- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-14
- Bylos Nr.
- e2-60-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00102-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „MLCH“
- Atsakovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MLCH“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „MLCH“, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovo naudai 250 845,49 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos krovinių vežimo draudimo sutartys, kuriomis buvo apdrausti iš Rusijos Respublikos į Latvijos Respublikos, Rygos mieste, Baltijos krovinių terminalą gabenami kroviniai (sintetinis kaučiukas). 2011-09-05, 2011-09-06, 2011-11-13, 2012-01-28 bei 2012-03-13 dienomis Latvijos Respublikos Rygos mieste, Baltijos krovinių terminale atidarius vagonus, buvo nustatytas krovinio trūkumas, iš viso (visais atvejais) buvo nustatytas 159 dėžių trūkumas. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog labiausiai tikėtina, kad krovininių trūkumo priežastis yra nepakrovimas arba dalies krovinio vagystė iki prasidedant krovinio pervežimui; be to nurodė, kad pagal Krovinių draudimo taisyklių Nr. 024 II I.34 p. įvykis yra nedraudiminis, nes nėra įsilaužimo pėdsakų. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo atsisakė mokėti draudimo išmoką nepagrįstai. Pasak ieškovo, AAB „Sterlitamako naftos chemijos“ gamyklos 2015-11-11 raštas Nr. 01-2888 patvirtina, kad krovinys negalėjo dingti gamyklos teritorijoje, nes gamyklos saugos tarnybos darbuotojai kartu su Rusijos muitinės darbuotojais tikrina krovinius vizualiai, sulygina vagone esančio krovinio turinį su krovinio važtaraščio dokumentais, krovinys uždaromas ir užplombuojamas dalyvaujančių asmenų akivaizdoje, pakrautus vagonus saugo gamyklos saugos tarnybos darbuotojai iki išsiuntimo iš gamyklos teritorijos. Ieškovo įsitinkinimu, labiausiai tikėtina, kad krovinys buvo pavogtas pervežimo metu. Kadangi vagystė ir vagystės pasekmės yra draudiminis įvykis, todėl draudimo išmoka turi būti išmokėta. Ieškovo atstovas nesutiko ir su atsakovo argumentais dėl CK 1.125 str. 7 d. nustatyto sutrumpinto vienerių metų senaties termino praleidimo; mano, senaties termino nepraleido. Tačiau, teismui nustačius, kad senaties terminas buvo praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių – ieškovas nebuvo pasyvus, o tyrė vagystę.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus; akcentavo, jog atsakovui atlikus ieškovo nurodomų 5 įvykių tyrimą, nebuvo fiksuojami įsilaužimo pėdsakai, per kurį būtų galima išimti krovinio dalį, todėl nebuvo nustatyta, kad krovinys dingo dėl vagystės. Pasak atsakovo atstovo, nepaaiškinamas krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste ir yra nedraudžiamasis įvykis pagal Taisyklių II d. 4.1.6 punktą. Taip pat atsakovo atžvilgiu prašė taikyti ieškinio senatį; pažymėjo, kad ieškovas nepateisinamai ilgai beveik 4 metus dėl neaiškių priežasčių vengė ginti savo pažeistas teises.
Dėl dalies bylos nutraukimo.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuo ieškinio reikalavimų dalyje dėl 724,05 Eur priteisimo atsisakė; nurodė, jog jam yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio priėmimo teisme ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293, 294 str.; prašė šioje dalyje bylą nutraukti.
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Pagal CPK 293 str. 4 p., teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Šiuo nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, nėra (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.), todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas; civilinė byla dalyje dėl 724,05 Eur draudimo išmokos priteisimo nutrauktina (CPK 293 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos krovinių vežimo draudimo sutartys (krovinių draudimo liudijimas LD 94149757 – laikotarpis nuo 2010-10-01 iki 2011-09-30, krovinių draudimo liudijimas LD 95797038 – laikotarpis nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30), kuriomis buvo apdrausti iš Rusijos Respublikos į Latvijos Respublikos, Rygos miestą, Baltijos krovinių terminalą gabenami kroviniai (sintetinis kaučiukas). Draudimų galiojimo laikotarpiu: 2011-09-05, 2011-09-06, 2011-11-13, 2012-01-28 bei 2012-03-13 dienomis Latvijos Respublikos Rygos mieste, Baltijos krovinių terminale atidarius vagonus, buvo nustatytas krovinio trūkumas, iš viso 159 dėžių trūkumas. Dėl visų minėtų įvykių atsakovas atliko žalų administravimo procedūras atitinkamai: dėl 2011-09-05 įvykio registruota žala Nr. 1203969, dėl 2011-09-06 įvykio registruota žala Nr. 104182, dėl 2011-11-13 įvykio registruota žala Nr. 1221555, dėl 2012-01-28 įvykio registruota žala Nr. 1239248, dėl 2012-03-13 įvykio registruota žala Nr. 1253011; atsakovas įvykius pripažino nedraudžiamaisiais ir atsisakė išmokėti draudimo išmokas; ieškovui laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2012-05-25 buvo išsiųsti atsakovo sprendimai.
Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su krovinio trūkumo dydžiu, dėl muitinės patikrinimo aktuose, protokoluose ir nepriklausomų ekspertų išvadose užfiksuotų vagonų plombų ar kitų (ne)nustatytų vagonų pažeidimų faktų. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarties bei taisyklių, kuriomis remiantis buvo apibrėžtos suteikiamo draudimo apsaugos ribos, aiškinimo; ieškovo tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai įvykius pripažino nedraudžiamaisiais, todėl privalo išmokėti ieškovui draudimines išmokas; tuo tarpu atsakovo teigimu, įvykiai pripažinti nedraudžiamaisiais pagrįstai, prašo ieškovo reikalavimus atmesti.
Dėl įvykių pripažinimo nedraudžiamaisiais.
Pirma, sudarydamos sutartį šalys sulygo dėl draudimo apsaugos ribų (CK 6.156 str., 6.987 str.); šalių sudarytų draudimo liudijimuose nurodytų draudimo sutarčių pagrindu taikomos AB „Lietuvos draudimas“ Krovinių draudimo taisyklės Nr. 024 (2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01): I dalis „Bendrosios sąlygos“, II dalis „Draudimo sąlygos“, III dalis „Draudimo apsaugos papildomos sąlygos“. Sprendžiant dėl to, ar nagrinėjamu atveju įvykiai yra draudžiamieji, būtina detalesnė Krovinių draudimo taisyklių turinio analizė.
Pagal Taisyklių II dalies 4.1 p. draudimo išmoka pagal bet kurį ar visus draudimo apsaugos variantus nemokama, jei apdraustasis krovinys patyrė žalą dėl bet kurio nedraudiminio įvykio. Pagal taisyklių 4.1.6 p. nuostatas, įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais dėl krovinio trūkumo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl „B“ draudimo apsaugos variante išvardintų priežasčių. „B“ draudimo apsaugos variantu krovinys apdraudžiamas nuo žalų, atsitikusių dėl: vagystės ar plėšimo, gamtinių jėgų, gaisro ar sprogimo, transporto priemonės avarijos, krovinio ar jo dalies nukritimo į transporto priemonę, ant žemės ar į vandenį pakrovimo, perkrovimo ar iškrovimo metu (Taisyklių II d. 3.3 p.).
Taisyklių 1.34 punktas numato, kad vagystė yra krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora, ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas važtaraščiuose ar konosamentuose. Kelių transporto atveju krovinį vežant be perkrovimų, kai yra įsilaužimo pėdsakai į dėžę, bet nėra įsilaužimo pėdsakų į krovinį vežančią transporto priemonę, krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste. Kai yra įsilaužimo pėdsakai į krovinio saugojimo vietą, bet nėra įsilaužimo pėdsakų į saugojimo vietoje esantį sandėlį, kuriame buvo sukrautas krovinys, arba nėra įsilaužimo pėdsakų į transporto priemonę, kurioje buvo sukrautas krovinys, toks krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste.
Kadangi ginčo šalys, sudarydamos sutartį, vadovavosi nurodytomis taisyklių nuostatomis, todėl laikytina, kad šalių buvo sulygta, kad ne bet koks krovinio trūkumas bus laikomas draudžiamuoju įvykiu; o krovinio trūkumas kvalifikuojamas draudžiamuoju įvykiu vagystės atveju tik konstatavus: a/ kad yra įsilaužimo pėdsakų, b/ per pažeidimo vietą galima išimti trūkstamą krovinį, c/ kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas važtaraščiuose ar konosamentuose.
Iš byloje pateiktų muitinės patikrinimo aktų, muitinės protokolų, Nepriklausomų ekspertų (SGS) inspektavimo, draudimo sprendimų atlikus žalų administravimo procedūras, nustatyta, kad atlikus vagonų: Nr. 91887356 (2011-11-13 nustatytas trūkumas 28 dėžės), Nr. 58005091 (2012-03-13 nustatytas trūkumas 40 dėžių) apžiūrą, nustatyta, jog išvardintais atvejais buvo visos pagrindinės siuntėjo plombos, nebuvo nustatyta jokių vagonų apgadinimo ir šviežių suvirinimo pėdsakų; atlikus vagono Nr. 59963876 (2012-01-28 nustatytas trūkumas 34 dėžės) apžiūrą, nustatyta, kad vagonas buvo užplombuotas ekspeditoriaus plombomis, kurios atitiko važtaraštį; vizualiai nustatyta, kad abiejose pusėse plombos buvo geros būklės; trūko dviejų papildomų kontrolinių plombų Nr. 0053999 ir Nr. 0054000, paminėtų važtaraštyje. Atlikus vagono Nr. 58041351 (2011-09-05 trūkumas 26 dėžės) apžiūrą, nustatyta, kad buvo visos pagrindinės siuntėjo plombos, nebuvo nustatyta jokių vagono apgadinimo ir šviežių suvirinimo pėdsakų, plombos atitiko dokumentų duomenis, tačiau tikrinimo metu nebuvo surasta kontrolinių plombų Nr. 0051061, 0051062; o vagono Nr. 52675212 (2011-09-06 trūkumas 31 dėžė) atveju nustatyta, kad buvo visos pagrindinės siuntėjo plombos, kaip ir nurodyta važtaraštyje, nebuvo nustatyta jokių vagono apgadinimo ir šviežių suvirinimo pėdsakų, tačiau tikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš abejų vagonų pusių trūksta vielinių spynų, nebuvo papildomų kontrolinių plombų Nr. 0051041, 0051042, 0051043, 0051044. Atsakovo pasamdytų nepriklausomų „Lars Krogius Baltic Ltd“ ekspertų išvadose Nr. LV.11.107 tiriant vagonuose Nr. 58041351, Nr. 52675212 aptiktą krovinio trūkumą, akcentuojama, jog nėra aišku, kaip krovinys buvo pavogtas, nes ant vagono nėra laužimosi žymių ir plombos yra nepaliestos. Nurodytais krovinio trūkumo nustatymo atvejais ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas nenustačius baudžiamosios veikos požymių. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į byloje aptariamų krovinio trūkumų nustatymo laikotarpį (nuo 2011-09-05 iki 2012-03-13) ir į bylą pateiktame 2012-10-09 nutarime iškelti baudžiamąją bylą ir pranešti apie jos vykdymą aptariamų veikų padarymo laikotarpį (nuo 2012-08-23 iki 2012-03-13), teismas ieškovo pateiktą nutarimą vertina kaip nesusijusį su nagrinėjamu ginču. Kita vertus, net jei būtų pagrindas spręsti, kad nutarime nurodytų veikų padarymo laikotarpis nurodytas klaidingai, vien baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos sustabdymo faktas nagrinėjamam ginčui įtakos neturi. Taigi, visais atvejais muitinės atstovų ir ekspertų yra konstatuota, jog plombos atitinka pažymėtas važtaraščiuose, pačių įsilaužimo pėdsakų nenustatyta. Akcentuotina, jog ir tais atvejais, kuomet nepriklausomi ekspertai, pvz., apžiūrint vagoną Nr. 58041351, nurodo, kad viena vagono pusė buvo užplombuota laikina plastikine plomba, o kita pusė – originalia ekspeditoriaus plomba, jie pažymi, jog visos plombos atitiko dokumentų duomenis, ant vagono nėra laužimosi žymių, matomų pažeidimų ir/arba šviežių suvirinimo žymių plombų vietoje nėra, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pažeidimų, per kuriuos būtų galima išimti krovinio dalį, nenustatyta. Ekspertų išvadose nurodoma, kad tokiam krovinio kiekiui iškrauti reikia 1 valandos laiko, dviejų šakinių krautuvų, platformos ir t.t. Tokios pat išvados nurodomos ir dėl kito vagono Nr. 52675212; apžiūrint vagoną Nr. 59963876, nustatyta, kad visos plombos atitinka važtaraštyje nurodytas, nėra jokių pažeidimų, matomų suvirinimo pėdsakų; išvadoje pažymėta, kad krovinio vežimas organizuotas be sustojimų, tuo tarpu dingusiam kroviniui išimti reikėtų apie 1 valandos darbo su specialiais krautuvais. Taigi, jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad aptariamais atvejais vagonai buvo atidaryti, išlaužti ar kitaip paveikti, kas leistų išnešti trūkstamą krovinio kiekį, nėra. Nors ieškovas tvirtina, kad į vagoną galima įsilaužti naudojant intelektualesnius vagystės būdus, negu akivaizdų vagono laužymą, tačiau jokių realių pavyzdžių, kaip krovinys gali būti išnešamas (pavagiamas) iš vagono, nenurodo; jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog draudimo liudijime išvardintos krovinį gabenančios transporto priemonės: autotransportas, vandens transportas, geležinkelis; Vagonas – geležinkelių transporto priemonė, kurių jungtis sudaro traukinį, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai, kad vagonas nepatenka į Draudimo taisyklių 2 d. 1.34 p. išvardintų objektų (transporto priemonė, dėžė, konteineris ir kt.) ratą, ir taisyklių punkte aptartų įsilaužimo pėdsakų apibūdinimai ginčo atveju nėra taikomi. Vadovaujantis tokia ieškovo logika, būtų pagrindas išvadai, kad ginčo krovinys jo gabenimo geležinkeliu atveju ieškovo iš viso nebuvo draustas.
Vėlgi, bylos nagrinėjamo metu ieškovas nepateikė jokių eksperto išvadas paneigiančių įrodymų. Ieškovas prašo vadovautis OOO „Sterlitamakskij Neftichemičeskij zavod“ 2015-11-11 pažymos duomenimis, kurioje nurodoma, jog siekiant išsiaiškinti vagysčių priežastis ir vietą, gamykloje buvo pradėtas nepriklausomas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad gamykloje esantį krovinį Rusijos muitinės darbuotojai apžiūri kartu su gamyklos saugos tarnybos darbuotojais, lygina krovinį, esantį vagone, su krovinio važtaraščio dokumentais, krovinys uždaromas ir plombuojamas dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, pakrauti vagonai perduodami saugoti gamyklos saugos tarnybos pareigūnams iki pat išsiuntimo iš gamyklos, todėl krovinys gamyklos teritorijoje dingti negali; tyrimo metu buvo taikomos ir gamyklos saugos tarnybos operatyvinio vidaus tyrimo priemonės, dėl kurių atmesta versija, kad krovinys galėjo dingti gamyklos teritorijoje; mano, kad kroviniai galėjo dingti juos gabenant. Tačiau teismo vertinimu, ieškovo pateiktos pažymos turinys nepaneigia ekspertų išvadų dėl transporto priemonės, kuria gabentas krovinys, (ne)nustatytų plombų pažeidimų, įsilaužimo pėdsakų, ir t.t..
Reziumuojant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog aptariamais krovinio trūkumo nustatymo atvejais pagrindinės plombos nuimtos nebuvo, jos atliko savo pagrindinę funkciją; taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeistų transporto priemonės korpuso vietų, padarytų kitų transporto priemonės apgadinimų, sudarančių pagrindą išvadai, kad buvo įsilaužta į vagonų vidų ir kad per pažeidimo vietą buvo galima išimti krovinį. Be to, krovinio trūkumo faktas bei kiekis nebuvo nustatyti važtaraščiuose ar konosamentuose, kaip to reikalauja Taisyklių II d. 1.34 punktas. Taigi, pagal Taisyklių II d. 1.34 punkte nurodytą vagystės apibrėžimą aptariamas krovinio trūkumas (visais aptartais atvejais) negali būti pripažįstamas vagyste. Todėl atsakovas, vadovaudamasis tarp šalių sudarytų Taisyklių nuostatomis, visų šių žalų pagrįstai nelaikė krovinio vagystėmis, sprendė, jog aptariami įvykiai yra nedraudžiamieji, bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
Teismui konstatavus aptariamų įvykių atsakovo pripažinimo nedraudžiamaisiais bei atsisakymo mokėti draudimo išmokų pagrįstumą, ieškovo ir atsakovo argumentai dėl pačios draudimo išmokos sumos yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Atsakovas prašo ieškovo atžvilgiu taikyti CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą; nurodo, kad atsakovas, atlikęs kiekvieno iš ginčo įvykių žalos administravimo veiksmus, apie kiekvienoje iš žalų priimtą sprendimą iš karto informavo ieškovą. Mano, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2011-2012 m., gavęs atsakovo pranešimus apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką; tačiau ieškovas nesiėmė jokių priemonių apginti savo pažeistų teisių. Pasak atsakovo, ieškovas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoja nuo 2015-11-11.
Ieškovas ieškinio senaties pradžia sieja su OOO „Sterlitamakskij Neftichemičeskij zavod“ 2015-11-11 pažymos gavimu, mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi tik gavus minėtą pažymą gavo įrodymus ir įsitikino dėl atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką nepagrįstumo. Atsakovo išvados, kad nesant įsilaužimo pėdsakų, vagystė įvyko siuntėjo gamyklos teritorijoje, nes krovinys nebuvo pakrautas, buvo tikėtinos, todėl atsakovas, neturėdamas įrodymų, kad krovinio trūkumą nulėmė ne siuntėjo nepakrovimas, neturėjo pagrindo kreiptis į teismą. Tačiau teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti, kadangi ieškovas buvo aktyvus, rinko įrodymus.
Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 str. 1 d. nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos, pagal kurios 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais ieškinio senaties momentu laikomas būtent draudiko sprendimo priėmimas, nes tuo metu asmuo sužino apie jo atžvilgiu priimtą nepagrįstą neigiamą sprendimą ir turi imtis priemonių savo pažeistoms teisėms ginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1777/2014, ir kt.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikęs kiekvieno iš ginčo įvykių žalos administravimo veiksmus, apie kiekvienoje iš žalų priimtą sprendimą iš karto informavo ieškovą : 2011-09-30 buvo siųstas pranešimas apie priimtą sprendimą žaloje Nr. 1203969, dėl 2011-09-05 įvykio; 2011-09-30 buvo siųstas pranešimas apie priimtą sprendimą žaloje Nr. 1204282, dėl 2011-09-06 įvykio; 2012-04-26 buvo siųstas pranešimas apie priimtą sprendimą žaloje Nr. 1221555, dėl 2011-11-13 įvykio; 2012-05-11 buvo siųstas pranešimas apie priimtą sprendimą žaloje Nr. 1239248, dėl 2012-01-22 įvykio; 2012-05-25 buvo siųstas pranešimas apie priimtą sprendimą žaloje Nr. 1253011, dėl 2012-03-13 įvykio. Ieškovo vardu pretenzijas atsakovui rašė profesionalus teisininkas (advokatas), todėl laikytina, jog ieškovui turėjo būti žinoma apie senaties termino institutą ir jo taikymo pasekmes. Be to, apie tai, kad praleistas ieškinio senaties terminas, atsakovas informavo ieškovą 2014-08-18 rašte; tuo tarpu ieškovas kreipėsi į teismą tik 2016-01-18, t. y. dar po 16 mėnesių (beveik pusantrų metų). Vadovaujantis aukščiau paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinio senaties pradžia skaičiuotina kiekvieno įvykio atveju nuo draudiko sprendimo priėmimo dienos, t.y. atitinkamai 2011-09-30, 2011-09-30, 2012-04-25, 2012-05-11, 2012-05-25; ieškovas, kreipdamasis į teismą 2016-01-18, CK 1.125 str. 7 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą praleido. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei 3 metus, į tai, kad ieškovo direktorius bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dar 2013 m. buvo nuvykęs į gamyklą aiškintis dėl galimo krovinio nepakrovimo ir dėl to atsiradusio krovinio trūkumo, į tai, kad ieškovas taip ir nenurodė svarių argumentų dėl egzistavusių kliūčių kreiptis į teismą įstatyme nustatytais terminais, galiausiai į tai, kad ieškovo nurodytos senaties termino praleidimo priežastys, neva ieškovas buvo aktyvus, rinko įrodymus – pažymos (kuria ieškovas grindžia reikalavimus) gavimas užtruko, teismas neturi pagrindo ieškovo nurodomų priežasčių laikyti svarbiomis vien dėl pateikto įrodymo sąsajumo su nagrinėjamo ginčo kontekstu. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas dar iki atlikto tyrimo žinojo apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus, žinojo apie savo pažeistą teisę ir būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo imtis savo teisių gynimo. Taigi, teismui nenustačius svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą, ieškovo prašymas atmestinas. Senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl ieškovo atžvilgiu taikytinos ir ieškinio senaties termino pasekmės, reikalavimai atmestini ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.).
Ieškovui atsisakius nuo ieškinio dalies (724,05 Eur), jam grąžintini 16,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 724,05 Eur priteisimo.
Civilinę bylą pagal ieškovo UAB „MLCH“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo dalyje dėl 724,05 Eur draudimo išmokos priteisimo nutraukti.
Ieškovo UAB „MLCH“ ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui UAB „MLCH“ 16,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo nurodymas kontrolės Nr. 0237420160406000300411078, mokėjimo data 2016-04-06).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.