- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-179-190-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Virginija Švedienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nuteistasis
- J. J.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-190/2012
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso numeris:
2012 m. sausio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. išteisintas pagal LR BK 182 str. 2 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto J. J. atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. buvo kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d. tuo, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su J. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą - AAS „Gjensidige Baltic“ (buvusi ADB „Reso“ A.Goštauto g. 40A, Vilnius, didelės vertės turtą, o būtent: J.J., 2007-10-10 pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį iš jo (A. Š.) įsigijęs atgabentą iš Prancūzijos netvarkingos techninės būklės, nevažiuojantį automobilį „Citroen C4 Picasso“, kuris VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale buvo įregistruotas J. J. vardu ir automobiliui buvo išduotas Lietuvos Respublikos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei, kaip naujai transporto priemonei, kurios pirmosios registracijos data 2007-01-23, neatliekant techninės būklės patikrinimo, 2007-11-07 buvo išduotas Techninės apžiūros talonas Nr. 00-1604470, 2007 m. spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, stovėjimo aikštelėje, Subačiaus g. 58a, Vilniuje, nepažįstamam J. J. asmeniui, prisistačius vardu „Gedas“, pasiūlius užsidirbti iš šio automobilio - automobiliui sudalyvavus eismo įvykyje, J. J. būtų išmokėta draudiminė išmoka, iš kurios J. J. gautų 3000 Lt, o likusią sumą turėtų perduoti „Gedui“, J. J. sutiko, ir kitą dieną, apie 12.00 val., susitikęs su „Gedu“ prie minėtos automobilių stovėjimo aikštelės, perdavė šiam savo vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir draudimo poliso kopijas, savo sąskaitos, AB „Hansabankas“ sąskaitos numerį, o jis (A. Š.), 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės būdu įgijus T. V. vairuotojo pažymėjimo kopiją su jo gyvenamosios vietos adresu bei mobilaus ryšio telefono numeriu, pastarąjį (T. V.) įtikinus, kad šio dokumento kopija reikalinga įregistruoti į Lietuvą atgabentą automobilį VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale ir taip T. V. suklaidinus, nes VĮ „Regitra“ jis (A. Š.) jokio automobilio T. V. vardu neįregistravo, o T. V. vairuotojo pažymėjimo kopiją perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, po ko, 2007-11-09 14.30 val., ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, Vilniuje, Belmonto gatvėje, ties 18 namu, inscenizavo eismo įvykį, kurio metu nukentėjo, neva, J. J. vairuojamas automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o eismo įvykį sukėlusį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neva, vairavo T. V., kurio civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2007-10-31 buvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“, draudimo sutartis Nr. 11/0243150, polisas AFA Nr.0577046, į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnams pateikdami J. J. ir T. V. duomenis po to, ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys, 2007-11-10 J. J. vardu kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ su pranešimu apie neva įvykusį eismo įvykį dėl draudiminės išmokos gavimo, 12-11 AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo J. J., kaip eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui, 68 600 Lt žalos išmoką, pervedimu (mokėjimo nurodymo Nr. 015738) į jo AB „Hansabankas“ esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą- AAS „Gjensidige Baltic“- turtą - 68 600 Lt pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus padarė išvadą, jog, byloje nėra objektyvių, tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į tai, kad A. Š. neigė savo kaltę, teismas konstatavo, kad yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias aplinkybes, nes nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamojo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, kilusių abejonių teismas negalėjo pašalinti, todėl jas vertintino kaltinamojo A. Š. naudai ir jį išteisino pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303str. 5 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendį dalyje dėl A. Š. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d. ir skirti jam 2 metus laisvės atėmimo bausmę.
Prokurorė nurodo, kad A. Š. savo kaltės nepripažino, neigė disponavęs T. V. vairuotojo pažymėjimo kopija, teigė nežinojęs, kad T. V. buvo skirta administracinė nuobauda, atkartojami liudytojo T. V. parodymai, kad 2007 m. rugsėjo mėn., jis A. Š. per A. P. perdavė savo vairuotojo pažymėjimo kopiją, ant kurios užrašė savo mobiliojo ryšio abonentinį numerį ir gyvenamosios vietos adresą, tam, kad jo vardu būtų užregistruotas į LR atgabentas automobilis, daugiau niekam nebuvo perdavęs ar patikėjęs savo vairuotojo pažymėjimo ar jo kopijos, jo vardu joks automobilis užregistruotas nebuvo. Vairuotojo pažymėjimo kopijos perdavimo A. Š. faktą patvirtino liudytojas A. P., kuris parodė, kad ir anksčiau buvo atvejų, kai A. Š., būdamas Prancūzijoje, prašydavo atsiųsti kurio nors bendradarbio asmens dokumento kopiją automobiliui užregistruoti. Jam buvo žinoma, kad T. V. kilo problemų dėl eismo įvykio, kad dėl to buvo kviečiamas į policiją. 2007-11-09 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo T. V. buvo skirta 100 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., T. V. parodė, kad pinigus - 100 Lt šiai baudai sumokėti davė A. Š.. Liudytojų A. P. ir T. V. parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti akistatų su kaltinamuoju A. Š. metu, jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais nėra. T. V. parodė, kad draugais su A. P. nebuvo, o liudytojas A. P. patvirtino, jog santykiai su A. Š. buvo draugiški. Liudytoja V. G.-Bisikirskienė, AAS „Gjensidige Baltic” darbuotoja, parodė, kad asmenys, kreipdamiesi į bendrovę dėl draudimo išmokos, gali pateikti ir dokumentų kopijas, atsiųsti jas faksu, ir e'mailu, ne visada sutikrindavo asmenų tapatybes. Liudytojas - Kelių policijos pareigūnas M. M. parodė, kad vairuotojo dokumento kopijos įvykio vietoje pakaktų, patikrintų bazėje ar yra tam asmeniui išduotas vairuotojo pažymėjimas, ar yra galiojantis. Kelių policijos pareigūnas D. D. parodė, kad jam kažkur matytas kaltinamasis A. Š.. Kelių policijos pareigūnai nepaneigė, kad galėjo būti pateiktos tik asmens dokumentų kopijos.
Tokiu būdu daroma išvada, jog daugiau niekas negalėjo panaudoti T. V. vairuotojo pažymėjimo kopijos nusikalstamiems tikslams, kaip tik A. Š., kurią įgijo suklaidindamas T. V., jog pastarojo vairuotojo pažymėjimo kopija reikalinga automobiliui užregistruoti.
Tai, kad minėtas inscenizuotas autoįvykis buvo įformintas pateikus eismo įvykio dalyvių asmens dokumentų kopijas, patvirtina ir kaltinamojo J. J. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu „Gedas”, jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų kopijas. A. Š. neigia ką nors žinojęs apie tariamą eismo įvykį, tačiau jo mobiliojo ryšio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas UAB “Nepriklausomų autoekspertų biuras”, į kurią buvo kreiptasi dėl eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio „Citroen C4 Picasso“, priklausančio kaltinamajam J. J., apžiūros ir vertinimo po eismo įvykio, minėtos bendrovės darbuotojas liudytojas P. G. parodė, jog minėtą automobilį apžiūrai pateikė asmuo, labai panašus į kaltinamąjį A. Š..
Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad A. Š. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., atlikdamas jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.
Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai arba juos nepagrįstai vertindamas kaip patikimus ar nepatikimus, suteikė kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams, kurie taip pat susiję su nagrinėjamu kaltinimu, visai neteikė reikšmės, tokiu būdu pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. Š. atžvilgiu.
Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių A. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nors išteisintasis A. Š. neigia dalyvavęs nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padaryme, tai yra tvirtino, jog neįgijo apgaulės būdu iš T. V. vairuotojo pažymėjimo kopiją su jo gyvenamosios vietos adresu bei mobilaus ryšio telefono numeriu, ir jos (vairuotojo pažymėjimo kopijos) niekam neperdavė, apie eismo įvykio inscenizavimą ir neteisėtą draudimo išmokos gavimą, nežinojo, tačiau apeliacinė instancija tokius jo parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigiami liudytojų T. V., A. P., o taip pat V. G.-Bisikirskienės, M. M., D. D. parodymais bei kitais baudžiamopjoje byloje surinktais įrodymais.
Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir analogiškais liudytojų T. V. ir A. P. parodymais. T. V. tiek ikiteiusminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, jog 2007 m. rugsėjo mėn. jis A. Š. per A. P. perdavė savo vairuotojo pažymėjimo kopiją, ant kurios užrašė savo mobiliojo ryšio abonentinį numerį ir gyvenamosios vietos adresą, tam, kad jo vardu būtų užregistruotas į LR atgabentas automobilis. Liudytojas pažymėjo, kad daugiau niekam nebuvo perdavęs ar patikėjęs savo vairuotojo pažymėjimo ar jo kopijos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo vardu joks automobilis įregistruotas nebuvo. Apie avariją, kurioje dalyvavo neva jo vairuojamas automobilis „Mitsubishi Colt“ jis sužinojo tik tuomet, kai gavo raštą iš Vilniaus kelių policijos ir paskirtą baudą bei susisiekė su A. Š., kuris pasakė, kad įvyko maža avarija. Pažymėtina, kad T. V. parodė, jog po to buvo susitikęs su A. Š. ir perdavė jam 100 litų, kad šis (A. Š.) sumokėtų baudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, T. V. teigimu, A. Š. jam nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams sakyti, jog nieko apie autoįvykį nežino (t. 5, b.l. 85-88). Šie liudytojo T. V. parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad A. Š. tokiu būdu siekė nuslėpti nagrinėjamo inscenizuoto autoįvykio tikrąsias aplinkybes.
Tokius T. V. parodymus patvirtino liudytojas A. P., kuris teigė, jog A. Š. paprašytas paėmė iš T. V. ir jam (A. Š.) perdavė T. V. vairuotojo pažymėjimo kopiją (t. 5, b.l. 126-129).
Šiems liudytojams nėra pagrindo apkalbėti ar kitaip pakenkti A. Š.. T. V. parodė, kad jis su A. Š. ier A. P. buvo pažįstami, o liudytojas A. P. patvirtino, jog santykiai su A. Š. buvo draugiški. Be to, kaip jau minėta aukščiau, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei vienodi ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Be aukščiau nurodytų liudytojų parodymų tai, kad A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir liudytoja V. G.-Bisikirskienė, kuri parodė, jog asmenys, kreipdamiesi į bendrovę dėl draudimo išmokos, gali pateikti ir dokumentų kopijas, taip pat atsiųsti jas faksu ar elektroniniu paštu ir jie ne visada sutikrindavo asmenų tapatybes (t. 5, b.l. 146-149). Tai pat liudytojai policijos pareigūnai M. M. bei D. D., parodę, jog nagrinėjamo autoįvykyje galėjo būti pateiktos ir vairuotojo pažymėjimo kopijos. Be to, D. D. parodė, jog A. Š. jam kažkur matytas (t. 5, b.l. 48-51).
Apeliacinė instancija sutinka su prokurorės išvada, jog tai, kad šis inscenizuotas autoįvykis buvo įformintas pateikus eismo įvykio dalyvių asmens dokumentų kopijas, patvirtina ir kaltinamojo J. J. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, vardu „Gedas”, jis taip pat pateikė savo vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų kopijas.
Nors A. Š. kategoriškai neigia žinojęs apie inscenizuotą autoįvykį, tačiau liudytojas P. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam atvažiavus apžiūrėti automobilį „Citroen C4 Picasso“, prie automobilio kaip automobilio savininkas privažiavo būtent A. Š. (t. 5, b.l. 65-67).
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog A. Š. buvo žinoma apie inscenizuotą autoįvykį, kuriame neva susidūrė „Citroen C4 Picasso“ bei „Mitsubishi Colt“, o aukščiau išvardintų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y. dėl to, jog jis 2007 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės būdu įgijęs T. V. vairuotojo pažymėjimo kopiją su jo gyvenamosios vietos adresu bei mobilaus ryšio telefono numeriu, pastarąjį (T. V.) įtikinus, kad šio dokumento kopija reikalinga įregistruoti į Lietuvą atgabentą automobilį VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale ir taip T. V. suklaidinus, nes VĮ „Regitra“ jis jokio automobilio T. V. vardu neįregistravo, o T. V. vairuotojo pažymėjimo kopiją, siekiant ateityje pateikti Kelių policijos pareigūnams tariamo autoįvykio metu, perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, po ko 2007-11-09 ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys inscenizavo eismo įvykį, kurio metu nukentėjo, neva J. J. vairuojamas automobilis „Citroen C4 Picasso“, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys J. J. vardu kreipėsi į AAS „Gjensidige Baltic“ su pranešimu apie neva įvykusį eismo įvykį dėl draudiminės išmokos gavimo, o AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo J. J. 68 600 Lt žalos išmoką.
Skiriant A. Š. bausmę kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.
A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. Š. padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.). Jis nusikalto pirmą kartą (t. 4, b.l. 123), baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 137-148), dirba. Kita vertus, jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, o jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala AAS „Gjensidige Baltic“.
Esant šių aplinkybių visumai, kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti paskiriant A. Š. baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimesnę minimaliai sankcijoje nustatytai jos ribai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. Š. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti šį nuosprendį.