Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., institucijos, surašiusios protokolą atstovui V. J., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. kovo 10 d. 13.00 val. Kauno m., (duomenys neskelbtini), A. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, išmokėjo B. D. už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-03-06 20 Eur grynaisiais pinigais neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. T. neužtikrinusi, kad visas išmokėtas darbo užmokestis būtų įtrauktas į Bendrovės apskaitos registrus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2012-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 p. ir 12 str. 1, 4 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jos vadovaujamoje įmonėje darbo užmokestis buvo mokamas banko pavedimu, grynieji pinigai nebūdavo išmokami. B. D. iš darbo buvo atleista bandomojo laikotarpio bėgyje. Ji išdirbo apie tris savaites. A. T. nurodė, kad darbuotoja B. D. nesugebėjo atlikti savo darbo, elgėsi neadekvačiai. B. D. buvo sutarta mokėti minimalų atlyginimą vieną kartą per mėnesį. Jai darbo užmokestis buvo mokamas per baką. Grynais pinigais B. D. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Atlyginimus apskaičiuodavo buhalteris bei tik jis įnešdavo grynuosius pinigus į banką. I. Ž. dirba valgyklos vedėja. B. D. skambino telefonu A. T. ir reikalavo pinigų už vaistus bei viešojo transporto bilietus. A. T. vieną kartą paskambino telefonu I. Ž. ir paprašė, kad ši B. D. perduotų 20 Eur iš savo pinigų, kuriuos vėliau A. T. I. Ž. atidavė iš savo pinigų, nes B. D. ją reketavo, bet tai nebuvo darbo užmokestis. B. D. reikalavo sumokėti už vaistus, nes pablogėjo sveikata dirbant bei viešojo transporto išlaidom kompensuoti. Kadangi norėjo greičiau su B. D. nutraukti bet kokius ryšius, todėl ir nurodė, kad I. Ž. perduotų B. D. pinigus.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas A. T. buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 3d., t.y. neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Tyrimo metu buvo apklausta B. D., kuri paaiškino, kad jai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis – vasario mėnesį 40 Eur, o kovo mėnesį 56 Eur. Mano, kad A. T. kaltė yra įrodyta.

Liudytoja B. D. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo virėja. Įmonėje dirbti pradėjo 2015 m. vasario 9 d., darbo sutartis buvo nutraukta 2015 m. kovo 6 d. Priimant B. D. į darbą, atvyko direktorė A. T. ir, girdint I., pasakė, kad B. D. darbo užmokestis bus 16 Eur už vieną darbo dieną, t. y. 12 Eur pagal darbo sutartį bus sumokami banko pavedimu ir 4 Eur už kiekvieną darbo dieną bus mokami kaip alga „vokelyje“, nepasirašant apskaitos dokumentuose. Už 2015 m. vasario mėnesį buvo išmokėta 60 Eur vokelyje. Algą vokelyje gaudavo kiekvieną penktadienį apie 12-14 val. Paskutiniai du mokėjimai buvo užfiksuoti garso įrašuose. Po 20 Eur „vokelyje“ B. D. gavo 2015 m. vasario 13 d. ir vasario 27 d. Vėliau paskutiniai du mokėjimai, kurie užfiksuoti garso įraše, buvo gauti 2015 m. kovo 5 d. ir 2015 m. kovo 10 d. 2015 m. kovo 5 d. gavo 20 Eur, o 2015 m. kovo 10 d. – 36 Eur. Oficialų atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. Kitus pinigus išmokėdavo vedėja I. Ž. valgykloje arba rūbinėje. I. Ž. pinigus paimdavo iš kasos – tai būdavo smulkūs pinigai. Kasa buvo laikoma virtuvėje. Už gaunamus pinigus B. D. nepasirašydavo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad ji valgykloje dirba vedėja. B. D. valgykloje dirbo tris savaites. B. D. dirbo vyrėja, tačiau neatliko savo pareigų, nesugebėjo dirbti savarankiškai. Darbo užmokestis įmonėje yra mokamas banko pavedimais. Prekyba vyksta grynaisiais pinigais. Pinigai laikomi seife, kiekvieną dieną apyvarta suskaičiuojama ir padedama į seifą. I. Ž. nurodė, kad nei B. D., nei kitiems darbuotojams atlyginimų grynaisiais neišmokėdavo. Neprisimena, ar girdėjo B. D. ir A. T. pokalbį dėl darbo užmokesčio. I. Ž. iš savo pinigų sumokėjo B. D. 36 Eur, kai ši pradėjo skambinti, grasinti vadovei. Vėliau vadovė atvažiavo ir grąžino I. Ž. sumokėtus pinigus. Kiek prisimena, lapelį, kurį surašė B. D., perdavė direktorei.

Liudytoja O. P. parodė, kad Valstybinėje mokesčių inspekcijoje 2015m. liepos mėn. buvo gautas skundas dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo. Apklausai buvo iškviestos trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusios darbuotojos, tačiau atvyko tik viena B. D., kuri nurodė kada, kokios sumos jai buvo išmokėtos „vokelyje“ bei kurioje vietoje minėti pinigai buvo išmokėti. Patikrinus buvo nustatyta, jog progimnazijos valgykloje buvo prekiaujama ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Pinigai turėjo būti apskaitomi kasos pajamų orderiais, todėl tikimybė, jog ne visi pinigai gali būti užpajamuojami, buvo, tačiau tai nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 3), operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-7655, kuriame nurodyta, kad tikrinimo metu nustatyta, kad išmokėti B. D. grynieji pinigai – 96 Eur į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus neįtraukti. Bendrovėje B. D. dirbo nuo 2015-02-10 iki 2015-03-06, darbo sutartyje nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus, Bendrovėje darbo užmokestis pervedamas į darbuotojų banko sąskaitas. B. D. darbo užmokestis už 2015 m. vasario mėnesį į banko sąskaitą pervesta 180,90 Eur, už 2015 m. kovo mėn. pervesta 85,12 Eur (b. l. 4), B. D. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. vasario 10 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja. Darbo sutartis buvo sudaryta kitą ar dar kitą darbo dieną. Darbo sutartį pasirašyti atnešė buhalteris. Faktinę pirmą darbo dieną (2015 m. vasario 9 d.) virtuvėje atėjusi įmonės direktorė A. T. valgyklos vedėjai I. Ž. girdint garsiai paskelbė, jog B. D. mokės minimalią algą pagal darbo sutartį ir kiekvienos savaitės pabaigoje penktadienį sumokės 20 Eur už savaitę papildomai. Už pirmas dvi darbo savaites papildomus 40 Eur gavo grynaisiais pinigais penktadieniais, juos išmokėjo valgyklos vedėja I. Ž. (pinigus gavo 2015-02-13 ir 2015-02-27). Už šiuos pinigus ant jokio algalapio nepasirašė. Darbo užmokestį, nurodytą darbo sutartyje, t. y. minimalią algą, B. D. už 2015 m. vasario mėnesį pervedė į banko sąskaitą 2015 m. kovo 4 d. (180,90 Eur). Už 2015 m. kovo mėnesį į banko sąskaitą pervedė 85,12 Eur (2015-03-07). 2015 m. kovo 5 d., kovo 10 d. valgyklos vedėja virtuvėje ir rūbinėje B. D. išmokėjo 56 Eur grynaisiais pinigais, ant jokių buhalterinių dokumentų už šiuos pinigus B. D. nepasirašė (b. l. 5), darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 8), direktoriaus pareiginių nuostatų kopija (b. l. 9-11), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopija (b. l. 12-18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas (b. l. 19-25), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 26-27), darbo sutartis (b. l. 37), B. D. skundas Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 4 ), informacija apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2015-02-09 iki 2015-03-10 (b. l. 51), Swedbank sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-04 pervedė 180.90 Eur darbo užmokesčio, 2015-03-07 -85,12 Eur darbo užmokesčio (b. l. 52), B. D. raštelis dėl pinigų gavimo ( b. l. 53), B. D. gauto atlygio „vokelyje“ iš UAB „(duomenys neskelbtini) ataskaita ( b. l. 54), foto aprašymai ( b. l. 55), audio aprašymai ( b. l. 56), diskas su garso įrašais bei fotonuotraukomis ( b. l. 57).

2015 m. rugsėjo 2 d. A. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpyje nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. vasario 28 d., darbuotojai B. D. išmokėjo 40 Eur (2015-02-13 – 20 Eur, 2015-02-27 – 20 Eur), neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio, bei 2015-03-05 išmokėjo 20 Eur grynųjų pinigų. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. T. neužtikrinusi, kad visas išmokėtas darbo užmokestis būtų įtrauktas į Bendrovės apskaitos registrus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2012-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 p. ir 12 str. 1, 4 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. LVAT, formuodamas teismų praktiką nagrinėjant analogiškus pažeidimus, yra ne kartą yra pabrėžęs, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N575- 1196/2011; 2007-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-965/2007). Darytina išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas (LVAT 2012-02-24 nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-308/2012). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 3 d., šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal LVAT suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad protokole darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nurodytas: 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. kovo 10 d. Byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas A. T. dėl galimai 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d. padarytų pažeidimų nebuvo pratęstas. Byla Kauno apylinkės teisme gauta 2015 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo A. T. terminas pratęstas vieneriems metams dėl galimai 2015 m. kovo 10 d. padaryto pažeidimo. Nepaskyrus nuobaudos per Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima. Pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui dėl galimai 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 5 d. padarytų pažeidimų, A. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p.).

Dėl 2015 m. kovo 10 d. grynųjų pinigų išmokėjimo epizodo

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas A. T. grindžiamas liudytojos B. D. parodymais bei jos paaiškinimais mokesčių inspekcijos pareigūnams. Iš byloje esančio B. D. paaiškinimo Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai bei liudytojos B. D. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji nuosekliai ir neprieštaringai nurodė, jog nuo pat darbo pradžios buvo sutarta, jog jai bus mokama minimali alga bei kiekvienos savaitės pabaigoje bus sumokama papildomai po 20 Eur, t.y. po 4 Eur už kiekvieną dirbtą savaitės dieną. Savo paaiškinimų patvirtinimui B. D. kartu su skundu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2015-03-10 raštelį bei kompaktinį diską su garso įrašais. Išklausius kompaktiniame diske esančius garso įrašus, nustatyta, jog 3 įraše girdisi, kaip patvirtino B. D. ir A. T., jų abiejų pokalbis, kuriame A. T. nurodo B. D. nueiti pas I., kuri jai sumokės 36 Eur ir viską sutvarkys, o į B. D. klausimą „kaip bus su viena diena“, A. T. atsako, jog „bus buhalterė ir viską sutvarkys“. Iš minėto pokalbio turinio yra pagrindas spręsti, jog pokalbis tarp A. T. ir B. D. vyko dėl darbo užmokesčio išmokėjimo. Iš 4 garso įrašo girdėti, kaip patvirtino B. D. ir I. Ž., jų abiejų pokalbis, kurio metu I. Ž. patvirtino, jog sumokės B. D. jos prašomus 36 Eur, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą B. D. ir I. Ž. nurodo B. D. parašyti lapelį, kad B. D. nebeturės pretenzijų ir UAB „(duomenys neskelbtini) nebeturės jokių problemų „ su visokiais mokėjimais“. Iš minėto garso įrašo matyti, kad B. D. lapelį ( b. l. 53) rašė girdint ir pritariant I. Ž.. Iš liudytojos O. P. parodymų matyti, kad patikrinus buvo nustatyta, jog progimnazijos valgykloje buvo prekiaujama ir atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Pinigai turėjo būti apskaitomi kasos pajamų orderiais, todėl tikimybė, jog ne visi pinigai galėjo būti užpajamuojami, buvo. Atsakomybėn traukiama A. T. paaiškino, kad ji I. Ž. paprašė, jog 2015 m. kovo 10 d. ši perduotų B. D. 36 Eur ir tai buvo pinigai už vaistus, nes B. D. skundėsi sveikatos pablogėjimu dirbant bei jos turėtų viešojo transporto išlaidom kompensuoti ir tuos pinigus B. D. A. T. sutiko sumokėti tik norėdama kuo greičiau nutraukti bet kokius ryšius su B. D.. Tokius paaiškinimus teismas vertina kaip A. T. pasirinktą gynybos taktiką ir bandymu išvengti atsakomybės, nes jo paaiškinimai nepatvirtinami jokiais įrodymais, o kaip buvo minėta iš garso įrašuose užfiksuotų pokalbių yra pagrindas konstatuoti, kad A. T., I. Ž. ir B. D. kalbėjo apie atsiskaitymus už B. D. dirbtą darbą. A. T., I. Ž. pripažino, jog I. Ž., A. T. nurodymu, 2015 m. kovo 10 d. B. D. sumokėjo 36 Eur grynaisiais pinigais. Iš byloje esančios informacijos apie valstybinį socialinį draudimą nuo 2015-02-09 iki 2015-03-10 matyti, jog B. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, socialinio draudimo pabaiga yra 2015 m. kovo 6d. ( b. l. 51) Iš B. D. 2015-03-10 raštelio bei jos gauto atlygio „vokelyje“ paskaičiavimo bei B. D. parodymų matyti, kad B. D. už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2d. iki kovo 6d. buvo išmokėta 20 Eur, todėl surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismui nekelia jokių abejonių, kad A. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) direktore, 2015m. kovo 10 d. išmokėjo B. D. už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2015-03-06 20 Eur grynaisiais pinigais neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. T. neužtikrinusi, kad visas išmokėtas darbo užmokestis būtų įtrauktas į Bendrovės apskaitos registrus, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2012-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 p. ir 12 str. 1, 4 p. reikalavimus ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 p. reikalavimus. Tokie A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. ir jos kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje duomenų apie A. T. baustumą administracine tvarka nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nors A. T. padarytas pažeidimas yra šiurkštus, tačiau skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad neapskaityto darbo užmokesčio dydžio suma yra pakankamai nedidelė. Taip pat į tai, kad B. D. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ truko neilgą laiką. A. T. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. UAB „(duomenys neskelbtini) A. T. vadovauja senai. Duomenų apie tai, kad mokesčių inspekcijos pareigūnai būtų anksčiau A. T. vadovaujamoje įmonėje nustatę kokius nors pažeidimus, byloje nėra, todėl manytina, kad ji nėra piktybinė pažeidėja, o jos padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Be to iš bylos duomenų bei nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp B. D. ir A. T. buvo susiformavę pakankamai sudėtingi santykiai ir A. T. buvo suinteresuota kuo greičiau atsiskaityti su B. D., kad B. D. nebereikštų jokių pretenzijų ir ją būtų galima kuo greičiau atleisti, todėl nurodyta aplinkybė galėjo įtakoti tokį A. T. poelgį. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes teismas mano, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali nuobauda, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui bei būtų neteisinga. Manytina, kad yra pagrindas A. T. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo nustatyta minimali nuobauda. Paskyrus tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., 250 str. 7p.

nutarė:

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (2015-03-10 epizodas) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str. 1d., jai skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. dalyje dėl 2015 m. vasario 13d., 2015 m. vasario 27d. ir 2015 m. kovo 05 d. grynaisiais pinigais neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio išmokėjimo nutraukti, iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.