- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2-6081-251/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04957-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- UAB „Prioritetas“
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo UAB „Prioritetas“ ieškiniu atsakovei R. D., dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Prioritetas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. D. prašydamas iš atsakovės jam priteisti 38694,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti.
Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjo civilinę byloją Nr. 2-548-569/2013 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Prioritetas“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką, neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovo UAB ,,Prioritetas“ priešieškinį ieškovei R. D. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Minėtoje byloje atsakovas UAB „Prioritetas“ priešieškiniu prašė priteisti atsakovui iš ieškovės R. D. 109320,00 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė, dirbdama įmonėje vyriausia buhaltere, buvo įpareigota pagal apskaitos paslaugų teikimo sutartis vesti buhalterinę apskaitą ir vykdyti vyr. buhalterio funkcijas ir atsakovo dukterinėje įmonėje UAB „BA prekyba“.
Teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo UAB ,,Prioritetas“ priešieškinį ieškovei R. D. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2014-01-15 nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir nurodė, kad UAB „Prioritetas“ argumentas, kad dėl R. D. klaidų užsakovas UAB „BA prekyba“ sumažino apskaitos paslaugų įkainius, o tuo pačiu padarė UAB „Prioritetas“ žalą, atmestinas. Nenuginčytas tas faktas, kad UAB „BA prekyba“ yra dukterinė UAB „Prioritetas“ įmonė. Teismas turi teisę remtis įrodymais, kurie nustatyti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO. Kaip matyti iš šios sistemos, UAB „BA prekyba“ dar 2010 m. gegužės 17 d. pateikė ieškinį teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Civilinėje byloje Nr. 2-6081-251/2014 ieškovas UAB „Prioritetas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. D., prašydamas iš atsakovės priteisti 38694,33 Lt žalos atlyginimo atlyginimo ir 6 procentus procesinių palūkanų. Ieškinyje nurodė, jog 38694,33 Lt žalą sudaro: 8075,00 Lt Kauno teritorinės muitinės paskaičiuoti mokesčiai, 17119,33 Lt nuostoliai, nes įmonė „Favor“ neužskaitė prekių grąžinimo, bei 13500,00 Lt nuostoliai susidarę šalinant apskaitos paslaugų trūkumus.
Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Teismui iškėlus bylą, pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima atsisakyti priimti, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje.
Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie anksčiau išnagrinėtoje byloje buvo šalimis. Akivaizdu, kad šalys yra tos pačios.
Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Ankstesnėje civilinėje byloje buvo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, t. y. žalą, atsiradusią dėl netinkamo darbuotojos R. D. pareigų atlikimo. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl tų pačių iš darbo ir su juo susijusių teisinių santykių. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas šioje byloje pakartotinai prašo priteisti jo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 38694,33 Lt, kuriuos atsisakyta ieškovo naudai priteisti iš atsakovo įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-548-569/2014, t.y. ieškovo reikalavimas apima ankstesnėje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus ir yra nukreiptas į jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą, nes šio reikalavimo tenkinimas reikštų įsiteisėjusių teismo sprendimų revizavimą ir jų pakeitimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytas reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, todėl bet koks reikalavimas priteisti žalą iš atsakovės ieškovui reiškia tapataus reikalavimo pareiškimą.
Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Iš UAB „Prioritetas“ pareikšto ieškinio matyti, kad iš esmės yra nurodomos ne naujos aplinkybės, o iš naujo analizuojamos ir ginčijamos ankstesnėje byloje jau nagrinėtos aplinkybės, dėl kurių yra pasisakę ankstesnę bylą nagrinėję teismai. Šios aplinkybės patvirtina, kad reiškiamas ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurių jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovas reiškia tapatų ieškinį, kuris išnagrinėtas teisme, priimtas sprendimas įsiteisėjęs. Ieškovo ieškinį atsisakytina priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų p, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovo UAB „Prioritetas“ ieškinį atsakovei R. D. dėl žalos atlyginimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.