Kauno apylinkės teismo nutarimas

2025-10-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-410-836/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-10-16
Bylos Nr.
A6.-410-836/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00137-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Pažeidėjas
T. P.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla (S)Nr. A6.-410-836/2025Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00137-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 7.12; 21.9.9; 21.9.10;21.14.9
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. spalio 16 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant S. J.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. P.,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „D.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad bendrovė turi mokestinę nepriemoką mokesčių administratoriui, kuri 2025 m. rugsėjo 16 d. duomenimis sudarė 111 724,64 Eur, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo tvarką. Kadangi Bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo jis pažeidė VMI, kaip kreditoriaus, teises bei teisėtus interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

T. P. savo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą iš esmės pripažino ir paaiškino, kad rūpinosi, jog įmonė vykdytų veiklą ir susimokėtų skolas. Žinojo savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, bet atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą. Šiuo metu materialinė padėtis sunki, nes yra bedarbis, išmokų negauna, augina tris vaikus, prašo bylą nutraukti arba paskirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo kopijos matyti, kad T. P. nuo 2010 m. balandžio 28 d. buvo bendrovės vadovas; Kauno apylinkės teisme gautas VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais, iš kurių matyti, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2025 m. rugsėjo 18 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 111 724,64 Eur, kurią sudarė nesumokėti gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiai ir kiti įsiskolinimai. Išanalizavus Bendrovės atliktus mokėjimus iš jos atsiskaitomųjų sąskaitų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2024 m. gruodžio 23 d. Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš VMI pateikto pareiškimo bei prie jo pridedamų priedų – banko sąskaitos išrašų matyti, kad pareiškime nurodomu laikotarpiu Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2024 m. liepos 4 d. ir 2025 m. sausio 30 d. buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys, tačiau jos buvo nutrauktos, kadangi nebuvo vykdomos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. CK 6.930¹ straipsnis numato skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek bendrovei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju T. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimo, kadangi jis, būdamas UAB „D.“ vadovu, turėdamas pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu – sumokėti privalomus mokėti mokesčius, jų nesumokėjęs, atsiskaitė su vėlesnės eilės Bendrovės kreditoriais. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra imperatyviai nurodytos mokesčių mokėtojo pareigos, be kita ko, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestines prievoles; bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Kaip matyti iš VMI pateiktų dokumentų, Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t. y. UAB „A.“, UAB „C.“, UAB „B. F.“, Ab „E. L.“, UAB „B. s.“, UAB „Į. L.“, L. P. IĮ, UAB „E. R.“, UAB „K.“ ir kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kai tuo tarpu turėjo objektyvią galimybę padengti dalį įsiskolinimo VMI. Bendrovės vadovas, kaip už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), turimų įsipareigojimų biudžetui nevykdė, o vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens atsakomybės už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimus klausimą, reikalavimas atsiskaitymus su kreditoriais atlikti CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka savaime nesuponuoja pagrindo manyti, jog vėlesnių pagal nustatytą eilę kreditorių reikalavimai neturi būti patenkinami. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais.

T. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad rūpinosi, jog įmonė vykdytų veiklą ir susimokėtų skolas. Akivaizdu, kad jis, žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį bei apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė tyčia, bet atsiskaitė su kitais kreditoriais ir taip pažeidė kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia asmens subjektyviąją ir objektyviąją nusižengimo sudėties pusę. Bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas ir atidus asmuo, veikdamas bendrovės naudai, privalėjo derinti įmonės interesus su visais bendrovės kreditoriais, savarankiškai nesuteikdamas prioriteto vienam ar keliems kreditoriams savo nuožiūra, o šiuo konkrečiu atveju laikytis įstatyme numatytos pareigos, t. y. atsižvelgti į mokėjimų eiliškumą. Įstatymų leidėjo nuostata bendrovei suponuoja veiklos pobūdį planuoti taip, kad, esant sunkiai finansinei padėčiai, nebūtų elgiamasi savarankiškai ar savo nuožiūra vykdant mokėjimus kreditoriams. Įvertinus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, bendrovės vadovo pateikti argumentai, jog buvo susidaręs prioritetus kam susimokėti už paslaugas ar apmokėti skolas, vertintini kritiškai. Tokia situacija negali būti vertinama taip, jog bendrovės valdymo organas (vienasmenis ar kolegialus) pats sprendžia kasdieninėje įmonės veikloje, su kuriais kreditoriais atsiskaityti pirmiausia, o su kuriais vėliau. Priešingu atveju, esant sudėtingai padėčiai, įstatyminė nuostata prarastų prasmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka T. P. pripažinti kaltu padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o jo veiksmuose yra visi būtinieji objektyvieji bei subjektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į pažeidėjo asmenybę (nėra duomenų, jog būtų teistas), baustas administracine tvarka per praėjusius 5 metus daug kartų, yra dirbantis. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta T. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019). Šiuo atveju, įvertinus administracinio nusižengimo aplinkybes bei anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su administracinėn atsakomybė traukiamo asmens asmenybe, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais skirtina mažesnė, nei minimali – 800 Eur bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė