- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-231-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00309-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. sausio 9 d. nutarimo netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) 2020 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. (-) administracinio nusižengimo byloje A. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 20 d. 21.47 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,04 promilės girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Minėtu nutarimu A. J. paskirta nuobauda - 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartimi A. J. skundo dėl Institucijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. (-) panaikinimo, netenkino.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį - panaikinti Institucijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės – atėmimo 12 mėnesių. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo - pakeisti Institucijos 2020 m. sausio 9 d. nutarimą, skiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismų praktikoje galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje į daugelį iš jų nebuvo atsižvelgta, dėl ko buvo pažeistos ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog apeliantas gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nebuvo įvertinta ir apelianto asmenybė, t. y. teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, teisės vairuoti transporto priemonių anksčiau nei karto nepraradęs, sukūręs santuoką, auginantis vaikus, sumokėjęs baudą. Vietoje to, vertintos išimtinai neigiamos aplinkybės - ankstesnis baustumas, pats neblaivumo vairuojant faktas Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikė netinkamai.
3.2. Apeliantas skunde nesutinka su nutartyje išdėstytais teismo motyvus, kad priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui. Apeliantas nurodo, kad neteisinga, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Pasekmės, kurios kyla jam netekus teisės vairuoti (kyla didelė rizika netekti darbo) nebuvo tinkamai įvertintos. Apeliantas skunde atkreipia dėmesys į tai, kad žemesnės instancijos teismas teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo skundžiamoje nutartyje rėmėsi selektyviai, atrenkant tik tas bylas, kuriose neblaivumo laipsnis buvo mažesnis nei apelianto, nors buvo ir atvejų, kai švelnesnė administracinė nuobauda skirta ir asmenims, kuriems nustatytas didesnis nei 1,04 promilės neblaivumas.
3.3. Galiausiai apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar administracinės nuobaudos tikslai būtu pasiekti ne panaikinus nutarimą skundžiamoje dalyje, o jį tik pakeitus, t. y. paskyrus bent mėnesiu trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniame skunde A. J. neginčija savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliantas nesutinka su Institucijos paskirta ir skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi palikta galioti administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių terminui. Apeliantas prašo šią administracinio poveikio priemonę panaikinti arba sutrumpinti jos terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir atmesti pareiškėjo A. J. skundą, tinkamai įvertino visas byloje esančias šiam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti A. J. panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą arba sutrumpinus jos terminą.
6. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio Kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Galimybę paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016; Nr. 2AT-38-303/2016). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodyta, jog precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos teismo sukurtu precedentu.
7. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas į daugelį aplinkybių, nurodytų ANK 34 straipsnio 6 dalyje, neatsižvelgė. Pasak apelianto, nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, bei į lengvinančios aplinkybės buvimą, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio pažeidimo ir sumokėjo paskirtą baudą. Dėl to buvo pažeistos ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino visas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad apeliantas turi teisę vairuoti transporto priemones jau 8 metus, nors praeityje baustas už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą nėra, tačiau administracine tvarka yra baustas net 4 kartus, iš kurių 3 kartus už KET pažeidimų padarymą. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas pavartojęs alkoholio už vairo sėdo praėjus vos 3 valandoms, nors žinojo, kad tą dieną jam reikės vairuoti. Be kita to, teismas įvertino ir apeliantą teigiamai apibūdinančias aplinkybes, t. y., kad nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, visas baudas yra sumokėjęs, jis nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį nusižengimą, sumokėjo jam paskirtą nuobaudą – 800 Eur piniginę baudą. Pažymėtina, kad nors žemesnės instancijos teismas priimtoje nutartyje neakcentavo kitų skundę nurodytų ir teigiamai charakterizuojančių apeliantą aplinkybių, t. y., kad jis yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, susituokęs, auginantis vaikus, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi pastarosios aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti A. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.
8. Skunde apeliantas nesutinka su žemesnės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvus, kad priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui ir švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui. Apeliantas pažymi, kad dėl paskirtos poveikio priemonės jam kyla didelė rizika netekti darbo, tačiau ši aplinkybė nei su veikos pavojingumu, nei su neigiamo poveikio apimtimi, nebuvo įvertinta. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šiuos skundo argumentus sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins apelianto galimybes pilnavertiškai vykdyti darbo funkcijas ir, kad tai neabejotinai sukels jam kasdieninių nepatogumų. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Sutiktina su žemesnės instancijos teismo išvada, kad A. J. ir iki administracinio nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbines funkcijas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.
9. Be to, pastebėtina, kad A. J. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nagrinėjamu atveju, apeliantui nustatytas 1,04 promilių girtumas, kuris net taikant + - 1,7 proc., paklaidą labai ženkliai viršiją leistiną ribą, nuo kurio asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, yra adekvati ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
10. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai atrinko bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų neblaivumo laipsnis buvo mažesnis nei apelianto, nors teismų praktikoje yra atvejų, kai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikytos ir asmenims, kurių neblaivumo laipsnis buvo didesnio nei 1,04 promilės. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Žemesnės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog nėra pagrindo remtis apelianto nurodytomis bylomis, kadangi jose nustatytos aplinkybės iš esmės nėra tapačios ar labai panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, pagrindo išvadai, jog žemesnės instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo administracinę ir nukrypo nuo teismų praktikos, nėra.
11. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad A. J. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus nuobaudos tikslus, todėl nei panaikinti šios administracinio poveikio priemonės nei sutrumpinti jos termino nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.