Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 16 d. J. Tiškevičiaus g., Vilniuje, dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl apgadintos transporto priemonės savininkas kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas tarp jo ir ieškovo 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusiam asmeniui 288,64 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punktą, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 288,64 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 17 d. su pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2-3 dalis ir 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Atsakovas pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė 288,64 Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatlygino ieškovui nuostolių regreso tvarka, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 288,64 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 288,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288,64 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 64 ct) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 288,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.