Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-660-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-20
Bylos Nr.
1-660-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. A.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantsekretorei Aldonai Daudaitei,kaltinamajam A. A. (A. A.), jo gynėjui advokatui A. K.,prokurorui Sigitui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) baltarusis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.20 val. Sodų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 22 A. A. vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,57 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną po darbo jis atvažiavo į parduotuvę, kurioje nusipirko pavalgyti. Automobilį jis žadėjo palikti stovėti prie parduotuvės esančioje aikštelėje ir namo važiuoti troleibusu. Jis buvo susinervinęs, todėl automobilyje jis išgėrė apie 200 gramų „Starkos“. Automobilių stovėjimo aikštelėje pamatęs atsilaisvinusią geresnę vietą jis nutarė perstatyti automobilį. Šiuo metu jis gyvena nakvynės namuose. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso ne jam, vairuoti šį automobilį darbo reikalais prieš kelis mėnesius jam pasiūlė Vytautas arba Artūras. Savo veiksmus jis vertina blogai. Jis yra neįgalus, prašo skirti jam baudą.

Teisiamojo posėdžio metu A. A., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 16 val. baigęs darbą jis atvažiavo į prekybos centro „Iki“, esančio Sodų g. 22, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje ketino palikti automobilį ir eiti į namus. Būdamas automobilyje jis išgėrė 200 gramų „Starkos“ trauktinės. Sėdėdamas automobilyje jis pamatė, kad atsilaisvino stovėjimo vieta arčiau įėjimo į prekybos centrą, taigi jis nutarė automobilį perstatyti į atsilaisvinusią vietą. Iš stovėjimo vietos jis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir kliudė šalia stovėjusį automobilį. Tada prie jo priėjo vyras ir pasakė apie įvykį pranešęs policijai. Netrukus prie jo priėjo kliudyto automobilio savininkas, pasakė pretenzijų neturintis ir išvažiavo. Į įvykio vietą atvykę policininkai alkoholio matuokliu nustatė, kad jis girtas. Jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį. Jis labai gailisi dėl to, kad dėl girtumo jis prarado savikontrolę ir neblaivus vairavo automobilį (b. l. 32, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.20 val. Geležinkelio gatvėje, Vilniuje, eidamas šalia prekybos centro „Iki“ jis išgirdo duslų garsą. Atsisukęs jis pamatė, kad prekybos centro „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas ir bandydamas prisiparkuoti kliudė kelis automobilius. Tada jis priėjo prie minėto automobilio „Citroen“ vairuotojo durelių, prie automobilio vairo sėdėjo apie 40-45 metų amžiaus vyras trumpai kirptais plaukais, apsirengęs šviesiais languotais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir kamufliažinio tipo kelnėmis. Vairuotojo durelių langas buvo atidarytas. Bendraudamas su vairuotoju jis pajautė stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti ir sulėtinti. Jam kilo įtarimas, jog vairuotojas gali būti neblaivus, todėl apie tai jis pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Taip pat jis pabendravo su kliudytų automobilių vairuotojais, kurie pasakė pretenzijų neturintys ir išvažiavo. Iki policijos atvykimo jis stovėjo šalia minėto automobilio „Citroen“ vairuotojo, jo akivaizdoje minėtas vairuotojas jokių gėrimų negėrė (b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.25 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prekybos centro „Iki“, esančio Sodų g. 22, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis „Citroen“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus, kliudė automobilį „Fiat“, valst. Nr. WL72933, ir dar kelis automobilius, kurie iš įvykio vietos išvažiavo. Atvykus į įvykio vietą į jį kreipėsi E. L., kuris paaiškino parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjęs įtartinai manevruojantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas atrodė neblaivus. Minėtas automobilis „Citroen“ besiparkuodamas į laisvą vietą kliudė kelis automobilius, kurių vairuotojai neturėdami pretenzijų išvažiavo. Jam priėjus prie automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie vairo sėdėjo A. A., kuris prisipažino gėręs alkoholinį gėrimą ir vairavęs minėtą automobilį. Alkotesteriu patikrinęs A. A. girtumą jis nustatė 2,69 promilių girtumą, po ko A. A. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 9-10).

Specialistas, ištyręs A. A. kraują, paimtą 2018 m. rugpjūčio 22 d. 17.35 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,57 promiles etilo alkoholio (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad A. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- E. L., J. P., paties A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 16.20 val. Sodų gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 22 A. A. vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,57 promilės etilo alkoholio.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 281 straipsnio 7 dalis.

7. Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad A. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,57 promilės etilo alkoholio, taigi A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 47 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalys.

1. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais.

3. Nustatoma bauda:

1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 500 MGL dydžio;

2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio;

3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio;

4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio;

5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

5. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl A. A. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. A., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. A. A. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. A. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, A. A. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Teismas pažymi, kad A. A. dirba, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą A. A. skirtina 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio bauda.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. A. skirtinos 60 MGL, t. y. 3 000 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų.

A. A. nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. 16.40 val. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 14.01 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 52, 53), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. A. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. A. skirtina galutinė 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio bauda, įpareigojant A. A. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

A. A. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. A., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. A. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. A. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija A. A. kraujyje (2,57 promilės) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi A. A. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. nuo dienos, kai A. A. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas.

Teismas taip pat pažymi, kad A. A. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. A. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. I. (A. I.; b. l. 16), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 297 eurai (b. l. 15), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. A. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 1 297 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau- ir PVM) objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš A. A. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą (1 297 eurai) su PVM (273 eurai).

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. 1. 36, 39, 41), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos ir leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintinas A. A..

Atsižvelgiant į tai, kad A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. A. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 20 MGL, t. y. 1 000 eurų.

Į šią bausmę įskaityti A. A. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. A. skirti galutinę 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio baudą, įpareigojant A. A. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti A. A., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d., bei išieškoti (konfiskuoti) iš A. A. 1 297 eurus.

A. A. skirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. A..

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. A., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas