- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- ATP-1250-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06805-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo jos administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 16 d., 20.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas lengvas 1,48 promilių girtumo laipsnis), nesuvaldė jo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su kitu automobiliu, po to nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medžius, dėl ko jie buvo apgadinti. Vairuotoja nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumentų, draudimo, techninės apžiūros. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 16 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimu R. S. pripažinta kalta padariusi minėtus pažeidimus ir nubausta: pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 20 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 3 d. – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, o, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus, jai paskirta galutinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
R. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą ir sumažinti nuobaudą iki minimumo. Ji prašo atsižvelgti į jos amžių, į tai, kad niekada nebuvo bausta administracine tvarka, į labai sunkią jos šeimos materialinę padėtį. Teigia, kad globoja 3 nepilnamečius vaikus būdama neįgali ir nedarbinga, kad dėl padaryto pažeidimo labai nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo R. S. apeliacinio skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 127 str. 3 d., nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuobaudos individualizavimo taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ str. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, ypatingai švelninančių pažeidėjo asmenybę (veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2999/2011, N756-403/2010).
Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje, nėra. Pažeidėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (tai, kad ji dėl pažeidimo gailisi, nebuvo bausta administracine tvarka, yra neįgali ir nedarbinga) nelaikytinos išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar jos visai neskirti. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad apsunkinta pažeidėjos padėtis atsirado tik dėl jos pačios netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taip pat pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė ir įvertino nustatytą R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi), į tai, kad sunkinančių aplinkybių nėra, į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį bei pavojingumo laipsnį – padaryti du pažeidimai, vienas iš jų – labai pavojingas, sukėlęs pavojų transporto eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei; į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka už KET pažeidimus anksčiau nebausta. Minėtos aplinkybės buvo vertinamos skiriant nuobaudą sankcijos ribose, o jas įvertinus buvo pagrįstai skirta minimali ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.
Konstatuojama, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad R. S. skundžiamu nutarimu nubausta už vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo neblaivi, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sukėlė autoįvykį, todėl vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. S. skirta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą už padarytus pažeidimus taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.