Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1382-221/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
2S-1382-221/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02759-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Komunalinis butų ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1382-221/2013Proceso Nr. 2-69-3-02759-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 34.5; 95.5; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės R. S. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Komunalinis butų ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese, vykdomojoje byloje Nr. 0106/05/02427, skolininką – vietoje E. I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skolininku pripažinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų Ministerijos, kadangi skolininkė E. I. P. 2001 m. rugsėjo 15 d. mirė, o Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis 2012 m. lapkričio 13 d. Testamentų registre yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, kad po palikėjos mirties palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2013 m. vasario 25 d. nutartimi (b. l. 9) Kauno apylinkės teismas antstolės prašymą tenkino – vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0106/05/02427 pakeitė skolininkę – vietoje E. I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) skolininke pripažino Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų Ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal išieškotojos UAB „Komunalinis butų ūkis“ pateiktus vykdomuosius dokumentus antstolės R. S. kontoroje skolininkės E. I. P. atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0106/05/02427. Iš LR Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad skolininkė E. I. P. 2001 m. rugsėjo 15 d. mirė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjos mirties, palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Kadangi mirus skolininkei E. I. P. palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, todėl vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vykdymo procese pradinė skolininkė keistina į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų Ministerijos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 16) suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės R. S. prašymą atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog po skolininkės E. I. P. mirties nei antstolis, nei išieškotoja UAB „Komunalinis butų ūkis“ neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI prie FM, apie vykdomus išieškojimus. Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, darytina pagrįsta išvada, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio nepateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininkės turto, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Išieškotojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, sužinojęs apie skolininkės mirtį, teisme atsinaujinęs terminą, turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Vėlesnis sužinojimas apie skolininko mirtį nėra pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, pastarojo palikimą priėmusia valstybe, o skolininko atžvilgiu po jo mirties pradėta civiline byla ir joje priimtas teismo sprendimas, remiantis principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda, nesukelia teisinių pasekmių.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir CPK 596 straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, bei nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Byloje nėra duomenų, jog išieškotojas (kreditorius ar antstolis) būtų atlikęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, todėl vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, jog pareiškimas dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese negali būti tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, nesprendė aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. nesiaiškino ar palikėjos (skolininkės) E. I. P. išieškotojas laikėsi CK 5.63 straipsnyje nurodytų reikalavimų, o tik nepagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad skolininkė mirusi, o VMI prie LR FM yra priėmusi palikimą, yra pagrindas antstolės prašymą tenkinti ir pakeisti skolininkę vykdymo procese.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant ar išieškotojas laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, atskleisti bylos esmę, klausimas negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus, todėl jis perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytinų aplinkybių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog nagrinėjant klausimą iš naujo, svarstytina žodinio bylos nagrinėjimo galimybė (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Lozoraitytė