Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-12-11 · Administracinė byla Nr. eI-9739-394/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
eI-9739-394/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02320-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
MAURITAS, UAB
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9739-394/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02320-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 11 d.,ŠiauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato L. S., prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės UAB „Mauritas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mauritas“ (toliau – atsakovė) 116,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2016-12-01 iki 2018-08-31, ir 15,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo registruota Akmenės rajono savivaldybėje ir per laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2018-08-31 tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 116,16 Eur įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017-05-31 sprendimu Nr. T-104(E) bei 2019-03-28 sprendimu Nr. T-61 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Nuostatų 4.11 p., 32 p., ir 33 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad pareiškėjas administruoja šią vietinę rinkliavą – ją apskaičiuoja ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pareiga mokėti šią vietinę rinkliavą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Nuostatų 4.8 p. (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) bei Nuostatų 4.12. p., 12 p., 12.4. p. ir 15 p. (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje registruoti juridiniai asmenys. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti vykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovė įsiskolinimo laikotarpiu buvo Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje įregistruotas juridinis asmuo, todėl yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė taip pat privalo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pateikti dokumentai.

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, pareiškėjos prašymo su priedais nuorašas jai įteiktas, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, nes įteikti registruota pašto siunta nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies.

Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007-10-24 sprendimu Nr. T-197 nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2006-10-25 sprendimu Nr. T-175 patvirtintomis Akmenės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis (pakeistomis Tarybos 2009-06-17 sprendimu Nr. T-152) bei Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu Nr. T-87 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-12-17 sprendimu Nr. T-260 ir pakeista 2010-11-24 sprendimu Nr. T-267, 2010-12-22 sprendimu Nr. T-294, 2013-07-11 sprendimu Nr. T-141, 2013-11-28 sprendimu Nr. T-200, 2014-08-28 sprendimu Nr. T-179, 2014-10-30 sprendimu Nr. T-238, 2017-05-31 sprendimu Nr. T-104), kurių 10 punktas pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Pagal Nuostatų 4.8. p. (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) bei Nuostatų, galiojančių nuo 2017-07-01, 12.4. p., šios vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje registruoti juridiniai asmenys ir kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2010-10-01 yra Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje veikiantis juridinis asmuo (buveinės adresas – duomenys neskelbiami), todėl atsakovė laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2018-08-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų, galiojusių iki 2017-06-30, 4.8. punkto ir Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 12.4. punkto pagrindu pagal nustatytus parametrus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovė nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 116,16 Eur įsiskolinimas, atsakovė skolos neginčija. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą, tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo.

Tačiau pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 ir kt.). Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 30 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020-01-01, šiuo atveju už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31, taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31 yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas, o priteisiama skolos suma už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31.

Pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės 15,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, LR CPK 93 str. 2 d., LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB „Mauritas“ pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 112,10 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 10 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017-01-01 iki 2018-08-31, ir 14,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė