėjai ginčijo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos: 2009 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto Nr. 14-28-25588 ir 2009 m. lapkričio 6 d. turto arešto akto Nr. 14-28-25592, teisėtumą bei pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad ginčijamus sprendimus atsakovas priėmė, vykdydamas pareiškėjų mokestinius patikrinimus, kuriais

vėliau konstatavo pareiškėjų padarytus atitinkamų mokesčių įstatymų pažeidimus bei priskaičiavo ir atitinkamas mokestinių nepriemokų sumas. LVAT išaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje numatytą poveikio priemonę: 1. kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2. kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pirmuoju atveju, turto arešto akto surašymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.

MAĮ 8 str. 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais.

2012-07-28 Mokesčių administravimo įstatymo komentare (registracijos Nr. KD-5672) dėl MAĮ 101 straipsnio išaiškinta, kad turto areštas – tai vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, nurodytų MAĮ 95 straipsnyje. MAĮ 101 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada gali būti taikoma turto arešto procedūra. Ši procedūra gali būti taikoma, jeigu: 1) mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų; 2) mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju sąvoka ,,pavojus”, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iš ko galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas. Mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių vykdymą, turtinę padėtį pavyzdžiu galėtų būti informacija apie: 1) dažnai vėluojamus sumokėti mokesčių mokėtojo apskaičiuotus ar mokesčių administratoriaus priskaičiuotus mokesčius, taikomas priverstinio išieškojimo priemones; 2) įmonės vadovą, kuris mokesčių administratoriui žinomas kaip nuolatinis mokesčių įstatymų pažeidėjas; 3) įmonės savininką, kurio verslas susijęs su kitomis įmonėmis ir šios įmonės turi nesumokėtų mokesčių arba nemoka jų laiku; 4) mokesčių mokėtojo turimas (arba neturimas) pajamas, kurios neužtikrina priskaičiuojamos mokestinės nepriemokos išieškojimo ir pan.

Minėta, jog UAB „Kesvida" mokestinės nepriemokos suma yra 464 161 Lt ir jos negalima laikyti mažareikšme, UAB „Kesvida" neturi registruoto nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, pagal VĮ Registrų centro kaupiamų juridinių asmenų balansų registro duomenis (b.l.93) UAB „Kesvida“ 2011-12-31 dienai turėti įsipareigjimai šiek tiek viršijo turimą trumpalaikį turtą. Iš pasakyto Kolegija sprendžia, kad Inspekcija pagrįstai galėjo manyti, jog iš UAB „Kesvida“ gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų ir jos veikimas tokiomis sąlygomis atitiko MAĮ 8 str. 3 dalyje deklaruojamus principus - protingumo ir teisingumo kriterijus. Ši situacija atitinka teisės taikymo praktiką, nurodytą LVAT 2004 m. lapkričio 16 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-08-944-04, kur LVAT išaiškino, kad, vertinant lingvistiniu aspektu minėtą MAĮ 32 str. 4 dalyje nustatytą turto areštavimo sąlygą, matyti, kad ji sukonstruota tokiu būdu (turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu jo būdu netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius), jog užtenka konstatuoti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidą šios sąlygos taikymui. Taigi, Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytai sąlygai taikyti vada atsiranda, kai yra pagrįstas (pakankamas) pagrindas manyti, jog mokesčio mokėtojas turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku iš jo išieškoti mokesčius. O ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad gali atsirasti tokios neigiamos pasekmės, apsprendžia konkrečios bylos aplinkybės <...>. Byloje nustatyta, kad atliekant mokesčio mokėtojo patikrinimą buvo konstatuota eilė mokesčių teisės

pažeidimų, kurie savo ruožtu, preliminariais skaičiavimais viršijo mokesčio mokėtojo finansines galimybes padengti mokestinę nepriemoką. Todėl esant šiai aplinkybei, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ji buvo pakankamas pagrindas manyti, jog neareštavus pareiškėjo turto galėjo būti apsunkintas mokestinės nepriemokos išieškojimas.

LVAT 2011 m. vasario 7 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-438-249-11 išaiškino, kad iš MAĮ 101 str. 4 dalies matyti, kad nėra pateiktas užbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, darytina išvada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos išieškojimas galėtų tapti neįmanomas ar būtų apsunkintas, MAĮ 101 str. 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Pareiškėjų turtas buvo areštuotas atliekant mokestinį patikrinimą, kurio metu preliminariai atsirado pagrindas konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimus bei su jais susijusias mokestines nepriemokas. Tai, kad šis pagrindas buvo pakankamai pagrįstas, pasitvirtino užbaigto mokestinio patikrinimo rezultatais. Šio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas - nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės, pažeidimo esmė pasireiškia eilės sandorių sudarymu, siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, pats savaime leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjų veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Visa tai apibendrinusi LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjų turtas buvo areštuotas nepažeidžiant MAĮ 101 str. 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areštuoto turto mastas iš esmės atitiko ir galimos mokestinės nepriemokos mastą, kas atitinka MAĮ 101 str. 2 dalies reikalavimus.

Dėl aplinkybės, jog turto arešto akto surašymo metu turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims.

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 22 punkte nustatyta, kad registro duomenis teikia kelių transporto priemonių valdytojai. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad registro duomenų teikėjai: 23.1. atsako už registro tvarkymo įstaigai pateiktuose dokumentuose esamų duomenų teisingumą; 23.2. pasikeitus registro duomenims, privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per mėnesį, pranešti bet kuriam teritoriniam arba centriniam registratoriui apie registro duomenų pasikeitimą ir pateikti registro duomenų pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad registro duomenys keičiami pasikeitus kelių transporto priemonės valdytojui (29.1 p.). Minėta, jog skundžiamo Akto surašymo metu ginčo transporto priemonės pagal atitinkamo registro duomenis priklausė pareiškėjai, kuri, jei tikėti jos argumentu, kad tuo metu transporto priemonės jau buvo išgabentos į Latvijos Respubliką, nevykdė pareigos pakeisti registro duomenis, t.y. išregistruoti transporto priemones pasikeitus savininkui. Skundžiamas aktas atitinka MAĮ 101 str. 4 dalies reikalavimą, jog areštuojamas mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre.

Įvertinus pasakytą, teismas sprendžia, jog skundžiamas turto arešto aktas savo turiniu bei forma iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir pagrindo jį naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.