Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-545-648/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
1-545-648/2010
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-10008-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-545-648/2010Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10008-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.4.
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 06 d.Vilnius

Vilniaus miesto antros apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant E. S., dalyvaujant prokurorui M. R., gynėjui advokatui R. M., kaltinamajam V. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. tuo, kad jis 2003m. kovo mėn.- 2004m. vasario mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, veikdamas bendrininku grupe kartu su A. K., susitaręs su juo daryti sunkų nusikaltimą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 93382,20 Lt valstybės biudžeto lėšų (PVM), o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), veikdamas pagal iš anksto su A. K. aptartą planą, per E. K. iš S. J. neatlygintinai, nemokant pridėtinės vertės mokesčio įsigijo jo parašytą darbą-„Mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijos", jį bei UAB (duomenys neskelbtini) duomenis perdavė A. K., kuris į jo kontroliuojamos, jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdančios, specialiai nusikalstamoms veikoms daryti įsteigtos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos- faktūros LEB serijos, Nr.5528005 blanką įrašė melagingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) tariamai parduoda, o UAB (duomenys neskelbtini) tariamai perka minėtas mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijas už 612172,20 Lt, iš jų 93382,20 Lt PVM, bei pagamino netikrą 2003-03-05 konsultacinių paslaugų sutartį Nr.P2/03-200, netikrą 2003-12-12 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal sutartį Nr.P2/03-2003, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie tariamą UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką A. K. nurodė formaliam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. J. atlikti rankraštinius įrašus ir pasirašyti mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijose, pasirašyti netikroje 2003-03-05 konsultacinių paslaugų sutartyje Nr.P2/03-200, pats juose uždėjo UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo atspaudus, nurodė formaliam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. A. pasirašyti bei uždėti UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo atspaudą netikrame 2003-12-12 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, pasirašyti suklastotoje 2003-12-12 UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje-faktūroje LEB serijos, Nr.5528005. V. J. ir R. A. savo parašais, kaip UAB „Investicijų analizės biuras" direktoriams bei įmonės (duomenys neskelbtini) antspaudo atspaudais patvirtinus minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus, A. K. juos perdavė V. P.. V. P., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, prisistatydamas kaip UAB „Investicijų analizės biuras" atstovas, siekdamas apgaule įgyti UAB (duomenys neskelbtini) valdomas valstybės biudžetui priklausančias lėšas (PVM), pateikdamas minėtus suklastotus ir netikrus dokumentus, kuriuose buvo neteisėtai išskirtos mokėtino PVM sumos, apgaule įtikino UAB (duomenys neskelbtini) direktorių V. J. UAB (duomenys neskelbtini) vardu nupirkti jo (V. P.) kartu su minėtais suklastotais ir netikrais dokumentais pateiktas mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijas ir sumokėti kainą bei PVM. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. J. V. P. panaudotos apgaulės įtakoje, manydamas, kad minėtas mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijas parduoda UAB (duomenys neskelbtini) bei, kad ši įmonė turi teisę už minėtą prekę gauti PVM, minėtas rekomendacijas UAB (duomenys neskelbtini) vardu nupirko ir suorganizavo, kad pagal pateiktus suklastotus ir netikrus dokumentus, išrašant 2004-01-22 kasos išlaidų orderį Nr.19 iš įmonės kasos būtų sumokėta 513000 Lt grynais, kuriuos V. J. 2004-01-22 Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė tiesiogiai V. P., o 2004-01-22 mokėjimo pavedimu Nr.83, 2004-02-18 mokėjimo pavedimu Nr.232, 2004-02-24 mokėjimo pavedimu Nr.280 į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras", būtų pervesta 99172,20 Lt, iš viso UAB (duomenys neskelbtini) sumokant 612172,20 Lt, tame tarpe 93382,20 Lt PVM. Tęsdamas nusikalstamą veiką dalį pinigų, pervestų į UAB (duomenys neskelbtini) bankinę sąskaitą A. K. pervedė į šios įmonės mikroprocesorinės kortelės einamąją sąskaitą, o kitus pradžioje pervedė į jokios ūkinės finansinės veiklos nevykdančių UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bankines sąskaitas, o po to į šių įmonių mikroprocesorinių kortelių einamąsias sąskaitas, iš kurių A. K. nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) formalus direktorius R. A. 2004-01-23 - 2004-02-24 laikotarpiu šiuos pinigus bankomatuose, esančiuose Ozo g. 25, Vilniuje, A. V. g. 7, Vilniuje, nuėmė grynais ir patalpose, Vivulskio g. 18, Vilniuje, ar kitoje tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste, perdavė A. K.. Tokiu būdu, V. P. kartu su A. K., veikdamas bendrininku grupe, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą- UAB (duomenys neskelbtini) valdomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas- 93382,20 Lt PVM.

V. P. dėl nusikaltimo padarymo yra išteisinamas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

V. P. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, jog 2003 metais V. J. kreipėsi į jį dėl projekto Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Jis (V. J.) pasakė, kad jam įdomu padaryti analizę naftos produktų srityje frančizės įsigijimui. Jis V. J. pasakė, kad pasidomės įmonėse, kurioms jis teikia buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Matė, kad A. K. įmonė atlieka rinkoje tyrimus, konsultavimus. Jis paklausė A. K. apie tai. Šis sakė, kad toks darbas reikalauja specifinių žinių. A. K. taip pat sakė, kad jei jis (V. P.) suras žmogų, jis (A. K.) sudarys sutartį. Pažįstamas E. K. jam buvo sakęs, kad turi daug pažįstamų, kurie šitoje srityje specializuojasi. E. kreipėsi į S. J., kuris ilgai dirbo, bet darbą atliko. Tą darbą jis gavo iš E. ir atidavė A. K., kad sutvarkytų visus dokumentus, apiformintų. Jis visus formalumus sutvarkė - rekomendacijas apiformino savo įmonės vardu, jas pasirašė direktorius, surašė priėmimo – perdavimo aktus, išrašė sąskaitą – faktūrą. Rekomendacijų užsakovas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Už rekomendacijas didžiausia dalis pinigų buvo atsiskaityta grynais. Atsiskaitymai įvyko pagal sąskaitą – faktūrą. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) bendravo per jį. Gavęs pusę milijono litų, jis iš karto perdavė tuos pinigus A. K.. Sau iš tų pinigų nieko nepasiliko. Jam buvo motyvacija iš abiejų pusių suteikti tokią paslaugą: A. K. tvarkė buhalteriją, o su V. J. buvo rimta kalba ir planai dėl projektų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Jis atliko UAB (duomenys neskelbtini) vadovui paslaugą, kad vėliau gautų iš jo užsakymų . Jis neigia faktą, kad A. K. jam kažką už tarpininkavimą mokėjo. Tuo metu jo (V. P.) įmonė tvarkė buhalterinę apskaitą virš 30 įmonių, tame tarpe, A. K. įmonių buhalteriją tvarkė ne vienos, o kelių, buvo ne tik UAB (duomenys neskelbtini). Jis nesigilino į UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitas, nes yra teisininkas, o buhalterinę apskaitą įmonėms tvarkydavo samdyti darbuotojai. Byloje esančiuose pokalbių įrašuose kalbama apie pinigus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pas juos tokia tvarka, kad klientai moka pinigus už kiekvieną mėnesį. Tuo laikotarpiu jos dažniausia atsiskaitinėdavo grynais. Kaip jis prisimena, R. A., A. K. tikrai yra atsiskaitę grynais. Jo įmonė tvarkė popierinę buhalterinę apskaitą, o visus mokėjimus atlikdavo pačios įmonės. Daryti pavedimus už įmones galėjo tik su įmonių direktorių leidimais. Sutvarkę mokesčių deklaracijas, perduodavo įmonių direktoriams kiek ir kokių mokesčių reikia sumokėti. Tuo metu jis neturėjo informacijos, kad A. K. nevykdė veiklos. Jie apdorodavo A. K. įmonių sąskaitas – faktūras, įvesdavo jas į kompiuterinę programą. Įmonės pačios turėjo mokėti mokesčius, o jie tik tvarkė buhalteriją. Nekilo abejonių, kad A. K. įmonių veikla gali būti fiktyvi. M. R. negalėjo įforminti savo įmonės vardu, nes įmonės veikla buvo buhalterinės apskaitos tvarkymas. A. K. įmonėse buvo ta veiklos sritis – rinkodaros tyrimai, konsultavimai. Jis nežino, ar buvo įforminta autorinė sutartis tarp A. K. įmonės ir asmens, kuris paruošė rekomendacijas.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Nepamena, kaip jis susipažino su V. P.. Įmonės veikloje dažnai būna tokių sandorių, kai įsigyjama frančizė. Pamena, kad tuo metu įmonei buvo svarbu išgyventi, nežinojo, kokios bus verslo tendencijos. Ieškojo specialistų, kurie galėtų teikti strateginę kryptį. Tuo metu jiems tai buvo labai svarbu. Pradžioje tarėsi su degaline „Statoil“, bet galiausiai pradėjome dirbti su „Ventus nafta“. Jie pirmieji iki įstojimo į Europos Sąjungą pasirašė frančizės sutartį ir jiems kelis kartus atsipirko tos išlaidos. Kontakto su V. P., greičiausia, ieškojo jis, yra buvęs jų ofise, kur nešė dokumentus. V. P. prisistatė kaip auditorius, UAB (duomenys neskelbtini) juristas. Kai vyko atsiskaitymas, jam jis nesukėlė jokių abejonių. 2004 metais sausio 2 dieną buvo išrašytas atsiskaitymo dokumentas iš įmonės - 513 tūkstančių litų sumai. Pinigus sumokėjo V. P.. Dalį pinigų sumokėjo per banką. Jų įmonėje tais laikais pinigai ateidavo iš degalinių, kurių buvo devynios, kasų, buvo nusistovėjusi tokia praktika. Su bankais nelabai bendraudavo. Inkasatorių paslaugomis jie nesinaudojo, patys direktoriai inkasuodavo. Rekomendacijos buvo naudingos, frančizės pagrindais dirba su viena įmone „Ventus nafta“ maždaug nuo 2004 metų. Frančizė yra ilgalaikis susitarimas ir jis galimas tik su viena įmone. Kokia buvo rekomendacijų kainą ir kas ją nustatė, neatsimena. Gal buvo pasivadovauta naudingumo principu. Mano, kad buvo vedamos derybos. Jis buhalterei pasakė žodžiu, kad reikia sumokėti atitinkamą sumą už rekomendacijas. Iš kasos nedažnai atsiskaitydavo po pusę milijono litų grynais, bet yra buvę didesnių sumų, atsiskaitant su kitomis degalinėmis. UAB (duomenys neskelbtini) jam paliko įdomų įspūdį, jiems nekilo abejonių, kad įmonė gali kažko nepadaryti. Jie (UAB (duomenys neskelbtini)) turėjo saugiklį, kad jei įmonei iš rekomendacijų nebus naudos, tai jie nemoka jiems pinigų. Jam, kaip įmonės vadovui, nebuvo galimybės sužinoti, ar bus mokamas PVM, ar ne. Kiekvienas neša mokestinę atsakomybę už save. Jis nenumatė, kad PVM galėtų nesumokėti. Rekomendacijų pagrindu jų verslas išgyveno, jos turėjo įmonei praktinę naudą ir turi dabar.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. P. vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), kuri tvarkė jo įsteigtų įmonių buhalteriją. UAB (duomenys neskelbtini) jam girdėta įmonė. V. P. jo paklausė, ar jis galės padaryti tyrimą. Jam pasakė, kad negali, ir pasakė, kad paieškos žmogaus, kuris galėtų, taip pat tegu paieško ir jis. V. P. rado žmogų. Atliktą darbą jis perdavė jam. Jis darbą perskaitė, paruošė dokumentus- atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, rekomendacijas bei kitus, tiksliai nepamena, bet turėjo būti sąskaita-faktūra, orderis, ir pardavė tą darbą UAB (duomenys neskelbtini). Visus dokumentus paruošė jis, o pasirašė direktorius, nes jis oficialiai nedirbo UAB „Investicijų analizės biuras“ Su V. J. jis nebendravo, perdavimas vyko per V. P.. Jis neklausė V. P., kodėl šis negalėjo per savo įmonę parduoti rekomendacijų. Jam pinigus sumokėjo grynais. Neatsimena, kiek gavo, turėtų būti orderis. Kur gautus pinigus panaudojo, nepamena. V. P. tų pinigų negavo, už tą darbą V. P. jis nieko nemokėjo. Jie tik mokėjo V. P. įmonei už buhalterijos tvarkymą. Jo (A. K.) įmonė ne tik dirbo nelegaliai, nes buvo ir legalaus darbo. V. P. jis neminėjo fiktyvių sutarčių. Šiuo klausimu jie nebendraudavo. V. jam sakė, kas padarė rekomendacijas, bet jis neprisimena, ar su tuo asmeniu, kuris ruošė rekomendacijas, buvo sudaryta kokia nors sutartis.

Liudytojas R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), buvo akcininkas, direktorius, bet įmonei realiai vadovavo A. K.. Dokumentus jam pateikdavo A. K. ir jis pasirašydavo. Jis vykdydavo A. K. nurodymus. Jis A. K. nurodymu nuiminėdavo nuo sąskaitų pinigus ir perduodavo juos A. K.. UAB „Gelvybė“ jis nežino, nepamena ir apie ją nieko negali pasakyti. V. P. yra kažkada perdavęs pinigus už buhalterinės apskaitos vedimą. Jis važiuodavo į UAB „Buneva“ ofisą, pasirašydavo dokumentus, o mokesčių inspekcijai juos teikė, matyt, kad kita įmonė. V. P. neklausė, ar jie dirba legaliai.

Liudytojas V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis V. P. nepažįsta. A. K. pasiūlė jam įsteigti įmonę. UAB „Investicijų analizės biuras“ buvo jo įmonė, jis buvo jos direktorius. Realiai A. K. valdė įmonę, viską tvarkydavo, o jis tik atvažiuodavo į ofisą Vivulskio gatvėje ir pasirašydavo dokumentus. A. K. jį įdarbino, jis gaudavo algą. Nežino, ar įmonėje buvo buhalterė. Kai A. K. liepdavo, jis išgrynindavo pinigus iš įmonės sąskaitos. UAB (duomenys neskelbtini) jam negirdėta, apie frančizės įsigijimo rekomendacijas jis nieko nežino.

Šalies argumentai

Liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. P. kreipėsi į jį su prašymu dėl mokslinio darbo, susijusio su frančize ar nafta. Tada jis kreipėsi į S. J., kuris ir atliko tą darbą, ir tą darbą jis atidavė V. P.. Už tokį bendradarbiavimą V. P. jam nedavė pinigų, kaip ir jis V. P.. Jis kartu su V. P. darė nemažai Europos Sąjungos projektų. Jis dažnai savo klientus nukreipdavo pas V. P.. Dėl rekomendacijų pas jį kreipėsi verslininkas, jo pavardės neatsimena. Nemano, kad V. P. galėjo gauti asmeninį atlygį už darbą iš to verslininko. Kiek pamena, jis pateikė V. P. duomenis apie įmonę, apie kurią reikėjo padaryti darbą.

Liudytojas S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis bendravo su E. K., kurį pažįsta seniai, jie kartu studijavo. E. K. kreipėsi į jį dėl rekomendacijų 2002 metų spalio – lapkričio mėnesiais. E. paklausė, ar jis (S. J.) galėtų paruošti rekomendacijas. Pasakė, kad tai nėra mokslinis darbas. Jam tokio pobūdžio darbai buvo priimtini, nes jis neseniai apsiginęs daktaro disertaciją. E. K. jam pasakė, kad tai darbas apie naftos produktus ir frančizę. Jam nekilo abejonių, kad jis tokio darbo negalėtų padaryti, todėl jis sutiko. E. paminėjo įmonės pavadinimą. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini). Jam E. specialių dokumentų nepateikė, jis naudojosi internetu, biblioteka. Paruoštas rekomendacijas pateikė E. Dėl konkretaus atlyginimo jie nebuvo sutarę. Buvo kalba, bet ji nebuvo konkretizuota. Už šį darbą pinigų jis negavo. Jo paruoštas rekomendacijas buvo galima pritaikyti ir kitai įmonei, bet jas ruošiant jis kalbėjo apie vieną įmonę.

Liudytoja D. P., teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nepažįsta V. P.. Ji nuo 1999 metų dirba vyr. buhaltere UAB (duomenys neskelbtini). 2003 metais įmonė gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą už paslaugas ir ją apmokėjo. Tą sąskaitą jai pateikė direktorius V. J.. Sąskaita buvo pusei milijono litų. Įmonėje yra praktikuojama, kad tokios didelės sumos yra sumokamos grynais. Sąskaita jai įtarimo nesukėlė. Suma buvo sumokėta pagal gautą sąskaitą už paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) iki šiol dirba frančizės pagrindais su įmone „Ventus nafta“.

Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas kartu su broliu V. J.. Už frančizės projektą buvo atsakingas jo brolis V. J.. Šis projektas buvo sėkmingas. Buvo sukurta daug darbo vietų, sumokėti dideli mokesčiai valstybei. Žino, kad už rekomendacijas dalis pinigų buvo sumokėta grynais, dalis – pavedimu, apie 100 tūkst. litų. Jų įmonėje yra tokia praktika mokėti grynais didelėmis sumomis.

Liudytoja R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba buhaltere UAB (duomenys neskelbtini). Jos darbo pobūdis yra buhalterinių dokumentų tvarkymas. Pavedimus tvarkė vyr. buhalterė D. P.. Grynuosius pinigus turėjo įmonės vadovai. Sąskaitą – faktūrą už rekomendacijas ji yra mačiusi. Dalis pinigų buvo sumokėta grynais, dalis pavedimu. Pinigus už rekomendacijas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo gen. direktorius V. J.. Jai nekilo įtarimas, dėl ko per vieną kasos išlaidų orderį tiek daug pinigų sumokama.

Vertinant kaltinamojo V. P. ir liudytojų parodymus bei juos sugretinant su ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais matyti, kad jie neleidžia pagrįsti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn V. P. kaltės. V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno (T. 4, b.l. 129-130, 131-133, 135-145, 150-151) tiek teisme kaltu neprisipažino, neigė sukčiavęs ir apgaule kartu su A. K. įgijęs didelės vertės svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) valdomas Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančias lėšas -93382,20 litų PVM. V. P. neneigė, jog pagal V. J. prašymą per pažįstamą E. K. surado asmenį, kuris sutiko parengti mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijas. Taip pat V. P. neneigė, jog S. J. parengtas minėtas rekomendacijas jis perdavė A. K., o visus iš A. K. gautus dokumentus jis perdavė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. J., iš kurio vėliau gavo didelę sumą litų, kuriuos perdavė A. K.. V. P. taip pat neneigė fakto, jog jis buvo tarpininkas tarp įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kurios vardu buvo paruošta konsultacinių paslaugų sutartis dėl rekomendacijų parengimo bei kiti atitinkami dokumentai bei užsakovo UAB (duomenys neskelbtini), perduodant dokumentus ir pinigus. Tačiau V. P. kategoriškai visą laiką neigė gavęs iš to sandorio kokias nors lėšas ar pasisavinęs PVM. Taigi, V. P. pozicija visą ilgą ikiteisminio tyrimo laiką bei teisminio nagrinėjimo išliko nepakitusi ir jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės buvo nuoseklūs. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti V. P. teiginiai, jog jis 2003-2004 m. pradžioje, nežinojo ir neįtarė, kad A. K. įmonių, kurių buhalterinę apskaitą tvarkė jo įmonė „Buneva“, veikla yra fiktyvi ir jos realiai jokios veiklos nevykdo. Teisme apklausti A. K., R. A. ir V. J. nenurodė, jog kaltinamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sakę V. P. apie tai, jog A. K. įmonių veikla yra fiktyvi.

Vertinant liudytojo A. K., kuriam šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti, nors V. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su A. K., parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, matyti, jog jie buvo skirtingi. Pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. K., būdamas suimtas, davė vienokius parodymus, kuriuos vėliau, paleistas iš suėmimo, pakeitė ir tų pakeistų parodymų iš esmės laikėsi likusį ikiteisminio tyrimo laiką vėlesnėse apklausose ir teisme. Taigi, 2004-08-02 įtariamojo A. K. apklausos protokole, kuris surašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno, yra užfiksuoti sekantys A. K. parodymais: „A. K. įmonės „Artsana“, UAB“Investicijų analizės biuras“, UAB“Lampreza“, UAB“Testarosa“, UAB Ekspandas“ fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų išrašymas UAB (duomenys neskelbtini) buvo derinamas su V., pavardės nepamenu, kuris šiuos dokumentus perduodavo UAB“Gelvybė“ atstovams, kam aš nežinau. Už dokumentų išrašymą V. man mokėdavo apie 6-5 procentų nuo PVM sąskaitoje faktūroje išrašytų prekių ar paslaugų kainos. Atsiskaitymai buvo daromi su šiomis įmonėmis mokėjimo pavedimais, po ko išgrynintus pinigus ar perduodavau V. be sutartos sumos. Šiai įmonei jokių paslaugų ar prekių parduota nebuvo“ (t.4, b.l. 73-79). Visiškai toks pat identiškas tekstas (su tokis pačiomis gramatinėmis ir stiliaus klaidomis) yra ir 2004-08-05 įtariamojo apklausos posėdžio protokole, kuris surašytas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Tai leidžia manyti, jog apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu toje apklausos apimtyje, kur kalbama apie minėtas aplinkybes, nebuvo pilnai laikomasi LR BPK 188 str. 4 d. ir 189 str. 5 d. reikalavimų, nustatančių įtariamojo apklausos atlikimo tvarką, kurios metu įtariamojo parodymai turi būti surašomi kiek galima pažodžiui. Teismas byloje nenustatė prielaidų abejoti tokių parodymų gavimo teisėtumu, nes po apklausos yra visų byloje dalyvavusių asmenų parašai bei jokių pastabų dėl apklausos atlikimo protokole nenurodyta. Tačiau teismas pastebi, jog minėti parodymai yra neinformatyvūs, kalbama apie asmenį vardu V., kuris, atkreiptinas dėmesys, UAB (duomenys neskelbtini) atstovams perduodavo A. K. įmonės „Artsana“, UAB“Investicijų analizės biuras“, UAB“Lampreza“, UAB“Testarosa“, UAB Ekspandas“ fiktyvias PVM sąskaitas faktūras. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo kokių nors kontaktų su A. K. įmone „Artsana“, UAB“Lampreza“, UAB“Testarosa“, UAB Ekspandas“. Tai rodo, jog pirminės A. K. apklausos nebuvo išsamios, o jų metu užfiksuoti A. K. parodymai, kurių ištyrus teisiamajame posėdyje kitus bylos įrodymus, tiesiogiai nepatvirtina jokie kiti įrodymais, nelaikytini objektyviu įrodymu, kuriuo būtų neginčijamai pagrindžiama V. P. kaltė sukčiavimo būdu pasisavinus didelės vertės PVM lėšas. Be to, pastebėtina, jog vėlesnių apklausų metu apklausiamas įtariamuoju A. K. nurodė visiškai skirtingas aplinkybes, paaiškino minėtų rekomendacijų atsiradimo aplinkybes bei neigė, kad V. P. jis mokėjo kokius nors pinigus, išskyrus už V. P. įmonės „Buneva“ teikiamas jo įmonėms buhalterinės apskaitos paslaugas (t.4, b.l. 88-101, 103-107, 118-119). Tokios pozicijos A. K. iš esmės laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu, kur apklausiamas jis teigė, kad V. P. pinigų už rekomendacijų pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) jis nemokėjo, o vienintelės pinigų lėšos V. P. buvo mokamos už jo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, darytina išvada, kad A. K. parodymai šios kaltinamos veikos epizode ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, o apklausiamas teisme A. K., pagarsinus jo minėtus parodymus, nurodė, kad jie buvo netikslūs.

Liudytojai R. A. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme esminių aplinkybių, kurios būtų esminės kaltinant V. P. nusikalstamos veikos padarymu, nenurodė. V. J. nurodė, kad V. P. nepažinojo, o R. A. patvirtino, jog jis yra V. P. perdavęs pinigus už buhalterinės apskaitos vedimą.

Liudytojai E. K. ir S. J. teisme patvirtino, jog iš tikrųjų V. P. domėjosi apie naftos produktų prekybos frančizės įsigijimo rekomendacijas ir tokias rekomendacijas liudytojas S. J. parengė. Šie liudytojai negalėjo nurodyti jokių aplinkybių apie PVM grobstymą, taip pat teigė, jog nei patys kam mokėjo, nei gavo už rekomendacijas kokias nors lėšas.

Liudytojas V. J. teisme patvirtino, jog jis domėjosi mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijomis ir tokios rekomendacijos buvo gautos iš UAB“Investicijų analizės biuras“. Liudytojas taip pat patvirtino, jog už jas buvo atsiskaityta pagal šios įmonės išrašytą sąskaitą faktūrą dviem būdais –513 000 litų buvo sumokėta grynais V. P., o kita dalis – pavedimais per banką. Taip pat liudytojas tvirtino, jog minėtos rekomendacijos įmonei (duomenys neskelbtini) buvo naudingos, jų pagrindu buvo sudaryta frančizės sutartis su įmone „Ventus nafta“, kuri galioja iki šiol. Liudytojas tvirtino, jog mokant už rekomendacijas, jam nekilo jokių abejonių, jog PVM nebus sumokėtas.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojai A. J., R. J. ir D. P. esminių kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių nenurodė, teisme tik patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko rekomendacijas dėl frančizės įgijimo, taip pat patvirtinimo atsiskaitymo už įsigytas rekomendacijas faktą bei tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) rekomendacijomis dėl frančizės įgijimo realiai pasinaudojo.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje esantis 2009-12-04 Protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b.l. 76-95) patvirtina, jog pagal LR operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. buvo vykdoma slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas A. K. ir R. A. naudotiems abonentams. Protokole yra užfiksuotos 33 suvestinės, kuriose, kaip nurodoma protokole, užfiksuoti pokalbiai tarp A. K. ir R. A. , A. K. ir V. P. bei R. A. ir V. P.. Šie pokalbiai buvo išklausyti teisiamojo posėdžio metu. V. P., išklausęs garso įrašus, negalėjo patvirtinti, jog perklausytuose įrašuose yra užfiksuoti jo pokalbiai. Analizuojant pokalbių turinį, matyti, kad protokole nurodyti asmenys tarpusavyje kalba užuominomis, nors yra kalbama apie pinigus (pvz. suvestinės Nr. 18, 20, 33), tačiau sumos nėra nurodomos, konkrečiai suprasti kas ką, kiek ir už ką perduoda, nėra galimybės. Prie protokolo pridėtos finansinių operacijų lentelės, iš kurių turinio matyti, jog pokalbių fiksavimo laikotarpiu buvo išgryninami pinigai iš UAB“Investicijų analizės biuras“ sąskaitos banke, tačiau taip pat matyti, kad buvo gryninamos ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir kitų įmonių pervestos lėšos. Teisme ištirti pokalbiai nėra konkretūs, jų tikrą turinį ir esmę galima tik nuspėti, todėl išlieka prielaidos tų pokalbių interpretavimui, o juos gretinant su minėtų asmenų apklausų metu užfiksuotais parodymais bei kitais byloje ištirtais įrodymais, negalima pokalbiais patvirtinti faktą, kad juose yra kalbama apie V. P. veiksmus pasisavinant svetimas pinigines lėšas.

Be to, byloje yra Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-05-28 aktas Nr. 2-6-4 dėl UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo, kuriame nustatomojoje dalyje 7 punkte yra nurodyta, jog pagal 2003-03-05 konsultacinių paslaugų sutartį Nr. P2/03-2003 UAB (duomenys neskelbtini) 2003-12-12 išrašė PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 5528005 518790 Lt sumai, nuo kurios priskaičiuota 93382,20 PVM, viso 612172,20 Lt sumai. Pagal minėtą sąskaitą 2004-01-22 UAB“Gelvybė“ gen. Direktoriui V. J. iš kasos buvo išduoti gryni pinigai 513000 litų. Apie pinigų priėmimą UAB “ (duomenys neskelbtini) išrašė kasos pajamų orderį LAE Nr. 5654505 513000 litų sumai, kurį pasirašė R. A.. Likusi suma apmokėta pervedimais per banką – 2004-01-22 49000 Lt, 2004-02-18 25000 Lt, 2004-02-24 25172,20 Lt. Pagal 2003-03-05 konsultacinių paslaugų sutartį Nr. P2/03-2003 UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo paruošti mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijas, kurias paruošė ir pasirašė teisės mokslų daktaras S. J.. 2003-10-24 rekomendacijas patvirtino tuo metu buvęs bendrovės direktorius V. J.. T. A. nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. gruodžio mėnesio pardavimo ir pirkimo PVM registruose atvaizdavo : pardavimo registre įtraukta 2003-12-12 UAB (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra LEB Nr. 5528005 518790 Lt sumai su 93382,20 pardavimo PVM, o pirkimo PVM registre įtraukta 2003-12-11 PVM sąskaita faktūra GFA Nr. 65362245, kurią išrašė UAB“Dvistarda“ 674100 Lt sumai, nuo kurios priskaičiuota 121338 Lt PVM. Akte nurodyta, jog pirminėje paslaugų grandinėje PVM nebuvo deklaruotas ir sumokėtas, o pagal 2003-12-12 išrašytą kasos pajamų orderį LAE Nr. 5654505 513000 litų nebuvo užpajamuota ir UAB“Investicijų analizės biuras“ išimtuose apskaitos dokumentuose minėto kasos pajamų orderio nėra (t. 2, b.l. 189-196).

Kiti byloje esantys ir kaltinamajame akte nurodyti procesinių veiksmų (dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, kratos protokolai), nuosprendžio kopija bei banko raštas apie piniginių lėšų judėjimą UAB“Investicijų analizės biuras“ sąskaitoje aukščiau aptartais įrodymais, esminės įrodomosios reikšmės sprendžiant V. P. kaltės klausimą, neturi.

Apibendrinant konstatuotina, jog teisme apklaustų asmenų parodymai ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai bei išklausyti operatyvinio tyrimo metu įrašyti telefoniniai pokalbiai, vertinant juos tiek atskirai, tiek visumoje, nepatvirtina aplinkybės, kad V. P. kaltinime nurodytos veikos metu žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra fiktyvi ir pagal sandorį gautas daugiau kaip 93 382,20 litų PVM nebus mokamas į valstybės biudžetą. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia. Sukčiavimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., objektyviosios pusės požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas (materialioji sudėtis). Byloje nėra jokių tiesioginių ir objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų tai, kad V. P. turėjo tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei kartu su A. K., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą. Teismas pastebi, jog pats kaltinimas yra ydingas, nes kitas kaltinime nurodytas veikos bendrininkas A. K. nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o teismas šioje byloje jo veiksmų analizuoti ir vertinti, kai kaltinimas jam nėra pareikštas, negali. LR BPK 44 str. 6 d. užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas, kas reiškia, jog pareiga įrodyti kaltinamo asmens kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltė turi būti įrodyta konkrečiais įrodymais, o ne samprotavimais ir prielaidomis. Nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų V. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, teismas išteisina jį, kadangi neįrodyta, kad jis padarė veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Byloje prokuroras LR BPK 117 str. tvarka Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vardu pareiškė 93382,20 litų dydžio civilinį ieškinį. Kadangi V. P. yra išteisinamas neįrodžius pastarojo kaltės, tai civilinis ieškinys yra atmetamas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

Išteisinti V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Atmesti civilinį ieškinį.

Daiktą – CD su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, o Mažmeninės prekybos naftos produktais frančizės įsigijimo rekomendacijas, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus miesto antros apylinkės teisme.

Teisėjas A. P.