- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- I1-4665-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02740-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos valstybė atstovaujama Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas)
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai), 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, nėra išversti į lietuvių kalbą, pareiškėjas prancūzų kalbos nemoka, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietos pareigūnai grasino, kad jeigu pareiškėjas kreipsis į teismą, jam bus skiriamos nuobaudos. Atkreipė dėmesį, kad Konvencijos 3 straipsnis nenumato senaties termino.
2.1. Pareiškėjas teigia, kad 2015 m. gruodžio 29 d. buvo pristatytas į Marijampolės apskrities VPK areštinę. Kratą atlikusiam pareigūnui pranešė, kad yra lūžę dešinės rankos plaštakos kaulai, todėl nuolat kenčia nežmonišką skausmą, negali valdyti kai kurių pirštų, prašė užtikrinti būtinąją medicininę pagalbą. Pareigūnas, apžiūrėjęs ranką, pasakė, kad ranka nėra lūžusi ir teikti medicininę pagalbą nėra pagrindo. Visą buvimo areštinėje laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo, tačiau į prašymus niekas nereagavo.
2.2. 2015 m. gruodžio 31 d. buvo konvojuotas į Lukiškių TI-K, kuriame iš karto pareigūnams nurodė, kad jo ranka traumuota ir jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau tik 2016 m. sausio 4 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatyta, kad sutrupėję dešinės rankos plaštakos kaulai, uždėtas gipsas, duoti vaistai nuo skausmo.
2.3. Pareiškėjo teigimu, teisės į žmogaus sveikatą neužtikrinusi valstybės įstaiga privalo atlyginti žalą. Nežmoniškas elgesys, neužtikrinta būtinoji medicininė pagalba sukėlė pareiškėjui didelius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime paaiškino, kad nėra duomenų, jog Marijampolės apskrities VPK pareigūnai būtų tyčia ar sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai elgęsi.
3.2. Atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Teigia, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo galimai pažeistas teises, nes 2016 m. kovo 23 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.
3.3. Pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, o gali būti apsiribojama asmens teisės į aktuose nustatytas sąlygas pažeidimo pripažinimu.
Šalies argumentai
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
4.1. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
4.2. Pažymėjo, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies imperatyvi norma nustato privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją - paciento kreipimąsi rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog laikėsi šios privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.
4.3. Priešingai nei savo skunde teigia pareiškėjas, Lukiškių TI-K jam buvo suteikta būtina medicininė pagalba. 2015 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas išreiškė skundą dėl dešinės plaštakos skausmo. Pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių duomenų, įrodančių, jog į Lukiškių TI-K pareigūnus būtų kreipęsis dėl plaštakos skausmo anksčiau, negu 2016 m. sausio 4 d. Pareiškėjas apsiriboja tik abstrakčiu teiginiu, jog Lukiškių TI-K pareigūnai nebuvo atidūs ir nepastebėjo traumos patys. Atlikus pirminę apžiūrą, pareiškėjas buvo nedelsiant pristatytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo atlikta dešinės plaštakos rentgenograma ir, diagnozavus lūžimą, atlikta gipsinė imobilizacija bei paskirta pakartotinė rentgeno kontrolė, kurios pareiškėjas atsisakė. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nenustatytina Lietuvos valstybės atstovų neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė laikomas Marijampolės apskrities VPK areštinėje ir Lukiškių TI-K (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 4 d., kai, pasak pareiškėjo, buvo neužtikrinta būtinoji medicininė pagalba jam pasiskundus dėl lūžusios rankos.
6. Iš teismui pateikto skundo, bylos medžiagos matyti, kad žalos atlyginimo pareiškėjas siekia už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai buvo kalinamas Marijampolės apskrities VPK areštinėje ir už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 6 d., kai buvo laikomas Lukiškių TI-K.
7. Lietuvos valstybės atstovai Vilniaus pataisos namai, Marijampolės apskrities VPK prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnį ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2021 m. rugpjūčio 19 d., todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų apimti laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. Kaip minėta, pareiškėjas ginčą inicijuoja už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. sausio 6 d., kai buvo laikomas Marijampolės apskrities VPK areštinėje ir Lukiškių TI-K, todėl į teismą kreipdamasis 2021 m. rugpjūčio 19 d. praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.
8. Pareiškėjas, prašo netaikyti ieškinio senaties termino paaiškindamas, kad Konvencijos 3 straipsnis nenumato senaties termino. Teigia, kad anksčiau kreiptis į teismą negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnį, nėra išversti į lietuvių kalbą, pareiškėjas prancūzų kalbos nemoka, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, o laisvės atėmimo vietos pareigūnai grasino, kad jeigu pareiškėjas kreipsis į teismą, jam bus skiriamos nuobaudos. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.
9. Pareiškėjo teigimu, pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo buvimo Marijampolės apskrities VPK, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau skundą teismui jis išsiuntė tik 2021 m. rugpjūčio 19 d. Apie savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti šių pažeidimų pasireiškimo momentu, nuo tada ir skaičiuotinas senaties terminas. Pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui daryti išvadą, kad jo teisių pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2016 m. liepos 12 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-441 pareiškėjo skundo dalį dėl Marijampolės apskrities VPK areštinės ir Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjui tinkamo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, pripažino pagrįsta. Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjui apie jo galimai pažeistas teises vėliausiai turėjo būti žinoma 2016 m., gavus minėtą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose pasisakoma, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas bei nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjo paaiškinimas, kad ankščiau į teismą negalėjo kreiptis dėl neišverstų į lietuvių kalbą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.
10. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovo atstovai prašo ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12). Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti Vilniaus pataisos namų, Marijampolės apskrities VPK prašymą ir pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2408-624/2015).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.