Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Ingai Šimaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. U. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 3 dalį ir 131 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK 2012-12-12 nutarimu L. U. nubaustas už tai, kad jis 2012-12-02 apie 3.25 val. Šiaulių r., Kuršėnuose, V. Kudirkos g., važiuodamas taksi automobiliu, užtraukė rankinį stabdį, dėl ko automobilis slidžiame kelyje tapo nevaldomas ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į vandentiekio šulinėlį bei gyvenamojo namo tvorą. Įvykio metu apgadintas automobilis, vandentiekio šulinėlis ir gyvenamo namo tvora. Keleivis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 61, 231.1, 234 punktų reikalavimus. Už padarytus teisės pažeidimus pagal ATPK 130 straipsnio 3 dalį jam skirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda, pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį jam skirta administracinė nuobauda – 140 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir L. U. nubaustas galutine subendrinta 500 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Ginčo dėl kvalifikacijos ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių nėra, tačiau apeliantas nesutinka su paskirta nuobauda.

Kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles,- užtraukia baudą nuo 500 iki 800 litų (ATPK 130 str. 3 d.).

Pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą nuo 140 iki 200 litų (ATPK 131 str. 4 d.).

Ginčo dėl nurodytų pažeidimų nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Šių pažeidimų padarymo faktas ir jų kvalifikavimas nėra ginčijami ir paties pareiškėjo, tačiau skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – teismo L. U. prašo nebausti pagal ATPK 130 straipsnio 3 dalį dėl straipsnio sankcijoje numatytos didelės baudos. Nurodo, kad jis gauna minimalią algą, be to, augina mažametę dukrą, todėl paskirta 500 Lt bauda yra per didelė piniginė suma.

ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinius teisės pažeidimus, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjui skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų. Institucija, skirdama L. U. nuobaudą, atsižvelgė į tai, jog L. U. nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius. Institucija nustačiusi pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačiusi sunkinančių, atsižvelgdama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, L. U. asmenybę, paskyrė jam galutinę subendrintą 500 litų baudą, kuri yra lygi ATPK 130 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam baudos minimumui.

Šios nuobaudos švelninti nėra pagrindo, kadangi jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį šioje byloje nenustatyta. Tai, kad L. U., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,41 prom.), važiuodamas taksi automobiliu užtraukė rankinį stabdį, dėl ko automobilis slidžiame kelyje tapo nevaldomas, rodo, kad jo padarytas pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, o tai leidžia daryti išvadą, jog savo pobūdžiu L. U. padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus. Aplinkybė, jog L. U. yra bedarbis, turi pareigą išlaikyti savo mažametę dukrą ir 500 Lt baudos skyrimas neigiamai paveiks jo materialinę padėtį, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, turinti lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymėtina, kad L. U. neužkertama galimybė prašyti nuobaudą paskyrusios institucijos leisti sumokėti baudą dalimis.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad L. U. pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo paties elgesio, nenoro laikytis visuomenėje nustatytų normų rezultatas.

L. U. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimus ir jo dalyvius. Ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Pažeidimai padaryti L. U. esant neblaiviam. Jis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. L. U. paskirtos minimalios nuobaudos už atskirus administracinius teisės pažeidimus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad L. U. paskirta galutinė subendrinta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo kriterijus bei administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Todėl Šiaulių apskrities VPK 2012-12-12 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ar keisti, jis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apskrities VPK 2012-12-12 nutarimą nepakeistą ir L. U. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.