Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Sodininkų bendrijos „Kvėdarnos sodai“ atstovei R. P., suinteresuotam asmeniui V. Š.,

suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei S. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Sodininkų bendrijos „Kvėdarnos sodai“ pareiškimą, suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, Valstybės įmonei Turto bankui, V. Š., Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė į teismo posėdį jo atstovas neatvyko, todėl byla nagrinėjama jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškimo, pareiškėjos atstovės R. P., suinteresuotų asmenų, liudytojų R. V., Stanislovo L. U., R. V. paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad apie 1968 metus iš „Naujo Gyvenimo“ kolūkio Melioracijos statybos valdybos (toliau MSV) darbuotojams buvo išskirtas 5 ha žemės sklypas sodininkų bendrijai „Jūra“. Bendrijos narių poreikiams MSV talkinant sodininkų bendrijos nariams pastatė vandens bokštą Nr. 1, esantį Kvėdarnos mstl. Sodų g. kurio koordinatės X 6459775,49; Y 372760,22, su vandens tekėjimo vamzdynais. Bokštas stovi šiuo metu nesuformuotame valstybiniame žemės plote (b. l. 24, 26, 29). 1979 m. vasario 22 d. Šilalės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas valstybiniu aktu pažymėjo, kad Šilalės melioracijos statybos ir remonto valdybai žemės naudotojui suteikiamas neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 30,4 ha žemės sklypas. Žemė suteikta gamybinei bazei, kolektyviniams sodui ir kt. reikmėms (b. l. 111-112).1981 metais kolektyvinio sodo praplėtimui papildomai iš „Naujo Gyvenimo“ kolūkio išskirtas 5ha žemės sklypas (b. l. 88-89. Kadangi vandens iš vieno vandens bokšto nepakako praklėstam sodų poreikiams tenkinti MSV, talkinant sodininkų bendrijos nariams pastatė antrą vandens bokštą Nr. 2, kuris stovi Aikštės g. privačiame V. Š. žemės sklype – koordinatės X 6159632.93; Y 372570.96 (b. l. 24-25, 29). 1992-08-04 Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 167- v, Sodininkų bendrijos nariams „Jūra“ leista išsipirkti jiems priskirtus žemės sklypus (b. l. 93-96). Sodininkų bendrija „Jūra“ 2012-04-24, pakeitė pavadinimą į Sodininkų bendriją „Kvėdarnos sodai“, o nuo 2015-07-03 įregistravo naujus įstatus (b. l. 7-23). Sodininkų bendrija vandens bokštais naudojasi iki šiol, tačiau kaip statinio nėra įregistravusi VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Dėl vandens bokšto Nr. 1

Pareiškėja yra Sodininkų bendrijos „Jūra“ teisių perėmėja. Vandens bokštas Nr. 1, esantis Kvėdarnos mstl. Sodų g. kurio koordinatės X 6459775,49; Y 372760,22, buvo pastatytas Šilalės MSV, talkinant jos darbuotojams sodininkų bendrijos nariams. Tuo metu Sodininkų bendrija „Jūra“ nei kaip statytojas nei kitokio sandorio pagrindu nuosavybės teisės į šį vandens bokštą neįgijo. Iš suinteresuoto asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiškinimų bei rašto (b. l. 27), matosi, kad savivaldybės administracija nevaldo vandens bokšto ir jo niekada nėra valdžiusi. Vandens bokštas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, nėra valstybės nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 7-67/2011 išaiškino, kad pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Teisinė registracija, minėta, yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Jo tikslas ir paskirtis neatitinka įstatymu apibrėžto nekilnojamojo daikto valdymo esmės ir pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas teisinė registracija nenurodyta kaip valdymo sampratos elementas ar valdymo atsiradimo pagrindas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus pažymos matosi, kad vandens bokštas Nr. 1 stovi nesuformuotame valstybiniame žemės plote (b. l. 29). Kitų asmenų, kurie naudotųsi šiuo žemės sklypu nėra. Todėl pareiškėja turi galimybę suformuoti žemės sklypą ir jį įsigyti nuosavybėn iš valstybės.

1979 m. vasario 22 d. Šilalės rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto valstybiniu aktu pažymėta, kad Šilalės MSV kaip žemės naudotojui suteikiamas neterminuotai ir neatlygintinai naudotis 30,4 ha žemės sklypas. Žemė suteikta gamybinei bazei, kolektyviniams sodui ir kt. reikmėms (b. l. 111-112). Šis dokumentas patvirtina, kad skirtas žemės sklypas pagal paskirtį neprieštaravo tam, kad jis būtų naudojamas sodo sklypams, ir kitiems jų paskirčiai įgyvendinti skirtiems įrengimams (tame tarpe ir vandens bokštams) statyti.

Sodininkų bendrija „Kvėdarnos sodai“, tapdama Sodininkų bendrijos „Jūra“ teisių perėmėja, jos poreikiams Šilalės MSV pastatytą vandens bokštą įgijo sąžiningai ir jį teisėtai sąžiningai atvirai nepertraukiamai kaip savo nuo 1968 metų, tai yra daugiau kaip dešimt metų valdo visą laiką, būdama įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už ją. Todėl yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68-4.71 straipsniuose. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 1 d. 11 p. nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad Sodininkų bendrija „Kvėdarnos sodai“ įgijo nuosavybės teises ir pagal įgyjamąją senatį ir iki šiol valdo vandentiekio bokštą Nr. 1, esantį Šilalės r. sav. Kvėdarnos mstl. Sodų g. kurio koordinatės X 6459775,49; Y 372760,22, su jam priklausančiais inžineriniais įrenginiais – vandens tekėjimo vamzdynais.

Dėl vandens bokšto Nr. 2

Vandens bokštas plane pažymėtas Nr. 2, kurio koordinatės X 6159632.93; Y 372570.96 (b. l. 24-25) pastatytas apie 1980-1982 metus sodininkų bendrijos pirmininkui V. G. suderinus jo pastatymo vietą su tuomečiu sklypo savininku Stanislovu L. U.. Pastarasis žemės sklypą su jame pastatytu vandens bokštu remiantis Šilalės rajono valdybos 1992-08-04 potvarkiu Nr. 167- v, 2001 m. birželio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš valstybės. 2001 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-3104, Stanislovas L. U. žemės sklypą Unikalus Nr. 8737-0008-0094, pardavė V. Š. (b. l. 60-63). Pirkimo – pardavimo sutartyse bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose duomenų apie sklype esantį vandens bokštą nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.395 str. 1 d. parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduodamame žemės sklype esančius tokius daiktus perėjo žemės sklypo pirkėjui.

Žemės sklypo Unikalus Nr. 8737-0008-0094, 2001 m. birželio 1 d. ir 2001 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimis žemės sklypą įsigijus S. L. U., o iš jo V. Š. šiame žemės sklype stovinčio vandens bokšto nuosavybės teisės perėjimo klausimas nebuvo aptartas. Kadangi žemės sklypą 2001 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo V. Š., jai perėjo ir šiame žemės sklype stovintis vandens bokštas. Žemės sklypo pardavimo metu nei valstybė parduodama šį sklypą S. L. U., nei tuo metu vandens bokštą naudojusi sodininkų bendrija pretenzijų į ant parduodamos žemės sklypo stovinčio vandens bokšto neturėjo. Iš suinteresuoto asmens V. Š. paaiškinimų matosi, kad vandens bokštas pagal paskirtį nėra naudojamas, o naudojami tik vandens tiekimo vamzdžiai. Kadangi vandens bokštą kartu su žemės sklypu daugiau kaip dešimt metų nuosavybės teise įgijo V. Š. nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja sodininkų bendrija „Kvėdarnos sodai“ šį įrenginį valdė kaip savininkas. Nustatyta, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas S. L. U. leido sodininkų bendrijai statyti ir naudoti jo sklype vandens bokštą. Privatizavus žemės sklypą, sodininkų bendrija ir toliau naudojo vandens bokštą su vamzdynais bendrijos narių reikmėms. Tokiam naudojimui neprieštaravo ir šį sodo sklypą įsigijusi V. Š.. Kadangi vandens bokštą sodininkų bendrija naudojosi neatlygintinai, laikytina, kad tarp V. Š. ir sodininkų bendrijos susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Todėl Sodininkų bendrija „Kvėdarnos sodai“ vandens bokštą nevaldė kaip savą ir nesant šios CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, pareiškimas dalyje dėl vandens bokšto Nr. 2, koordinatės X 6159632.93; Y 372570.96, įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 533 str. 2 d., teismas

nusprendė:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Sodininkų bendrija „Kvėdarnos sodai“ įmonės kodas 302767031, įgijo nuosavybės teises ir pagal įgyjamąją senatį iki šiol valdo nekilnojamąjį turtą: – vandentiekio bokštą Nr. 1, esantį Šilalės r. sav. Kvėdarnos mstl. Sodų g. kurio koordinatės X 6459775,49; Y 372760,22, su jam priklausančiais inžineriniais įrenginiais – vandens tekėjimo vamzdynais.

Pareiškimą dalyje dėl vandens bokšto Nr. 2, koordinatės X 6159632.93; Y 372570.96, įgijimo pagal įgyjamąją senatį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.