Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės V. J. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2021 m. kovo 4 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės V. J. pratęsimo, kuriuo prašoma V. J. pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą. Teikime nurodyta, kad V. J. psichikos liga serga nuo vaikystės – jam nustatyta nediferencijuotos šizofrenijos diagnozė. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. jis gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, nes gyventi savarankiškai nesugeba. Nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. V. J. nuolat stebimas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos, jam skiriamas palaikomasis gydymas prailginto veikimo neuroleptikais. Prie teikimo pateikta Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros konsultacinės komisijos 2021 m. kovo 1 d. V. J. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 185, kurioje nurodyta, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, kaip padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 245 straipsnyje, būnant nepakaltinamu, buvo pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2016 m. liepos 13 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Toliau išvadoje nurodoma, kad V. J. nuo 1978 metų iki 1985 metų 5 kartus gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (tuomet jam buvo diagnozuota vaikų šizofrenija). Paskutinį kartą šioje ligoninėje gydytas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Be to, išvadoje nurodoma, kad V. J. yra visapusiškai tikslios orientacijos laike, vietoje ir savyje, kontaktas formalus, prasmingas, emocijos blankios, hipomimiškas, pasyvus, kiek pažemintos nuotaikos, uždarokas, nelinkęs bendrauti, mąstymas stokoja nuoseklumo, svarstymai – logikos, kryptingai klausiamas suvokimo sutrikimų neišsako, dėmesį sukaupia, gana ramus, paslaugus, itin religingas, siaurų interesų, socialinis supratingumas menkas, sutrikusi socialinė adaptacija visuomenėje, trūksta socialinio gyvenimo įgūdžių, frustracijos situacijose elgesys neprognozuojamas, paskirtus vaistus išgeria personalo priežiūroje, nes mano esantis sveikas, bet sutinka vaistus susileisti. Toliau nurodoma, jog V. J. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose adaptavosi greitai, patenkintas gyvenimu šiuose namuose. Jam labai svarbu rami aplinka, neinformavęs personalo, neišeina už globos namų ribų. Jis yra pajėgus susitvarkyti kambarį, pasirūpinti asmenine higiena, tačiau iniciatyvos nerodo, jaučia atsakomybę tik dėl savo asmeninių daiktų, savarankiškai disponuoja savo piniginėmis lėšomis. Turi dukrą, kuriai savanoriškai padeda finansiškai. Aktyviai bendrauja su artimaisiais ir draugais telefonu. V. J. nekritiškas padarytai nusikalstamai veikai bei savo sveikatos būklei. Agresijos ir smurto protrūkių nestebėta, pavojingumo lygis neišreikštas: nepavojingas nei sau, nei visuomenei. V. J. psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, išlieka stabili, jis nėra pasveikęs, jam reikalinga kito asmens pagalba, priežiūra ir medikamentinė kontrolė (b. l. 172-173). Prie teikimo pridėtas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2021 m. vasario 24 d. socialinės būklės įvertinimo aktas (b. l. 174).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti teikime išdėstytų aplinkybių bei prie teikimo pridėtos psichinės būklės vertinimo išvados pagrindu. Atsakydama į užduotus klausimus, atstovė nurodė, kad V. J. sutrikimas yra lėtinio progresuojančio pobūdžio, prognozė pasveikimo atžvilgiu nepalanki, jis nepasveiks, tačiau jo būklę medikamentų ir pastovios medicinos personalo priežiūros pagalba galima išlaikyti stabilią ir tokiu būdu jis išliks nepavojingas nei sau, nei visuomenei.

V. J. gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdyje nurodė, kad iš teismui pateikto teikimo, atstovės paaiškinimo ir bylos medžiagos matyti, kad V. J. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija. Serga nuo vaikystės. Sutrikimas yra negrįžtamo, nuolatinio pobūdžio. Jam nustatytas 65 procentų nedarbingumo lygis. V. J. nuo 2016 m. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, nes vienas gyventi visuomenėje jis nesugebėtų ir galėtų nutraukti medikamentinį gydymą. Jam yra skiriamas priverčiamasis medikamentinis gydymas, kuris stabilizuoja jo psichikos būklę. Jis nėra pasveikęs ir vaistus vartoja prižiūrimas personalo. Dėl šių priežasčių mano, kad teikimas yra pagrįstas, įrodytas, todėl prašo teikimą tenkinti ir pratęsti priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymą ir ambulatorinį stebėjimą V. J. pagal gyvenamąją vietą.

Prokurorė Alma Mikalauskienė teismo posėdyje siūlė teikimą tenkinti, kadangi įstatymas numato, kad priverčiamosios medicininio poveikio priemonės gali būti nebetaikomos, jei asmuo pasveiksta. Išnagrinėjus šį teikimą matyti, kad V. J. nėra pasveikęs, pasveikimo prognozė nėra palanki, psichikos liga – šizofrenija serga nuo vaikystės ir jo būklė yra stabili dėka pastovios medikamentinės kontrolės ir personalo priežiūros, todėl siūlo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš teikimo, prie jo pateiktos V. J. psichinės būklės vertinimo išvados, socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad V. J. serga psichikos liga – nediferencijuota šizofrenija nuo vaikystės, jis nenori gerti vaistų, nes mano esantis sveikas, tačiau sutinka susileisti. Yra nekritiškas savo padarytoms nusikalstamoms veikoms, be kitų pagalbos gyventi nesugebėtų, reikalinga kito asmens priežiūra ir kontrolė. Ir nors agresijos protrūkių nepastebėta, pavojingumo lygis neišreikštas, tačiau V. J. psichinė sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, ji išlieka stabili dėka medikamentinio gydymo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir V. J. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešoji įstaiga Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo V. J. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės V. J. pratęsimo tenkinti.

Pratęsti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti V. J. priverstinį stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo V. J. reikalingumo.

Nutarties nuorašus išsiųsti V. J., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (per šios įstaigos administraciją) ir nukentėjusiajai D. T. ((duomenys neskelbtini)).

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Panevėžio apygardos teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.