- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-1614-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09466-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“
- Ieškovas
- G. D.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-668-600/2012 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. sprendimu patenkino ieškovo G. D. ieškinį atsakovui UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo – pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, priteisė ieškovui iš atsakovo 4243,21 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 20914,40 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011-05-13, iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2012-03-12, ir po 100,5 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) nuo 2012-03-12 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą 27 653,06 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – 27 653,06 Lt sumai areštavo atsakovui UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o turto nesant ar jo nepakankant, areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudęs disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, bet leidęs areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, dėl teismo sprendimo pateikti apeliaciniai skundai, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga, nes ieškovas net ir teoriškai negali žinoti, kokia yra atsakovo finansinė padėtis, kuri iš tiesų yra normali ir stabili. Atsakovas nevengia vykdyti savo įsipareigojimų, skubiai vykdytiną teismo sprendimo dalį atsakovas įvykdė geranoriškai ir iš karto. Jokio grasinimo apie neatsiskaitymą nebuvo, panašu, jog ieškovas tiesiog piktybiškai nori apriboti/apsunkinti atsakovo veiklą, nes pyksta dėl atleidimo iš atsakovo įmonės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra įgaliotas įmonės Samsung techninės priežiūros ir serviso centras, kas užtikrina pastovią įmonės finansinę situaciją, todėl nėra rizikos, kad atsakovas nevykdytų savo įsipareigojimų ir siektų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovas G. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Skaitmeninis priežiūros centras“ atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo priteista suma atsakovui yra didelė, ir iš tikrųjų yra tikimybė, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovas dės visas pastangas tam, kad išvengtų jo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Tai, ar ieškinio suma yra didelė, nustatoma vertinant atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginti ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-28/2010). Taigi atsakovas, nesutikdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, gali pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad prašoma priteisti pinigų suma jam nėra didelė (CPK 12 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų teismui nepateikė, taigi ir neeliminavo abejonių dėl jo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju, tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovo turtinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, kad būtų reali galimybė įvykdyti priimtą teismo sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.