Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos krovinių vežimo draudimo sutartys, kuriomis buvo apdrausti iš Rusijos Respublikos į Latvijos Respublikos, Rygos mieste, Baltijos krovinių terminalą gabenami kroviniai (sintetinis kaučiukas). 2011-09-05, 2011-09-06, 2011-11-13, 2012-01-28 bei 2012-03-13 dienomis Latvijos Respublikos Rygos mieste, Baltijos krovinių terminale atidarius vagonus, buvo nustatytas krovinio trūkumas, iš viso (visais atvejais) buvo nustatytas 159 dėžių trūkumas. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, jog labiausiai tikėtina, kad krovininių trūkumo priežastis yra nepakrovimas arba dalies krovinio vagystė iki prasidedant krovinio pervežimui; be to nurodė, kad pagal Krovinių draudimo taisyklių Nr. 024 II I.34 p. įvykis yra nedraudiminis, nes nėra įsilaužimo pėdsakų. Ieškovo tvirtinimu, atsakovo atsisakė mokėti draudimo išmoką nepagrįstai. Pasak ieškovo, AAB „Sterlitamako naftos chemijos“ gamyklos 2015-11-11 raštas Nr. 01-2888 patvirtina, kad krovinys negalėjo dingti gamyklos teritorijoje, nes gamyklos saugos tarnybos darbuotojai kartu su Rusijos muitinės darbuotojais tikrina krovinius vizualiai, sulygina vagone esančio krovinio turinį su krovinio važtaraščio dokumentais, krovinys uždaromas ir užplombuojamas dalyvaujančių asmenų akivaizdoje, pakrautus vagonus saugo gamyklos saugos tarnybos darbuotojai iki išsiuntimo iš gamyklos teritorijos. Ieškovo įsitinkinimu, labiausiai tikėtina, kad krovinys buvo pavogtas pervežimo metu. Kadangi vagystė ir vagystės pasekmės yra draudiminis įvykis, todėl draudimo išmoka turi būti išmokėta. Ieškovo atstovas nesutiko ir su atsakovo argumentais dėl CK 1.125 str. 7 d. nustatyto sutrumpinto vienerių metų senaties termino praleidimo; mano, senaties termino nepraleido. Tačiau, teismui nustačius, kad senaties terminas buvo praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių – ieškovas nebuvo pasyvus, o tyrė vagystę.

Dėl dalies bylos nutraukimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuo ieškinio reikalavimų dalyje dėl 724,05 Eur priteisimo atsisakė; nurodė, jog jam yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio priėmimo teisme ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 293, 294 str.; prašė šioje dalyje bylą nutraukti.

Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 str. 1 d.). Pagal CPK 293 str. 4 p., teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako ieškinio ir atsisakymą teismas priima. Šiuo nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus, nėra (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.), todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas; civilinė byla dalyje dėl 724,05 Eur draudimo išmokos priteisimo nutrauktina (CPK 293 str.).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos krovinių vežimo draudimo sutartys (krovinių draudimo liudijimas LD 94149757 – laikotarpis nuo 2010-10-01 iki 2011-09-30, krovinių draudimo liudijimas LD 95797038 – laikotarpis nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30), kuriomis buvo apdrausti iš Rusijos Respublikos į Latvijos Respublikos, Rygos miestą, Baltijos krovinių terminalą gabenami kroviniai (sintetinis kaučiukas). Draudimų galiojimo laikotarpiu: 2011-09-05, 2011-09-06, 2011-11-13, 2012-01-28 bei 2012-03-13 dienomis Latvijos Respublikos Rygos mieste, Baltijos krovinių terminale atidarius vagonus, buvo nustatytas krovinio trūkumas, iš viso 159 dėžių trūkumas. Dėl visų minėtų įvykių atsakovas atliko žalų administravimo procedūras atitinkamai: dėl 2011-09-05 įvykio registruota žala Nr. 1203969, dėl 2011-09-06 įvykio registruota žala Nr. 104182, dėl 2011-11-13 įvykio registruota žala Nr. 1221555, dėl 2012-01-28 įvykio registruota žala Nr. 1239248, dėl 2012-03-13 įvykio registruota žala Nr. 1253011; atsakovas įvykius pripažino nedraudžiamaisiais ir atsisakė išmokėti draudimo išmokas; ieškovui laikotarpiu nuo 2011-09-30 iki 2012-05-25 buvo išsiųsti atsakovo sprendimai.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su krovinio trūkumo dydžiu, dėl muitinės patikrinimo aktuose, protokoluose ir nepriklausomų ekspertų išvadose užfiksuotų vagonų plombų ar kitų (ne)nustatytų vagonų pažeidimų faktų. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudimo sutarties bei taisyklių, kuriomis remiantis buvo apibrėžtos suteikiamo draudimo apsaugos ribos, aiškinimo; ieškovo tvirtinimu, atsakovas nepagrįstai įvykius pripažino nedraudžiamaisiais, todėl privalo išmokėti ieškovui draudimines išmokas; tuo tarpu atsakovo teigimu, įvykiai pripažinti nedraudžiamaisiais pagrįstai, prašo ieškovo reikalavimus atmesti.

Dėl įvykių pripažinimo nedraudžiamaisiais.

Pirma, sudarydamos sutartį šalys sulygo dėl draudimo apsaugos ribų (CK 6.156 str., 6.987 str.); šalių sudarytų draudimo liudijimuose nurodytų draudimo sutarčių pagrindu taikomos AB „Lietuvos draudimas“ Krovinių draudimo taisyklės Nr. 024 (2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01): I dalis „Bendrosios sąlygos“, II dalis „Draudimo sąlygos“, III dalis „Draudimo apsaugos papildomos sąlygos“. Sprendžiant dėl to, ar nagrinėjamu atveju įvykiai yra draudžiamieji, būtina detalesnė Krovinių draudimo taisyklių turinio analizė.

Pagal Taisyklių II dalies 4.1 p. draudimo išmoka pagal bet kurį ar visus draudimo apsaugos variantus nemokama, jei apdraustasis krovinys patyrė žalą dėl bet kurio nedraudiminio įvykio. Pagal taisyklių 4.1.6 p. nuostatas, įvykiai laikomi nedraudžiamaisiais dėl krovinio trūkumo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl „B“ draudimo apsaugos variante išvardintų priežasčių. „B“ draudimo apsaugos variantu krovinys apdraudžiamas nuo žalų, atsitikusių dėl: vagystės ar plėšimo, gamtinių jėgų, gaisro ar sprogimo, transporto priemonės avarijos, krovinio ar jo dalies nukritimo į transporto priemonę, ant žemės ar į vandenį pakrovimo, perkrovimo ar iškrovimo metu (Taisyklių II d. 3.3 p.).

Taisyklių 1.34 punktas numato, kad vagystė yra krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora, ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas važtaraščiuose ar konosamentuose. Kelių transporto atveju krovinį vežant be perkrovimų, kai yra įsilaužimo pėdsakai į dėžę, bet nėra įsilaužimo pėdsakų į krovinį vežančią transporto priemonę, krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste. Kai yra įsilaužimo pėdsakai į krovinio saugojimo vietą, bet nėra įsilaužimo pėdsakų į saugojimo vietoje esantį sandėlį, kuriame buvo sukrautas krovinys, arba nėra įsilaužimo pėdsakų į transporto priemonę, kurioje buvo sukrautas krovinys, toks krovinio trūkumas nėra laikomas vagyste.

Kadangi ginčo šalys, sudarydamos sutartį, vadovavosi nurodytomis taisyklių nuostatomis, todėl laikytina, kad šalių buvo sulygta, kad ne bet koks krovinio trūkumas bus laikomas draudžiamuoju įvykiu; o krovinio trūkumas kvalifikuojamas draudžiamuoju įvykiu vagystės atveju tik konstatavus: a/ kad yra įsilaužimo pėdsakų, b/ per pažeidimo vietą galima išimti trūkstamą krovinį, c/ kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas važtaraščiuose ar konosamentuose.

Iš byloje pateiktų muitinės patikrinimo aktų, muitinės protokolų, Nepriklausomų ekspertų (SGS) inspektavimo, draudimo sprendimų atlikus žalų administravimo procedūras, nustatyta, kad atlikus vagonų: Nr. 91887356 (2011-11-13 nustatytas trūkumas 28 dėžės), Nr. 58005091 (2012-03-13 nustatytas trūkumas 40 dėžių) apžiūrą, nustatyta, jog išvardintais atvejais buvo visos pagrindinės siuntėjo plombos, nebuvo nustatyta jokių vagonų apgadinimo ir šviežių suvirinimo pėdsakų; atlikus vagono Nr. 59963876 (2012-01-28 nustatytas trūkumas 34 dėžės) apžiūrą, nustatyta, kad vagonas buvo užplombuotas ekspeditoriaus plombomis, kurios atitiko važtaraštį; vizualiai nustatyta, kad abiejose pusėse plombos buvo geros būklės; trūko dviejų papildomų kontrolinių plombų Nr. 0053999 ir Nr. 0054000, paminėtų važtaraštyje. Atlikus vagono Nr. 58041351 (2011-09-05 trūkumas 26 dėžės) apžiūrą, nustatyta, kad buvo visos pagrindinės siuntėjo plombos, nebuvo nustatyta jokių vagono apgadinimo ir šviežių suvirinimo pėdsakų, plombos atitiko dokumentų duomenis, tačiau tikrinimo metu nebuvo surasta kontrolinių plombų Nr. 0051061, 0051062; o vagono Nr. 52675212 (2011-09-06 trūkumas 31 dėžė) atveju nustatyta, kad buvo visos pagrindinės siuntėjo plombos, kaip ir nurodyta važtaraštyje, nebuvo nustatyta jokių vagono apgadinimo ir šviežių suvirinimo pėdsakų, tačiau tikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš abejų vagonų pusių trūksta vielinių spynų, nebuvo papildomų kontrolinių plombų Nr. 0051041, 0051042, 0051043, 0051044. Atsakovo pasamdytų nepriklausomų „Lars Krogius Baltic Ltd“ ekspertų išvadose Nr. LV.11.107 tiriant vagonuose Nr. 58041351, Nr. 52675212 aptiktą krovinio trūkumą, akcentuojama, jog nėra aišku, kaip krovinys buvo pavogtas, nes ant vagono nėra laužimosi žymių ir plombos yra nepaliestos. Nurodytais krovinio trūkumo nustatymo atvejais ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas nenustačius baudžiamosios veikos požymių. Pažymėtina ir tai, jog atsižvelgiant į byloje aptariamų krovinio trūkumų nustatymo laikotarpį (nuo 2011-09-05 iki 2012-03-13) ir į bylą pateiktame 2012-10-09 nutarime iškelti baudžiamąją bylą ir pranešti apie jos vykdymą aptariamų veikų padarymo laikotarpį (nuo 2012-08-23 iki 2012-03-13), teismas ieškovo pateiktą nutarimą vertina kaip nesusijusį su nagrinėjamu ginču. Kita vertus, net jei būtų pagrindas spręsti, kad nutarime nurodytų veikų padarymo laikotarpis nurodytas klaidingai, vien baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos sustabdymo faktas nagrinėjamam ginčui įtakos neturi. Taigi, visais atvejais muitinės atstovų ir ekspertų yra konstatuota, jog plombos atitinka pažymėtas važtaraščiuose, pačių įsilaužimo pėdsakų nenustatyta. Akcentuotina, jog ir tais atvejais, kuomet nepriklausomi ekspertai, pvz., apžiūrint vagoną Nr. 58041351, nurodo, kad viena vagono pusė buvo užplombuota laikina plastikine plomba, o kita pusė – originalia ekspeditoriaus plomba, jie pažymi, jog visos plombos atitiko dokumentų duomenis, ant vagono nėra laužimosi žymių, matomų pažeidimų ir/arba šviežių suvirinimo žymių plombų vietoje nėra, kas sudaro pagrindą išvadai, jog pažeidimų, per kuriuos būtų galima išimti krovinio dalį, nenustatyta. Ekspertų išvadose nurodoma, kad tokiam krovinio kiekiui iškrauti reikia 1 valandos laiko, dviejų šakinių krautuvų, platformos ir t.t. Tokios pat išvados nurodomos ir dėl kito vagono Nr. 52675212; apžiūrint vagoną Nr. 59963876, nustatyta, kad visos plombos atitinka važtaraštyje nurodytas, nėra jokių pažeidimų, matomų suvirinimo pėdsakų; išvadoje pažymėta, kad krovinio vežimas organizuotas be sustojimų, tuo tarpu dingusiam kroviniui išimti reikėtų apie 1 valandos darbo su specialiais krautuvais. Taigi, jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad aptariamais atvejais vagonai buvo atidaryti, išlaužti ar kitaip paveikti, kas leistų išnešti trūkstamą krovinio kiekį, nėra. Nors ieškovas tvirtina, kad į vagoną galima įsilaužti naudojant intelektualesnius vagystės būdus, negu akivaizdų vagono laužymą, tačiau jokių realių pavyzdžių, kaip krovinys gali būti išnešamas (pavagiamas) iš vagono, nenurodo; jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog draudimo liudijime išvardintos krovinį gabenančios transporto priemonės: autotransportas, vandens transportas, geležinkelis; Vagonas – geležinkelių transporto priemonė, kurių jungtis sudaro traukinį, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai, kad vagonas nepatenka į Draudimo taisyklių 2 d. 1.34 p. išvardintų objektų (transporto priemonė, dėžė, konteineris ir kt.) ratą, ir taisyklių punkte aptartų įsilaužimo pėdsakų apibūdinimai ginčo atveju nėra taikomi. Vadovaujantis tokia ieškovo logika, būtų pagrindas išvadai, kad ginčo krovinys jo gabenimo geležinkeliu atveju ieškovo iš viso nebuvo draustas.

Vėlgi, bylos nagrinėjamo metu ieškovas nepateikė jokių eksperto išvadas paneigiančių įrodymų. Ieškovas prašo vadovautis OOO „Sterlitamakskij Neftichemičeskij zavod“ 2015-11-11 pažymos duomenimis, kurioje nurodoma, jog siekiant išsiaiškinti vagysčių priežastis ir vietą, gamykloje buvo pradėtas nepriklausomas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad gamykloje esantį krovinį Rusijos muitinės darbuotojai apžiūri kartu su gamyklos saugos tarnybos darbuotojais, lygina krovinį, esantį vagone, su krovinio važtaraščio dokumentais, krovinys uždaromas ir plombuojamas dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, pakrauti vagonai perduodami saugoti gamyklos saugos tarnybos pareigūnams iki pat išsiuntimo iš gamyklos, todėl krovinys gamyklos teritorijoje dingti negali; tyrimo metu buvo taikomos ir gamyklos saugos tarnybos operatyvinio vidaus tyrimo priemonės, dėl kurių atmesta versija, kad krovinys galėjo dingti gamyklos teritorijoje; mano, kad kroviniai galėjo dingti juos gabenant. Tačiau teismo vertinimu, ieškovo pateiktos pažymos turinys nepaneigia ekspertų išvadų dėl transporto priemonės, kuria gabentas krovinys, (ne)nustatytų plombų pažeidimų, įsilaužimo pėdsakų, ir t.t..