Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis S. B. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 metų birželio 26 dieną ieškojo žmonių darbui, kad akmenis nurinktų ir, kad perkabinti priekabą. Turėjo su savimi alkoholio ir važiavo į tą vadinamą „(duomenys neskelbtini)“. Ten privažiavęs pamatė R. sėdintį ant laiptų, kurio paklausė ar galėtų padėti. Šis atsakė, kad darbo nebijo ir paklausė, ar jis turi išgerti. R. i atsakė, kad turi. Jis net iš automobilio neišlipo laukan, kad toje vietoje dar buvo buvęs darbininkas V., jis net nepastebėjo. R. pasakė, kad yra broliai grįžę iš užsienio ir, gal jie dar padėtų darbuotis, jeigu yra namuose. Jis padavė R. butelį ir dar rankomis pasispaudė. Nebuvo tokio dalyko, kaip sako V., kad jis R. su delnu sudaužė. Jis taip pat jokio stikliuko neturėjo, o kai padavė, tai iš pačios „butelkos“ R. atsigėrė. Po to jis užlipo į antrą aukštą pas tuos brolius, ten durys buvo atidarytos, bet nieko nebuvo, todėl jie tik su R parvažiavo į jo ūkį. Parvažiavo apie pusę šešių, dar netamsu buvo. Turi 40 arų ir ten buvo daug akmenų, kuriuos reikėjo nurinkti. Parvažiavus į ūkį, sugalvojo užkurti pečių vandens pašildymui bei pasakė R., kuris norėjo tai padaryti, kad šis seniai nekūrė, tai jis pats tą pečių užkurs, bei pasakė R., kad šis parneštų malkų. Tačiau R. jam pasakė, kad pats eitų parnešti malkų 50 litrų dvi taras. R. anksčiau ne vieną kartą buvo kūręs pečių, todėl jis nieko tokio blogo nesitikėjo. Dar viduje buvo malkų, bet nebūtų užtekę, kad iškūrenti, todėl jis nuėjo parnešti malkų iš lauko. Jam pareinant su tais abejais malkų nešuliais, įvyko tas toksai liepsnos pliūpsnis. R. visą laiką turėjo rankoje žiebtuvėlį. Tai tas žiebtuvėlis sprogęs per pusę jam nukrito į krūtinę ir tik po to jis žiebtuvėlio liekanas įmetė į pečių. Jis buvo nuo tos liepsnos už 1-2 metrų. Jis iš karto šaltu vandeniu apsipylė. Ir kai R. kėlėsi, jis dar ranką, atrodo padavė, prilietė prie kaktos ir paklausė: „Ar tu pirmą kartą dirbi, ar nežinai“? R. pasakė, kad nieko neatsitiko. Jis sakė, kad kvies greitąją, nes iš pradžių R. toks raudonas atrodė, iš galvos tekėjo kraujas, tačiau R. atsakė, kad nieko nereikia ir paprašė, kad duotų „butelką“. R. jis padavė butelį degtinės, šis iš pačio butelio atsigėrė. Po to jie atsisėdo prie stalo. Po kiek laiko jis nuėjo kepti kiaušinių. R. gal skaudėjo ir, atidarant „tomatus“, jie iškrito ant žemės. Net neprašomas R. su „lopetele“ suvalė tuos „tomatus“ ir į šiukšlių kibirą sudėjo, kuris buvo šalia pečiaus. Tas „tomatas“ aptaškė sienas. Po kiek laiko jiems baigėsi cigaretės. Kiek laiko tuo metu buvo - neatsimena, bet sėdėdami išsikalbėjo apie brolio netektį ir, kad per laidotuves net apvogė. Klausė kaip dabar brolio paprašyti cigarečių, nes jis neblaivus važiuoti nenorėjo. Ir kažkaip, bendru susitarimu, jis parašė žinutę broliui, kad „Apsilankė žmogus, kuris vogė per V. laidotuves“. Ir po to jie laukė, kad brolis gal paskambins. Tačiau jau sutemo ir nesulaukė brolio skambučio. Tada nuvažiavo patys į laukus pas brolį, ten technika ūžė, jokio pokalbio su broliu nebuvo, gavo cigarečių ir abu vėl grįžo atgal į fermą. Dar išgėrė, užsirūkė, magnetofonas grojo, jie draugiškai buvo: padainuodami, pašnekėdami. Kiek laiko buvo - dabar negali pasakyti. Išeidavo ir į lauką: tai jis, tai R., daug kartų su vandeniu apsipildavome, nes lauke buvo labai karšta, ir nuo pečiaus dar buvo karšta. Apie dvyliktą nakties jis R. paguldė ant sofos, o pats nuėjo už sienos miegoti. Pabudo, tačiau nežino kiek to laiko buvo, bet buvo dar tamsu, ir įėjęs, pamatė, kad R. sėdi ant žemės ir iš burnos išbėgę tokie balti skysčiai. Jis labai persigando, pagriebė nuo dujinės tokią kaip servetėlę, nuvalė R. veidą. Ir jis pats vos neapvirto užkliuvęs už R. „tapkės“. Tą servetėlę, kuria valė, įmetė į pečių. Po kiek laiko persigandęs, kad jie buvo kartu, kalbėjo ir čia žmogus dabar negyvas. Tada nuvažiavo pas J. B., galvojo pakalbėti kaip galėjo taip atsitikti: buvo žmogus gyvas, o dabar – ne. Pasakė J., kad užmušė žmogų. Tik tiek tepasakė. J. jam pasakė: „Su Dievu, laimingo kelio“ ir daugiau nekalbėjo. Jis apsisukęs grįžo atgal pas R.. Iš tikrųjų ir atsiklaupęs meldėsi, žvakes uždegė, galvojo kaip R. mamą išgelbėti, nes žinojo, kad jai su sveikata ne kas. Nuvažiavo pas R. mamą į tėviškę tą, pabarškino J. B. ir su juo kalbėjo. Buvo sunku kalbėti, buvo šokinė situacija. Nebeatsimena, ar paprašė, ar J. pats padėjo taurę. J. pasakė, kad paskambins felčerei bei pasakė jam, jog važiuotų nurinkti akmenis, nuvalyti, kad galėtų privažiuoti lengvosios mašinytės. J. sakė, kad paskambins ir į policiją. Jis su grėbliu tuos akmenis prie namų nuo kelio nugrėbė į šonus. Paskui atvažiavo R. brolis, jį pirmą kartą matė. Dar vėliau atvažiavo greitoji ir policija.

2.1. Dėl girdėto posėdžio metu eksperto komentaro gali paaiškinti, kad kai virtuvėje R. pargriuvo, jis R. nesudavė jokių smūgių nei su plokščiu, nei su buku daiktu. R. visu kūnu į dujinę atsidaužė ir nuo tos dujinės koridoriuje, tarp virtuvėlės ir koridoriaus, pargriuvo. Nors tą dieną lauke buvo labai karšta, tačiau pečių reikėjo kurti, kad gyvuliams „kombikormą“ užplikyti. R. pas jį ūkyje yra po kelias dienas dirbęs, jie apie 30 metų pažįstami, nebuvo tarp jų jokių piktumų.

2.1.1. Jis matė, kad R. apdegė prie pečiaus vieną kartą. Tuo metu jie jau buvo neblaivūs. Jis miegoti nuėjo apie dvyliktą valandą nakties. Taip pat dar padėjo R. ant sofos atsigulti, o pranešti artimiesiems išėjo auštant - apie penktą valandą. Pradžioje, kai R. apsiplikė, norėjo pats kviesti greitąją, bet R. sakė, kad nereikia, o jis nieko ir nepagalvojo, nes tuo metu jau neblaivūs buvo.

2.1.2. Tą dieną nebuvo užvažiavęs pas kitus kaimo gyventojus prašyti pagalbos. R. vežėsi pas save, kad padėtų prisikabinti priekabą ir padėtų rinkti akmenis. Tų darbų jie nedarė, kadangi buvo didelis karštis, be to kol važiavo, tai dar galvojo dirbti, bet kai išgėrė alkoholio, nusprendė, kad dirbs kitą dieną, kai bus vėsiau. Gali pasitvirtinti, kad po pirmo nusideginimo R. vaikščiojo. Galvoja, kad R. galėjo sumaišyti karštą su šaltu vandeniu ir užsipilti ant savęs karšto vandens. Gali patvirtinti, kad tą vakarą, kai viskas atsitiko, namuose buvo tik jie dviese: jis ir R..

2.1.3. Kai grįžo į namus ne visą laiką su R. buvo kartu, tai R. išeidavo, tai jis išeidavo į lauką, prie gyvulėlių, tačiau su R. tą vakarą septynias valandas išbendravo. Per tas septynias valandas buvo tarpai, kad jie buvo atskirai. Dėl pečiaus įkūrimo, gali paaiškinti, kad pirma turi pečiaus užpildyti pilną pakurą – pridėti malkų ir uždaryti viršutines dureles, ir kol neišdega neatidaryti viršutinės sklendės. Užkūrus pečių jį reikia palikti, nedarinėti tos sklendės, o jei degimo metu atsidarai, tai susidaro tokie garai ir išmeta liepsnos liežuvį. R. pačioje pradžioje kūrė tą pečių. Tą liepsnos pliūpsnį galima gauti ir pečiui degant. Užkūrus pečių, jis išdega parą ir tas vanduo išsilaiko, kai daugiau malkų įdedi. Kadangi buvo nuo saulės nudegę ir iš „šlangų“ vandenį pylėsi patys ant savęs. Buvo, kad ir iš kibirų pylėsi ant savęs, nes lauke buvo 36 laipsniai karščio. Jis tiktai pajuto, kad R. pylėsi karštą vandenį, nes iki pusės buvo nuogas, tik su šortais, jis buvo pasilenkęs ir, kai R. pylėsi tą karštą, vandenį ir jį aptaškė. R. dar pasakė: „Imk, šaltą pilk“. Tuojau pat po karšto užsipylimo, R. užsipylė šaltu vandeniu.

2.2. Kaltinamasis S. B. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad neprisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, jog jo kaltė tik tame, kad per daug gėrė. Parodė, kad jis, gyvena (duomenys neskelbtini), vienas, ūkininkauja. Su R, kurį vadina R., pažįstami apie 30 metų. R. gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini) kaime. Su R. buvo geri draugai, R. ir jo ūkyje dirbo. Su R. dėl nieko nekonfliktavo. Parodė, kad gyvena ūkinės paskirties pastate, kuriame yra trys kambariai ir koridorius. Tame pačiame pastate yra ir pečius - žvakė, ant kurio jis verda ir gyvuliams ėdalą. 2019 m. birželio 26 d. laikotarpyje nuo 17 val. 30 min. iki 18 val., pas jį atėjo vienas R., atsinešė "ruginės", t. y. naminės degtinės 2 ar 2,5, ar 3 l talpos žalios spalvos plastikinį butelį. Abu susėdo katilinėje - virtuvėje, kur yra ir pečius - žvakė. Tame pačiame kambaryje yra ir stalas su kėdėmis, dujinė viryklė. Ėdalą gyvuliams ant pečiaus verda kiekvieną dieną. Kambario dydis yra maždaug 4 x 5 m. Tame pačiame kambaryje dar yra sofa-lova kampas. Pradėjo gerti, jis išvirė 8 kiaušinius, atidarė konservų, sėdėjo prie stalo, gėrė R. atsineštą "ruginę". R. atėjo sveikas, nesužalotas, elgėsi kaip ir visada natūraliai. Begeriant pradėjo klausytis muzikos, kalbėjo, buvo šilta. Jis buvo tik su šortais, o R. buvo su šviesiomis kelnėmis, be maikės. Abu rūkė. Begeriant jis dar ūkio darbus nudirbo. Kadangi R. yra pas jį dirbęs, tai žino jo visus dienos darbus, todėl jam pasakė, kad eitų malkų parnešti, o R. žadėjo pakurti pečių. Jis, t. y. S. B., išėjo malkų, o grįžęs tarpduryje tarp koridoriaus ir virtuvėlės su katiline pamatė veidu į pečių nusisukusį stovintį R., išgirdo sprogimą ir pamatė, kaip iš pečiaus liepsnos kamuolys, ugnis apima R.. Jam tuo metu į krūtinę atsimuša žiebtuvėlio dalis. Ugnies kamuolys buvo momentinis ir labai trumpas, R. gavęs ugnies pliūpsnį nugriuvo ant žemės prie pečiaus ant grindinio. Negali tiksliai nurodyti, kokioje pozoje. Jis išsigando, tuoj pat paėmė šlangą ir pylė vandenį ant R., kad šis atvėstų nuo momentinės ugnies pliūpsnio. Parodė, kad R. beveik nebedegė nugriuvęs ant žemės. Viskas baigėsi geruoju. R. veidas buvo paraudęs, kūnas taip pat paraudęs, bet negali tiksliai įvardinti kūno vietų, taip pat negali parodyti, kokia buvo R. plaukų būklė po ugnies pliūpsnio. Kiek pamena, nuo viršugalvio ant veido žemyn bėgo kraujas. R. pats nuėjo nusiprausti su tuo pačiu šlangu pastato viduje. Kur R. susitrenkė, kad pradėjo bėgti kraujas, jis nežino. Parodė, jog tame kambaryje yra padarytas nuolydis, kad su šlangu būtų galima nuplauti nešvarumus. Neatkreipė dėmesio, ar kas apdegė iš kambaryje esančių daiktų. Jis R. dėl to nepriekaištavo, nes viskas geruoju baigėsi. R. dėl nudegimo niekuo nesiskundė, toliau gėrė. Nekalbėjo su R., dėl ko įvyko tas sprogimas su ugnies pliūpsniu. Parodė, kad savaime suprato, jog R. visada, kai dirbo jo ūkyje, kurdavo pečių su „saliarka“, kuri buvo kambaryje. „Saliarką“ pylė R. ant malkų, kad greičiau įsidegtų pečius. Pamena, kad geriant su rugine perbraukė per tas nuo nudegimo paraudusias vietas. Parodė, kad lyg ir pamena viską- klausėsi muzikos, bet nešoko, tik sėdėjo, paskui trumpam po sprogimo buvo išėję į lauką šuns pašerti. Šuo R. įkando į vieną ranką aukščiau plaštakos. Jis matė, kad bėgo kraujas, bet R. tik ranka nubraukė. Lauke R. niekur negriuvo. Grįžo vėl į kambarį, toliau gėrė degtinę, prieš sutemstant dar pašėrė vištas, R. lauke būnant niekur nesusižalojo ir nebuvo nugriuvęs. Kai jau buvo visiškai sutemę, galėjo būti 00 val., R. kėlėsi, ėjo savo reikalų atlikti, tačiau jau dėl girtumo ir dėl vandens ant grindų, kurios po gesinimo liko šlapios, slidžios, griuvo gal kokį penkiolika kartų. Krisdamas R. trenkėsi į dujinę, į pečių, o koridoriuje visu ūgiu griuvo veidu ant plytelių, R. rankos, veidas buvo kruvini. Matė kraują, bet negali nurodyti, ar buvo muštinių, kirstinių žaizdų, negali nurodyti, nes buvo išgėręs. Parodė, kad R. kėlėsi ir vėl griuvo. Negali nurodyti, kaip tiksliai nugriuvo R., tarp kritimų ir susižalojimų R. plovėsi kraujus nuo savęs su tuo pačiu šlangu. Negali nurodyti, kur buvo sužalojimai R.. Negali nurodyti, kur ant baldų liko kraujo pėdsakų. Jam atrodo, kad po tų kritimų R. buvo nosis deformuota, ausys pradėjo lyg didėti, lyg pūslelės nuo nudegimo atsirado, jam sunku viską apibūdinti. Jam R. atrodė žiauriai kruvinas, bet tiksliai įvardinti konkrečių vietų, kuriomis R. trenkėsi į daiktus, negali, negali įvardinti sužalojimų. Apie 1 val., kai jis jau buvo pervargęs ir nuo darbų, ir nuo alkoholio, ir dėl R. elgesio, nes tie kruvini vaizdai jam nebuvo malonūs, jis nuėjo miegoti į kitą kambarį. R. liko pusiau gulintis ant kampo su nuleistomis kojomis ant žemės. R. buvo atsimerkęs, sąmoningas. Jis pasakė R., kad miegoti, o R. atsakė, kad liks čia snausti. Išeidamas jis užsuko „ruginės bambalį“ ir jį padėjo už durų, kad neapvirstų. Kiek iš butelio išgėrė, negali parodyti, bet mano, kad vieną litrą jie išgėrė. Parodė, kad jis R. nesudavė nė karto, nė karto nepastūmė R., tarp jų nebuvo kilęs joks konfliktas. Parodė, kad jaučia, jog ir jam nugara ir užpakalis pradeda skaudėti, todėl mano, kad ir jis pats galėjo griūti, vieną kartą gal griuvo, bet žymių nėra. Parodė, kad jis pabudo penktą valandą, įėjo į kambarį, kur buvo R., pamatė, jog R. sėdi jau ne ant kampo, o toje pačioje vietoje tik nuslinkęs ant žemės, kumščiais atsirėmęs į grindis. Priėjo, budino, sakė R. keltis, suprato, kad R. kažkoks sustingęs, pamatė, kad prasižiojęs ir iš burnos putos išbėgusios, akys atmerktos. Jis su rankšluosčiu nuvalė R. putas nuo burnos ir įmetė į pečių, kuris dar ruseno. Uždegė žvakeles ir išbėgo pas R. mamą jai pasakyti. Parodė, kad buvo labai susijaudinęs, sėdo į automobilį ir nuvažiavo mamai pasakyti apie nelaimę. Greitosios nekvietė, nes pats suprato, jog R. mirė. Nežino, kas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kodėl mirė R., nežino. Parodė, kad „saliarka“ pečiui įkūrenti laiko prie pečiaus. Prie pečiaus yra vienas „bambalys“ 10 litrų talpos, o kitas 25 l talpos padėtas koridoriuje. Parodė, kad jis pats tokiu pat būdu kuria pečių. Žiebtuvėlį, kurio dalis atsitrenkė į jį, vėliau jis įmetė į pečių. Į pečių įmetė ir tą rankšluostį, kuriuo nuvalė R. putas. Nežino, kodėl į pečių įmetė ir R. Ž. šlepetes, kurios buvo prie mirusio R. kojų. Parodė, kad R. Ž. vartaliojantis sudužo kažkokie indai, pasikeitė baldų stovėjimo pozicija, dujinė pavažiavo iš vietos, nežino, ar kur apsitaškė krauju. R. tik stojosi, virto, vėl stojosi ir vėl virto. Parodė, kad jokių kitų pašalinių asmenų pas jį nebuvo. Parodė, kad jis kraujo patalpoje nevalė. R. nuvalė sudužusio kečiupo stiklinį buteliuką ir rankšluostį su visais stiklais sumetė į pečių (5 t., b. l. 10 - 12).

2.2.1. Kaltinamasis S. B. papildomos įtariamojo apklausos metu 2019-07-02, nurodė, kad laikui bėgant, maždaug sekmadienį, jis pradėjo atsiminti tikslesnes įvykio detales. Pirminėje apklausoje nepaminėjo, jog toje vietoje, kur R. įkando šuo, prie traktoriaus "(duomenys neskelbtini)" yra prikabintas padargas blinda - žemės lygintuvas su akėčiomis. Prisimena, kad pirma R. įkando šuo į ranką, o tada R. atbulas atsitraukė ir aukštielninkas nugriuvo ant paminėtų padargų. Sužalojimų ant R. nugaros jis nematė, nekreipė dėmesio, R. nieko nesakė, gal tik suinkštė. Parodė, kad būdamas areštinėje sekmadienį, pradėjo galvoti ir prisiminti dėl ko jis yra įtariamas. Įtarime buvo nurodyta, kad nuplikė ir nudegino R.. Parodė, kad taip nebuvo. Dėl to, kaip R. nusidegino, jis jau parodė pirmoje apklausoje. Dėl nuplikimo vandeniu parodė, kad mano, jog taip galėjo nutikti tada, kai jis pieno bloko patalpoje ruošė pašarą gyvuliams. Pašaro darymui S. B. naudoja būtent karštą vandenį, kuriuo užpliko miltus. Vandens karštis gali būti iki 80 laipsnių. Boileris rodo vandens temperatūrą, kartais vanduo užšyla ir iki 90 laipsnių. Parodė, kad tuo metu, kai jis karštu vandeniu plikė miltus gyvuliams, atėjo R. išsitepęs žemėmis. Mano, kad R. dėl girtumo buvo kur nors lauke virtęs. R. atėjęs prie S. B. paprašė jam duoti vandens. Jis R. pasakė, kad pasiimtų pats, nes jis tuo metu ruošė ėdalą gyvuliams, buvo prisipylęs į kibirus ir šalto vandens, ir karšto vandens su miltais jau paruošto ėdalo. R. pasiėmė vieną iš kibirų su vandeniu, iškėlė kibirą virš galvos ir užsipylė, sušuko "oi, šiltas". Jis tada pasakė, kad R. imtų šalto, R. tuoj paėmė ir užsipylė vėl. Kibirai yra maždaug 10 l talpos. Po užsipylimo vandeniu R. pasakė, kad degina, kad einam dar išgerti. Parodė, kad patalpoje buvo prieblanda, todėl jis nepastebėjo, kad R. viršutinė kūno dalis būtų paraudusi ar kitaip pasikeitusi po apsipylimo vandeniu. Parodė, kad po to, kai R. su „rendeliu“ pylė „saliarką“ į krosnį – žvakę ir įvyko sprogimas ir ugnies pliūpsnis ir kai jis R. gesino pildamas ant jo šlangu šaltą vandenį, jis, t. y. S. B., paėmė šalimais jo ant žemės buvusį „rendelį“, su kuriuos R. ir pylė „saliarką“, ir vieną kartą sudavė R. į kaktą, tačiau nestipriai, nes nematė jokios žymės po sudavimo. R. dėl sudavimo „rendeliu“ jam nieko nesakė, tik R. per smilkinius nuo galvos viršaus bėgo kraujas, kurį R. pats nusiplovė su tuo pačiu šlangu, su kuriuo jis R. gesino po ugnies pliūpsnio. Parodė, kad kraujas per smilkinius bėgo po to, kai R. gavęs ugnies pliūpsnį nukrito ant žemės. Jis mano, kad R. susitrenkė į apatinę pakurą, kur sukrenta pelenai. Kiek R. Ž. galvoje buvo žaidų, žaizdelių, jis nematė, nežiūrėjo. R. pats nusiplovė su šlangu, vis ranka čiupinėjo ar nebebėga kraujas, ištiesė ranką ir pasakė įpilti degtinės. Jis, t. y. S. B., įpylė, tada R. su saujoje įpilta degtine užsidėjo delną ant galvos žaizdų, pasakė, kad čia nieko nėra ir jie toliau gėrė. Parodė, kad R. Ž. nosis ir skruostikaulis galėjo lūžti tada, kai R. ėjo iš virtuvės ir visu ūgiu griuvo ant plytelių. Kaip R. Ž. galėjo įplyšti šnervė, jis nežino. Kaip lūžo šonkaulis ir rankos pirštas, taip pat nežino. Kaip ant R. kūno galėjo atsirasti toks kiekis žaizdų, žymių, jis nežino, mano, kad R. pats krisdamas galėjo susižaloti. Parodė, kad žaizdos ir įtrūkimai ant R. kūno galėjo gautis dėl odos temperatūros skirtumų pojūčių, tai yra po to, kai R. nusisvilino nuo ugnies pliūpsnio ir kai jis, t. y. S. B., tuoj po to R. gesino pildamas šaltą vandenį. Po to, praėjo gal 1 ar 1,5 val., R. purvus plovėsi užsipildamas ant savęs karštą, paskui šaltą vandenį. Mano, kad dėl to plyšimai ant ausų prie galvos ir galėjo gautis dėl odos reakcijos į temperatūros skirtumus. Parodė, kad R. Ž. rankų pozicija šiam griūvant visu ūgiu išėjus iš virtuvės – katilinės, buvo prie šono, R. griuvo visu ūgiu veidu į grindis. R. Ž. galva atsitrenkė į plytelėmis išklotas grindis, galva kaip obuolys atsimušė ir vėl trinktelėjo į grindis. Vaizdas atrodė labai „skaudus“. Kai po griuvimo jis atkėlė R. Ž., šio visas veidas buvo kruvinas, nosies sritis buvo lyg deformuota, smulkesnių sužalojimų neįsidėmėjo, bet atrodė R. baisiai. Jis tada pasakė, kad kvies greitąją pagalbą, bet R. Ž. sakė, kad nereikia, paprašė šlangą ir pats su rankomis sau veidą nusiplovė. Parodė, kad R. krito visu ūgiu jau po visų apsipylimų su karštu ir su šaltu vandeniu. S. B. parodė, kad mano, jog R. Ž. šonkaulį galėjo susilaužyti lauke krisdamas į akėčias. Parodė, kad R., kai tik eidavo į lauką nusišlapinti, vis grįždavo išsitepęs žemėmis, todėl jis mano, kad R. galėjo kur nors virsti išsitepti ir taip susižaloti kitas vietas (5 t., b. l. 14 - 16).

2.2.2. S. B. papildomos įtariamojo apklausos metu 2019-10-01 parodė, kad jis R. Ž. nežudė. Parodė, kad jo naudojamas katilas užkurtas užkaista per gerą pusvalandį, maždaug per 40 min. katilas vandenį užkaitina iki 100 laipsnių temperatūros. Toje patalpoje, kurioje yra katilas, jis naudoja dvi žalios spalvos šlangas, iš kurių bėga tik šaltas vanduo. Toje patalpoje jis tomis šlangomis plauna grindis ir koridorių, fermoje esančias grindis, o karštą vandenį naudoja kitoje patalpoje - pieno bloke, kur tą vakarą ruošė ėdalą gyvuliams. Toje patalpoje karštą vandenį naudoja atsukdamas durų dešinėje esantį kraną bei kairėje esančioje dušo kabinoje. Tą vakarą patalpoje, kurioje yra katilas, ant R. Ž. su šlangu pylė šaltą vandenį vieną kartą, tada, kai R. nuo ugnies pliūpsnio nugriuvo šalimais katilo. Pats R. su šaltu vandeniu toje patalpoje plovėsi gal daugiau negu penkis kartus. R. plovė pats po kritimų išbėgusį kraują, purvą, kuris atsirasdavo po R. griuvimų lauke. Tą vakarą pieno bloko patalpoje, kur yra galimybė naudoti karštą vandenį, jis ruošė ėdalą gyvuliams dvejuose metaliniuose 30 litrų talpos kibiruose. Iš viso, kad paruošti ėdalą, naudoja kokius šešis plastikinius ir metalinius kibirus, tiksliai įvardinti negali, bet galės parodyti. Parodė, kad ir tą vakarą ruošė du kibirus ėdalo. Pečius tą vakarą buvo įkaitintas iki 100 laipsnių, o iš boilerio vanduo išbėga maždaug nuo 70 iki 90 laipsnių karštumo. Apytiksliai į 30 litrų talpos kibirą jis įpila daugiau nei pusę kibiro miltų ir maždaug per gerą sprindį ant miltų viršaus iki kibiro viršaus užpila 70 - 90 laipsnių karščio vandens. Fiziškai su ranka ėdalo nemaišo, nes būtų per karšta, tai daro su maišytuvu. Tą vakarą į du metalinius 30 litrų talpos kibirus pripylė daugiau nei po pusė kibiro miltų ir turbūt į tris plastikinius kibirus gal po 10 litrų talpos pripylė karšto galimai nuo 70 iki 90 laipsnių karštumo vandens. Karštas vanduo reikalingas, kad užplikyti miltus. Ėdalą daro tik iš miltų ir vandens. Į plastikinius kibirus karštą vandenį pylė ne iki viršaus, kad neapsilaistytų ir nenusideginti rankų. Gal 10 litrų talpos kibire buvo 7-8 litrai pripilti karšto vandens. Parodė, kad tuo pačiu pylė iš krano ir šaltą vandenį, su kuriuo R. ėjo į lauką ir laistė pasodintus medelius lauke. Lauke buvo labai karšta, todėl R. grįžęs į pieno bloko patalpą, kur ruošė ėdalą, paėmęs kibirą su vandeniu užsipylė vėsindamasis nuo galvos viršaus ir sušuko kažką panašaus „oi bled karšta ar šilta“ ir tuoj pat kitą kibirą užsipylė. Parodė, kad jis, t. y. S. B., suprato, jog R. norėjo atsivėsinti užsipildamas šaltu vandeniu, bet plastikinius kibirus sumaišė su karštu vandeniu. Kaip pasikeitė R. odos spalva ir būklė, negali parodyti, lyg ir nepasikeitė. Jie abu nuo lauke tą dieną buvusio karščio buvo raudoni. Parodė, kad jei neklysta, tai tokiu pat būdu norėdamas atsivėsinti R. karštu vandeniu nuo galvos viršaus apsipylė du kartus. Po apsipylimo pirmą kartą R. sakė, kad karšta, o po antro karto, nežino, ar ką sakė. Kiek kartų su šaltu vandeniu vėsinosi R., negali parodyti. Parodė, kad šaltu vandeniu ir jis vėsinosi pildamas ant savęs tada, kai neruošė ėdalo, nes buvo karšta. R. pas jį į namus atėjo apsirengęs su šviesiai žalios spalvos kelnėmis be maikės, tai yra viršutinė kūno dalis buvo nuoga, buvo tik su šortais. Kai rado jį ryte, jis buvo baltas, atmerktos akys ir putos iš burnos matėsi. Putas jis nuvalė. R. atrodė baisiai, konkrečiai įvardinti R. kūno būklės negali, negali įvardinti ir kokie sužalojimai buvo matyti. Labai išsigando ir susijaudino. S. B. taip pat parodė, kad tą vakarą, laikotarpyje nuo 21 val. iki 00 val. jis su automobiliu važiavo pas brolį V. B. cigarečių. Išgirdo prie namų ūžiantį traktorių, tai pagalvojo, kad brolis yra savo žemėje ir dirba. Važiavo niekam nepriklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. nr. nepamena, buvo vartojęs alkoholį, bet važiavo. Brolis laukuose buvo vienas pats su traktoriumi dirbo. Brolis turėjo ir davė jam cigarečių. Nepamena kokių. Daugiau su broliu nieko nekalbėjo. R. tuo metu buvo likęs namuose, kur grįžo ir jis ir jie abu toliau gėrė. Ar tą vakarą broliui V. skambino, ar rašė žinutes, S. B. nežino, nepamena. Tai pat nurodo, kad tą vakarą ar naktį niekur daugiau nevažiavo. Pas dėdę J. B. naktį nuvažiavęs nebuvo. Parodė, kad tą vakarą R. Ž. atėjo pas jį nekviestas apie 17 val. 30 min., jis R. sakė, kad priekabą prikabinti reikia, R. pasakė, ką tokiam karštį darbuotis, pasiūlė važiuoti pas B., tai yra pas A. ir V. B.. Apie 18 val. 10 min. jis su R. automobiliu (duomenys neskelbtini) ten nuvažiavo. Parodė, kad tą vakarą naminę degtinę atsinešė R.. Įvykio vakarą be brolio V. B. nebuvo nieko sutikęs, su niekuo nekalbėjo apie tai, kas nutiko R.. Parodė, kad ant jo skruosto R. kraujo pėdsakų galėjo atsirasti po to, kai jis jį sodino po nugriuvimo, galėjo prisiliesti, tiksliai nežino. Parodė, kad ant koridoriaus durų, lubų, sienų R. Ž. kraujo pėdsakai atsirado, nes galbūt R. galėjo aptaškyti, kai pats plovėsi šlangu, nes su šlangu R. plovėsi ir koridoriuje. R. gaivinosi ir šaltu vandeniu iš šlangos būdamas koridoriuje, spaudimas į šlangą paduodamas 3,5 atmosferos. S. B. taip pat parodė, kad tą vakarą jis gyvuliams ruošė ėdalus tris kartus - vieną kartą apie 18 val. 30 min., antrą kartą pasiruošė ir pašėrė ir dar pasidarė rytui. Tai laiko tarpas tarp apsipylimo karštu vandeniu yra apie 5 valandos. Parodė, kad pirmą kartą R. apsipylė sumaišęs pusę septynių ir antrą kartą nuo pusės dvylikos iki pusės pirmos, turbūt tada, kai ruošė rytiniam maitinimui ( 5 t., b. l. 25 - 28).

2.2.3. S. B. papildomos apklausos metu 2020-12-30 nurodė, kad jis susipažino su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), papildomų parodymų neturi, nepripažįsta nužudęs R. Ž.. Su pareikštu pranešimu apie įtarimą nesutinka visiškai, nes neatliko jokių veiksmų, dėl kurių mirė R. Ž.. Parodė, kad po to kai R. Ž. nudegė veidą kurdamas ugnį, dar vaikščiojo, buvo išėjęs į lauką. Po to kai R. nudegė veidą, karštu vandeniu apsipylė valandos bėgyje. Po to kai R. Ž. nusidegino veidą, dar jo paprašė įpilti išgerti. Jis jam ir įpylė, o R. degtinę išgėrė. Jis sakė R., kad iškvies greitąją med. pagalbą, bet R. sakė nekviesti. Ar R. Ž. buvo sutrikęs regėjimas, po to kai nusidegino veidą, jis nežino. Parodė, kad jis R. Ž. ant nugaros karšto vandens neužpylė ir jis nematė, kad R. Ž. užsipylė karštą vandenį būtent ant galvos. Parodė, kad R. karštą vandenį užsipylė stovėdamas, todėl jis ir parodė, kad karštą vandenį R. užsipylė būtent ant galvos. To momento, kai R. užsipylė ant savęs karštą vandenį, jis nematė, nes tuo metu pasilenkęs maišė miltus. Po to, kai R. sušuko „Bled karšta“, jis atsisuko ir pamatė, kad R. kibirą laiko iškeltą prie galvos, todėl suprato, kad vandenį R. užsipylė ant galvos viršaus. Kai R. pylėsi karštą vandenį, ir jam ant kūno keli karšto vandens lašai nutiško. Parodė, kad R. užsipylė pirmą kartą karštu vandeniu, vandens temperatūra nebuvo 80 laipsnių karščio ir R. nepatyrė stipraus nudegimo, ir be to sekundės bėgyje jis jį apipylė šaltu vandeniu ir prisimina, kad jie bendravo iki pusės pirmos nakties. S. B. dėl to, jog ekspertizės akte nurodoma, kad R. Ž. smūgių į galvą buvo suduota ženkliai daugiau (nustatyta 30 trauminių poveikių), padarant jam muštines žaizdas su nosies kaulų, skruostikaulių lūžiais, kad sužalojimų negalėjo patirti griūdamas, o tik suduodant smūgius, parodė, kad jis nesudavė iš vis R. Ž. nė vieno smūgio. Su „rindeliu“ R. smūgio nesudavė, tą „rindelį“ tik priglaudė R. prie kaktos, pasakydamas „ką tu dirbi“. Tai nebuvo smūgio sudavimas, o tik „rindelio“ priglaudimas prie kaktos. Dėl ekspertizės akte nurodytos išvados, kad R. Ž. sužalojimai ant nugaros, krūtinės yra padaryti suduodant smūgius, daiktu turinčiu ribotą, pailgą kontaktinį paviršių, S. B. parodė, kad jis R. Ž. į nugarą, krūtinę nesudavė jokiu daiktu. Dėl ekspertų išvados, kad ant R. Ž. plaštakų, alkūnės, dilbio rasti sužalojimai, lūžiai galėjo atsirasti jam prisidengiant galvą rankomis nuo suduodamų smūgių, S. B. parodė, kad R. sužalojimus galėjo patirti tik griūdamas, atsitrenkdamas į dujinę, susigrumdamas su šunimi, griūdamas ant šalia esančių metalinių padargų, gintis jam nebuvo nuo ko, išskyrus šunį, šuo jam buvo įsikabinęs į ranką. Dėl ekspertų išvados, kad R. Ž. šonkauliai lūžo nuo smūgio sudavimo, o ne griūvant, S. B. parodė, kad jis R. Ž. į krūtinės-pilvo dešinę pusę smūgių nesudavė ir jam šonkaulių nesulaužė ( 5 t., b. l. 69 - 71).

3. Nukentėjusioji V. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. Ž. jos tėvas. Apie kaltinamąjį nieko negali pasakyti, nėra su juo bendravusi. Būdama 9 metų tėvo neteko, nes tėvai išsiskyrė. Ilgą laiką dėl to pergyveno. Nei vienas, nei kitas iš tėvų naujų šeimų nesukūrė. Tėvelis gyveno sunkų gyvenimą: klupo, stojosi, klupo, stojosi. Jie su broliu visada jam stengėsi padėti. Jis gyveno pas močiutę ir apie jį iš močiutės sužinodavo. Vieną rytą ji sulaukė skambučio ir sužinojo, kad neteko tėčio gana žiauriomis aplinkybėmis. Tai atsiliepė jos sveikatai ir tolimesniam gyvenimui, nes ir jos vaikai, ir brolio vaikai neteko senelio, močiutė neteko sūnaus. Ta prašoma priteisti neturtinė žala nenuramins mano sielos.

3.1. Ji buvo nuvykusi į įvykio vietą. Jos vyras tuo metu buvo komandiruotėje, todėl kai jai paskambino anksti ryte, dar laukė, kol atsidarys darželis, kad nuvežti vaikus. Kai nuvežė vaikus, nuvyko pas močiutę. Močiutė pasakė, kad senelis yra įvykio vietoje, tada nuvažiavo į B. gyvenamąją vietą. Paties B., kaip ir tėvo nematė, ten buvo daug policininkų, laukė eksperto iš (duomenys neskelbtini). Į patalpą jos neįleido. Laukė lauke su artimaisiais kokių tai žinių, taip pat policininko klausė, bet šis nieko nesakė, tik, kad yra nužudytas.

3.2. Tėvas gyveno pas močiutę, padėdavo jai visus ūkio darbus nudirbti, su močiutės V. Ž. sugyventiniu, kurį ji seneliu vadina, vykdavo į mišką ruošti malkų. Žino, kad tėtis yra dirbęs pas kaltinamąjį kažkiek laiko, bet netenkino sąlygos. Tiek senelis, tiek tėtis yra pas jį dirbę. Iki įvykio tėtis pas kaltinamąjį nedirbo. Važiuojant lankyti močiutės, visada ir tėtis ten būdavo, jis laukdavo anūkų. Nuvažiuodavo pas močiutę maždaug į mėnesį kartą. Tėtis pas ją namuose nesilankydavo. Paskutinį kartą matė tėtį kelios dienos prieš įvykį, jis ėjo pro jos namą, tai susimojavo. Telefonu su juo tiesiogiai kada kalbėjo, nepasakys, nes dažniausiai bendraudavo per močiutę. Močiutė buvo tarpininkas. Ji negirdėjau iš kitų asmenų, kad tėtis turėtų konfliktų. Nėra mačiusi jo sumušto. Ji taip pat nėra mačiusi jo smurtaujančio ar agresyvaus, pavartojus alkoholio, negirdėjo, kad sukeltų konfliktą. Tie santykiai su tėčiu buvo tokie, kad jie su broliu jam daugiau padėdavo, nei jis jiems. Kai atsirado anūkai, matėsi, kad tėtis keičiasi. Per pastaruosius kelis metus buvo atsistojęs ant kojų, gyveno pas močiutę, jai padėjo. Jis laukdavo anūkų, bendraudamas su jais, norėjo kompensuoti nebuvimą su ja ir broliu. Tą savaitę, kai viskas įvyko, buvo pakilios nuotaikos, laukė savo gimtadienio. Yra tekę jai su broliu ir močiute tėtį koduoti, vežti gydytis, tačiau tai buvo senokai. Jis susitvarkydavo metams, dviem, o paskui vėl paslysdavo. Alkoholizmas yra liga, ją reikia gydyti.

3.3. Jie su broliu laidojo tėtį, finansinės išlaidos teko jiems. Turtinę žalą prašo priteisti jai vienai – 2922,28 Eur. Turtinė žala susideda iš šermenų, pasiruošimo šermenims, buvo pirktas maistas, užsakyti giedoriai, šarvojimo salės nuoma, kremavimas, nes negalėjome tėčio laidoti atvirame karste, kadangi nebūtų nei vienas ištvėręs to vaizdo, koks buvo, taip pat kapo tvarkymas, paminklo pastatymas. Ji dėl šio įvykio vartoja vaistus, lankosi pas psichologą, nes patyrė didžiulį smūgį. Ją labai paveikė tas žiaurumas. Neturtinė žala 20000 Eur, tie pinigai neužgydys jos sielos, neprikels vaikams senelio. Dėl neturtinės žalos dydžio, tai galėjo ir 50 000, ir 100 000 prašyti, bet žmogaus neprikelsi. Į pinigus žiūri kaip į senelio palikimą anūkams.

4. Nukentėjusysis M. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis R. Ž. yra jo tėvas. Anksti ryte gavo skambutį, kad įvyko toks įvykis ir dėl to patyrė šoką. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai susiruošė ir išvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, įtariamasis tuo metu buvo sulaikytas. Į vidų jų niekas neleido. Jis suprato, kad įvykis buvo smurtinis. Po to visi nuvažiavo pas močiutę ir aptarė, kaip laidos tėvelį. Apie įtariamąjį nuo mažų dienų žinojo, kaip konfliktinę asmenybę. Kadangi daug laiko praleisdavo kaime, faktiškai visas vasaras, tai žinojo, kad tais laikais kaltinamasis buvo stiprus ožkininkas, bet pasižymėjo negražiais poelgiais, žmonių kankinimais. Jo paties santykiai su tėčiu buvo geri, jis jam stengėsi padėti. Tėtis turėjo priklausomybę dėl alkoholio, tačiau artimieji stengėsi, kad tos ydos būtų atsisakyta. Praktiškai kiekvieną savaitgalį bendraudavo telefonu, tiek su tėčiu, tiek su močiute. Važiuodavo padėti išspręsti vienokias ar kitokias kilusias problemas. Tėtis, ar pavartojęs alkoholio, ar nepavartojęs, nebuvo konfliktiškas. Tėtis turėjo asmenų, su kuriais bendraudavo. Blogiausią įtaką turėjo mieste draugai. Kai išvažiuodavo į miestą, tas periodinis alkoholio vartojimas ten ir būdavo didžiausias. Kaime to nebūdavo. Paskutinius metus matėsi, kad žmogus taisosi, taisėsi dėl anūkų. Tėtis nebuvo konfliktiškas, buvo ramaus būdo. Jis negali atsakyti, ar S. B. priklausė tam tėčio draugų ratui. Tėtis dirbo pas S. B. prieš tai, sąlygos buvo žiaurios. Tėtis pasakojo, kaip S. B. elgdavosi su gyvuliais, su žmonėmis, kaip rėkdavo, kaip kai kuriais atvejais ranką pakeldavo. Jam nėra tekę matyti, kad tėtis, kai karšta, užsipiltų kibirą vandens ant galvos. Tai jam nebūdinga. Net nenuvykus į įvykio vietą, jau suprato, kad mirtis smurtinė, nes žino, kad tėtis nekonfliktiškas, ramus žmogus, nežiūrint į tai, ar vartojo alkoholį, ar ne. Žinant įtariamąjį, tai iš karto suprato, kad ryšis bus būtent su juo. Nuvykus į vietą, tų aplinkybių niekas nepaaiškino, bet nuvykus pas močiutę, jau žinojo, kad tą dieną įtariamasis ieškojo žmogaus, kuris pagelbėtų, S. B. per prievartą įsitempė tėtį į automobilį ir nusivežė padėti atlikti kažkokių jam darbų. Kad per prievartą, sužinojo iš kaimo gyventojų. Tėtis buvo nuėjęs į parduotuvę kažko nusipirkti, atvyko įtariamasis ir bandė vieną asmenį, kitą asmenį paimti, bet niekas nesutiko, nes žinojo konfliktišką situaciją su juo ir stengėsi išvengti jo. Kadangi tėtis stengdavosi padėti, tai neatsisakė.

4.1. Iki įvykio paskutinį kartą bendravo savaitgalį prieš įvykį. Kai tėvai išsiskyrė, jam buvo 6 metai, gyveno su mama, taip pat gyveno pas močiutę, taip galima sakyti, kadangi jis lankė (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, tai atstumai buvo nedideli, galėdavo ir pas močiutę pasilikti, ir grįžti pas mamą. Tėvai išsiskyrė, bet bendravimas nenutrūko: tėtis atvažiuodavo pas juos, jie pas močiutę nuvažiuodavo, nes tėtis gyveno pas močiutę.

4.2. Jis prisidėjo prie laidotuvių. Jie sutarė su sese, kad ji viena reikš ieškinį dėl turtinės žalos. Neturtinė žala jam sudaro 20 000 Eur, tai mažiausia suma, galima prašyti ir 50 000 Eur. Tai suma, kurios pagalba bandys atstatyti tą savijautą, kurią dabar jaučia. Ta būsena tikrai nėra gera. Jis savo išgyvenimų stengiasi nei savo šeimai, nei artimiesiems, nerodyti. Nusivylimas, dvasinė skriauda yra nepakeliama. Jis dėl sveikatos sutrikimų į medikus nesikreipė, vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus, kuriuos gaudavo iš trečiųjų šalių. Į medikus nesikreipė, nes nenorėjo, kad jo medicininėje istorijoje būtų tai pažymėta.

4.3. Tėtis laukė gimstant jo mažylio, kurį norėjo labai pamatyti, bet deja nesulaukė. Jis pats yra prieš alkoholio vartojimą, stengėsi tėtį koduoti, ir pats norėjo susitvarkyti tą problemą, momentais pavykdavo. Paskutinius metus situacija buvo pagerėjusi, mažiau vartojo stiprių gėrimų, daugiau alų. Buvo periodinis girtavimas, būdavo, kad mėnesį nevartoja, buvo laikotarpis, kad pusę metų ir metus nevartojo, bet, jei išvykdavo į miestą pas draugus, tai kelias dienas jo nebūdavo. Galima įvardinti, kad kartą į mėnesį pavartodavo alkoholį. Bendravimas su tėčiu buvo nepertraukiamas, jis norėjau tėčiui padėti, norėjo būti pavyzdžiu, todėl nuolat bendraudavo. Ryšis tarp jų nuo vaikystės buvo stiprus. Jis skambindavo močiutei kartą per savaitę, tėčiui gal rečiau, nes būdavo, kad pamesdavo telefoną. Būdavo, kad tėtis ir jam paskambindavo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir tada kalbėjo tiesą. Jis įsivaizduoja, kad artimas ryšys yra tada, kai visa šeima kartu, kadangi tėvai buvo išsiskyrę, todėl ir sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad tas ryšys nebuvo artimas, bet ryšys buvo, stengėsi bendraudamas padėti išspręsti tėčio problemas. Su močiute bendraudavo kiekvieną savaitę, jei būdavo tėtis, tai ir su juo pakalbėdavo. Tėtis yra buvęs pas jį namuose kelis kartus, bet ne dažnai.

4.4. Jam norėtųsi, kad bausmė būtų griežčiausia, atsižvelgiant į tai, kad nužudytas žmogus. Supranta, kad būna netyčinė žmogžudystė, būna kažkokios kitos aplinkybės, į kurias būtų galima atsižvelgti, bet ne šiuo atveju. Kaltinamasis aiškina, kad buvo geri santykiai su tėčiu, bet neiškvietė greitosios.

5. Nukentėjusioji V. Ž. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad žuvusysis buvo jos sūnus, taip pat kaltinamąjį S. B. pažįsta. Apie įvykį sužinojo iš J. B. ir daktarės. Prie jos priėjo J. B. ir pasakė, kad reikia atsikelti, vaistus suleis. Nesuprato, kam tuos vaistus reikia leisti. Po vaistų suleidimo atsisėdo seselė prie jos, paėmė už rankos, tada ji pasakė „turbūt sūnaus nebėra“ . J. B. pasakė jai, kad nebėra sūnaus. J. B. pasakė, kad matė mirusį sūnų, kuris sėdėjo galvelę nuleidęs, rankas nuleidęs. Kai ryte buvo atvažiavęs S. B. jo nematė, nes dar miegojo. R. Ž. yra dirbęs pas S. B. fermoje. Prieš įvykį birželio 26 d. ryte, sugedo televizorius, sūnus dar miegojo. Po to jis atsikėlė, apžiūrėjo televizorių ir pasakė, kad reikia vežti pas meistrą. Apie 14 val. R. Ž. ir J. B. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Televizorių sutvarkė, pajungė. Po to ji ruošė pietus, pasakė R. Ž., kad jau reikia valgyti. Jis tada išėjo J. B. paieškoti į lauką ir nebeparėjo. Ryte pamatė, kad sūnaus dar nėra namuose. Jai pradėjo galvą skaudėti, išgėrė vaistų nuo skausmo ir užmigo. Po to ją, kaip minėjo, J. B. prikėlė su daktare. Birželio 26 d. sūnus išėjo apie 16 val. Apsirengęs buvo pilkomis kelnėmis, kroksais, kepurę užsidėjęs. Kai išėjo J. B. ieškoti, sūnus buvo sveikas, jokių sužalojimų nebuvo.

5.1. Vėliau po įvykio to paties kaimo gyventojas D. pasakė, kad R. Ž. S. B. išsivežė. Sakė, kad R. Ž. norėjo su draugu susitikti ir nenorėjo važiuoti, bet S. B. pasakė, kad jį paveš. Dar sakė, kad siūlė R. Ž. naminės išgerti, tačiau jos sūnus nėra gyvenime naminės gėręs.

5.2. Civilinį ieškinį palaiko. Po įvykio jos sveikata labai pablogėjo, geria vaistus, kurių gyvenime nereikėjo gerti. Pradėjo skaudėti visus kaulus, pavaikščioti negalėjo. Santykiai buvo artimi, nes sūnus pas ją pragyveno 25 metus. Jų tarpusavio santykiai buvo labai geri, jis viską padėjo ir pinigais, ir darbu. Su savo vaikais jis bendravo, vaikai anūkėlius atveždavo. Jie draugiškai gyveno, kaip ir visi žmones. Užeidavo ir būdavo, kad sūnus išgerdavo, bet būdavo, jog ir mėnesiais negerdavo. Kiti stebėdavosi ir sakydavo kaip tu išsilaikai negėręs. S. B. visi žinojo, jis žiauriai su žmonėmis elgėsi, taip pat pijokas paskutinis. Nori, kad S. B. būtų paskirta pati griežčiausia bausmė.

5.3. Jai sakė J. B., kad iš ryto buvo atvažiavęs S. B.. Taip pat pasakė, kad sūnus miręs, grįžęs iš fermos papasakojo, jog ten buvo ir policija, ir greitoji. Apie saliarką nepamena, kad pylė, pamena, jog pylė su verdančiu vandeniu. Prieš kokį 10 metų S. B. buvo jiems šieną supresavęs, daugiau nieko. Kiek žino, jos sūnus jokių skolų neturėjo.

6. Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį S. B. pažįsta, tačiau nedaug bendrauja. Kai žuvo R. Ž. tą dieną prisimena. Ryte apie 6 val. atvažiavo mašina S. B., kurį jis įleido į kambarį. S. B. pradėjo pasakoti, kad įvyko nelaimė, bet negalėjo suprasti ką šis pasakojo. Dar S. B. paprašė degtinės, o kai jis padavė - išgėrė. Kai jis paklausė S. B. ar skambino pareigūnams, greitajai, atsakė, kad neskambino. S. B. pasakė, kad įvyko nelaimė ir nieko daugiau man nesakė. S. B. atvykęs pas jį pats įsipylė degtinės, buvo neblaivus. S. B. buvo susijaudinęs, nervingas kažką norėjo sakyti, bet nieko nesakęs išvažiavo. Jis pats labai susijaudino ir nesuprato, ką S. B. nori pasakyti, tik tuo metu suprato, kad R. Ž. miręs.

6.1. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir prašo jais remtis. Teisingai užrašyta taip ir buvo, kad buvo nuvažiavęs į įvykio vietą. Kai nuvažiavo į įvykio vietą policija dar nebuvo atvažiavusi, paskui atvažiavo ir greitoji. Patį mirusįjį matė įvykio vietoje. Buvo pasodintas ant kėdės rankas buvo nuleidęs, galvelę nuleidęs. Fermoje S. B. buvo susijaudinęs, taip pat matė, kad ferma buvo prilaistyta vandens.

6.2. Mirusįjį paskutinį kartą matė prieš dieną, prieš įvykį birželio 26 d. Prieš įvykį buvo R. Ž. sveikas žmogus, jokių sužalojimų nebuvo. Nesiskundė, kad kas būtų kas nors sumušęs. 2019 m. birželio 26 d. R. Ž. blaivus buvo. Jie tą dieną vežė į (duomenys neskelbtini) televizorių sutvarkyti, grįžęs R. Ž. televizorių dar pajungė. R. Ž. buvo draugiškas, kai pasigerdavo, nepasikeisdavo, nekonfliktuodavo. Kaip R. Ž. atsirado pas S. B. nieko nežino. Dingo iš vakaro ir jo nebematė. Iki įvykio R. Ž. pasitaikydavo, kad dirbdavo fermoje pas S. B..

6.3. Santykiai R. Ž. su vaikiais buvo geri, bendraudavo. Jokių barnių tarp jų nebuvo. Vaikai lankydavo tėvą. Jokių žalingų įpročių R. Ž. neturėjo. Retkarčiais išgerdavo alaus, priklausomas degtinei nebuvo. Naminės degtinės R. Ž. niekada neturėjo.

7. Liudytojas J. B. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo dėdė. Bendrauja nedaug, nes gyvena kiekvienas savo gyvenimą. Pavasarį kaltinamasis buvo jam atsiuntęs žinutę dėl dyzelinio kuro. Taip su juo nesusitikdavo. Nukentėjusįjį R. Ž. žinojo iš matymo. Jis pats dirbo eiguliu, tai R. Ž. ateidavo į mišką malkų, tačiau artimiau nebendravo. S. B. pas jį atvažiavo vidurį nakties ir iškart jis pagalvojo, kad kažkas kas nutiko. Jis supykęs pasakiau S. B. „ko tu čia naktim baldaisi“ . Matė, kad S. B. buvo neblaivus. S. B. pradėjo sakyti, kad lyg tai žmogų užmušęs. Tada jis S. B. pasakė „eik iš čia su savo nesąmonėm ir eik su dievu“, nes pagalvojo, kad dėl girtumo taip kalba. S. B. buvo su mašina, ar pats atvažiavo, ar kas atvežė – jis nematė, nes mašina stovėjo toliau už kokių 15 metrų. Yra buvę atvejų, kad S. B. pats atvažiuodavo pas jį neblaivus, dėl to jis labai pykdavo ant S. B.. Taip pat prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra teisingi. Galėjo būti 2019 m. birželio mėnuo, dienos negali pasakyti, tik žino, kad po Joninių buvo.

8. Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis S. B. yra jo brolis, su broliu bendrauja, nesusipykę. Nukentėjusįjį R. Ž. nelabai pažinojo, bendrauti neteko.

8.1. Tą dieną jis presavo šieną kaime, jau buvo sutemę, kai atvažiavo su mašina brolis S. B., tada jis išlipo iš traktoriaus. Brolis norėjo cigarečių, norėjo kažką papasakoti, tačiau jis pamatė, kad S. B. neblaivus. Tada pasakė broliui, kad „nenoriu nei matyti, nei girdėti“, nes supyko, kad neblaivus buvo. Jis sėdo į traktorių ir važiavo toliau presuoti šieno. Jų su broliu pokalbis buvo trumpas. Kai išgerdavo brolis atsirasdavo problemos ir policija atvažiuodavo, ir su žmona skyrybos įvyko. Ar pats S. B. vairavo jis nematė, kaip ir nematė su kokia mašina atvažiavo. Brolį pamatė jau ateinant. Tuo metu gal buvo apie 23 val.

8.2. Kad S. B. jam į telefoną buvo parašęs žinutę, jis sužinojo tik kai ją perskaitė tyrėja, nes jis pats žinučių neskaito ir nerašo. Jam priklausančiame telefone buvo įvestas S. B. telefono numeris. Apie tai kas atsitiko brolio namuose sužinojo jau po įvykio.

9. Liudytojas V. D. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad labai gerai pažįsta kaltinamąjį S. B.. Tarp jų santykiai geri, nėra susipykę, jis pas S. B. ūkyje dirbo, tačiau šiuo metu nedirba. Labai gerai pažinojo ir nukentėjusįjį R. Ž., jis buvo kaimynas.

9.1. Ikiteisminiame tyrime jį apklausė liudytoju, tada davė teisingus parodymus. Su nukentėjusiuoju jie kartu biržoje dirbo. Buvo su R. Ž. biržoje, parėjo namo apie penktą valandą. R. Ž. parėjo namo pas mamą pavalgyti, o jis vienas gyvena, grįžo pas save namo. Po kiek laiko R. Ž. atėjo pas jį ir klausė: „Ar išgersi alaus stiklinėlę?“. Jis pasakė, kad išgers ir padėjo stiklinę. Tada R. B. sakė palaukti, dar nedėti, nes dar tik išvažiavo parvežti. Tuo metu pas jį namuose buvo langas atidarytas. R. (R. Ž.) išėjo ir paliko duris atidarytas, ir kadangi skersvėjis galėjo dujas užgesinti, tai jis išbėgo į lauką duris užsidaryti. Pamatė, kad tuo metu S. B. privažiavo su mašina ir klausė R., ar tas padės prikabinti. Jis nesuprato ką prikabinti. Matė, kad S. R. delnu į krūtinę įdaužė, o paskui pasisveikino. R. pasakė, kad padės. Tokie santykiai tarp jų ir tebuvo. Dar S. išsitraukė „bonkę“, įpylė R. „čerką“, ir pats išgėrė ir jie abu išvažiavo. Toliau nežino kas įvyko, nes jis kartu su jais nevažiavo. Ryte tik sužinojo kas įvyko. Kaimynė A. sako jam: „Ar žinai, kad R. nebiera“? Jis nustebo, kaip nebėra? Sako jai: „Vakar išvažiavo S. kažką prikabinti padėti, gal, prispaudė jį ir į ligoninę išvežė“? Ji jam sako: „Sudegintas yra“.

9.2. Tą dieną pas jį R. buvo vakare, tarp penkių-šešių valandų vakaro. R. atėjo pas jį jau užgėręs. R. Ž. sakė, kad pasiskolino iš mamos 5 eurus, kuriuos įdavė, kad iš (duomenys neskelbtini) parvežtų alaus. Kai R. atėjo pas jį į namus, tai jokių sumušimų žymių nebuvo, nes jie tik ką buvo grįžę iš biržos, sveikas visiškai buvo.

9.3. Matė, kad S. vienas atvažiavo, jį iš toliau matė, todėl negali pasakyti, ar S. B. blaivus buvo, bet jam atrodo, kad blaivus buvo. Atvažiavęs S. išlipo iš mašinos, o R. tuo metu iš jo namų išėjo, sakė, kad eina pas kaimyną V. pakalbėti. R. norėjo dar atsisėsti ant laiptų, o S. jam „paukšt“ į krūtinę ir R. atsisėdo. S. išsitraukė „bonkę“ iš mašinos ir sako: „R., nesupyk“. S. „čerką“ įpylė R., R. išgėrė, o S. ar gėrė, ar negėrė, jis to nematė. Tuo metu jis stovėjo tarpduryje, prie pat durų alyva auga ir užstoja viską. Gal S. jo dėl to ir nematė, degtinės jam neįpylė. R. S. įpylė „čerką“, tas ir išgėrė. Kai S. delnu pastūmė R. į krūtinę, R. nebuvo nugriuvęs, tik atsisėdęs buvo, nugara atsirėmė į laiptus. Ne iš pykčio pastūmė, o kaip draugiškai. R. su S. gražiuoju išvažiavo. Jis dar girdėjo kaip S. paprašė R.: „Padėk prikabinti“, tačiau ką prikabinti jis negirdėjo.

9.4. Paprastai ryte pusę aštuonių visada pas jį R. ateidavo, jie atsigerdavo kavos ir išeidavo prie ambulatorijos, prie autobusų stotelės, prie mokyklos aprinkti šiukšles, tačiau kitos dienos rytą R. neatėjo. Jis sutiko L. A., kurį jį pašaukė ir sako: „Ar žinai, kad R. nebėra“? Jai pasakė, kad vakar S. R. prašė kažką prikabinti, gal stabdžiai sugedo?

9.5. Jam pačiam yra tekę pas S. B. ūkyje dirbti. Būdavo pas S. šildymo pečius. Teko anksčiau jį kurti, jis pats jį yra susprogdinęs. Reikia įdėti-prikišti malkų, įpilti „saliarkos“ pusę litro ir užkurti. Jis taip ir darydavo. Kūrendavau katilinę ir reikėdavo kol melžėjos atvažiuos, kad būtų karšto vandens aparatams ir kitiems mechanizmams išplauti. Jis užkūrė tą pečių ir išėjo, o kai atvažiavo moteris karvių melžti ir sako jam: „V., ką tu dirbi, 70 laipsnių terodo vandens karštį“. Jis nepastebėjo, atidarė „kuknės“ dureles ir tada gavosi toks garas ir sprogimas gavosi. Tas pečius buvo naudojamas vandeniui, centraliniam šildyti. Pečiuje vienos durelės apačioje ir vienos – viršuje. Buvo įvykis tada, kai sprogo, jam megztinio vidurys buvo išdegęs ir akys. Jis tada pravėrė tas viršutines dureles. Pečius iš apačios neįsidegė, jis atidarė viršutines dureles, kondensatas susidarė, kai dureles atidarė, pečius užsidegė ir „bumt“ jam į krūtinę, iš to pečiaus liepsna pasirodė, jis iš to kondensato ir užsidegė. Kelias dienas akimis nematė. Pats kaltinamasis atvažiavęs iškvietė greitąją. Po to įvykio nebuvo akys visiškoje tamsoje, jis matydavo, bet ašaros bėgdavo iš akių, akys raudonos buvo. Dėl to jis S. nekaltina. Po to įvykio S. iškvietė greitąją pagalbą, davė jam 500 litų, išvežė į ligoninę. Tačiau jis iš ligoninės pabėgo, nes pamatė policiją, policija iš karto ėjo į kabinetą. S. B. buvo jo darbdavys, pasakydavo kur nueiti, ką padirbti. Normalus žmogus, mokėdavo algą.

9.6. Nežino, ar R. dažnai vartodavo alkoholį. Su abiem vaikais R. santykius palaikydavo, gerai sutardavo.

10. Liudytoja D. N. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Ji apie brolio samdomus žmones nieko nežino, turi prastą atmintį, o ir tuo nesidomi. Dabar brolis turi žemių, raguočių ir vištų daug, technikos, ir pats dirba prie jų. Pradžioje jis buvo labai stiprus ūkininkas. Kai šeima „griūna“, moterys yra stipresnės, jos atranda atramos tašką, o vyrams tai nepasiseka. Jo žmona išsinuomojo (duomenys neskelbtini) butą. (duomenys neskelbtini) metais žmona naktį bijodavo sodyboje nakvoti, važiuodavo į tą išsinuomotą butą, o tuo tarpu sodyboje buvo tėvai ir dieną ji nebijodavo būti, ką turėjo iš šono, prasidėjo visos tos nesąmonės.

10.1. Per šventes brolis išgerdavo kaip ir visi žmonės. Kartais savaitgaliais pirtelėje išgerdavo alaus. Jis visą ūkį pats sukūrė, negavo jokių palikimų, viską nuo nulio pradėjo. Nepastebėjo, kad brolis turėtų priklausomybių alkoholiui. Kai prasidėjo brolio šeimos skyrybos, tai ir užgerdavo. Per naujus metus net nealkoholinio negėrė. Dabar brolis ūkyje samdomų žmonių neturi. O tais gerais laikais buvo melžėjų, buvo pakaitiniai šėrikai. Kitus pats nuveždavo ir parveždavo. Darbai ėjosi sklandžiai. Viskas pradėjo byrėti po tų skyrybų, kai žmona slapta išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir ten naktimis nakvodavo.

10.2. Ikiteisminiame tyrime jos klausė ir apie pečių. Girdėjo, kad į tą žvakę įpildavo „saliarkos“, kad greičiau įsidegtų. Ji pati prie to pečiaus lįsti bijo, nes buvo pati jaunystėje blakstienas nudegusi. Ji pati to pečiaus nėra kūrusi. Iki to mirties atvejo nebuvo incidentų su tuo pečiumi, nebent kas netyčia nusideginęs buvo, bet tas neužsifiksuoja. Nežino atvejų, kad brolis prieš samdomus darbininkus būtų ranką pakėlęs.

11. Liudytoja S. Č. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju gyvena viename kaime ir yra pas jį dirbusi melžėja 2014-2015 metais, po to išėjo iš darbo. Kaip darbdavys, dėl algų gali pasakyti, kad viskas sąžiningai buvo, buvo griežtas, reikalaudavo švaros, tvarkos. Su ja nebūdavo, kad pastumtų, ar suduotų. Jei jai kas nepatinka, ji iš karto pasako. Kai išėjo iš darbo kaltinamasis prašydavo, kad sugrįžtų atgal. Tačiau ji nesutiko, nes tuo metu S. B. buvo pradėjęs gerti, nepatiko jai toks jo elgesys ir todėl išėjo iš darbo. Išėjo iš darbo ir dėl vaiko, ir dėl savo sveikatos. Kai išeidinėjo iš darbo kaltinamasis jau buvo pradėjęs išgėrinėti. 2014-2015 nepastebėjo, ar jis išgėrinėjo, nes ji ateidavo, darbą atlikdavo ir išvažiuodavo. Tie jo išgėrimai jau dažnoki būdavo. Kai kaltinamasis būdavo išgėręs, tada su juo nepasiginčysi, jei jo nuomonei nepritari – būni blogas. Kai ji išeidinėjo iš darbo, jo ūkyje buvo dvi melžėjos, kaimynas atvažiuodavo padėti jam prie gyvulių, mažai jau bebuvo darbuotojų tuo tarpu. Tas kaimynas buvo M. B..

11.1. Nukentėjusįjį R. Ž. pažinojo, jis buvo iš jo vyro pusės giminė. Jie bendraudavo. Alkoholį R. Ž. pavartodavo, bet buvo tvarkingas, nesišlaistydavo, nebūdavo nei agresyvus. Dažnai ateidavo pas ją euro pasiskolinti, tačiau visada grąžindavo. Dirbo jis pagal biržos siuntimus. Su jos vaikais labai gerai sutardavo. Nežino, ar jis yra dirbęs pas kaltinamąjį ūkyje. Žino, kad R. Ž. su kaltinamuoju buvo pažįstami, bendraudavo.

11.2. Policijoje buvo apklausta, buvo paimtos žinučių išklotinės. Atsimena S. B. ir savo žinutes. Tos žinutės buvo iš po J., nesąmoningos kažkokios apkalbos išėjo, kad per Jonines ją šokdino, ji nesutiko, tai kaltinamasis žinutėje klausė ką ji ten prišnekėjo. J. beveik visas kaimas buvo susirinkęs, buvo ir S.. Jam tada tiesiai šviesiai parašė, kad nei ką ji sakė, tegul kas ką nori, tą tegul kalba. Galima traktuoti ir taip, kad tai buvo asmeninių santykių aiškinimasis.

11.3. Ji pas Saulių dirbo tarpais, nes vienu tarpu išėjo dėl dukros sveikatos, antrą kartą išėjo, kad, būtent, S. pradėjo dažniau vartoti alkoholį, tačiau nebuvo agresyvus, bet vaikščiodavo, daužydavo spinteles. Tuo metu pradėjo su žmona pyktis, norėjo jai rodyti kažkokius laiškus, bet ji sakydavo, kad jai neįdomu, tada S. pykdavo, kad jo nesiklauso. Ji nuo S. morališkai pavargo, nes jis norėjo primesti svetimiems savo problemas ir todėl iš jo ūkio išėjo.

12. Liudytojas A. Ž. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad ryte, prieš šeštą valandą, ruošėsi į darbą ir sulaukė skambučio nuo J. B.. Šis pasakė, kad atsitiko nelaimė, nebėra brolio bei paminėjo, kad atėjo B. ir pasakė, kad nebėra R.. R. vadindavo brolį R.. Sakė J. B., kad bijo pasakyti mamai, nes sena moteris, bijo, kad kas neatsitiktų, kad jis kaip nors atvažiuotų ir pasakytų. Dabar gerai neprisimena, ar aš greitajai paskambino ar 112. Jau važiuojant link to B. sutiko greitąją. Ji važiavo priešais ir sustojo. Iš greitosios pasakė: „Nu, jums reikės stiprybės ten“. Jis turėjo savo brolio R. dokumentus su savimi. Brolis prieš dvi dienas iš darbo biržos buvo užėjęs, sakė, kad ten jam pasakė su savimi dokumentų nesinešioti ir jo paprašė, kad, kai važiuos pas mamą ir atvežtų. Dar iš greitosios nusirašė duomenis ir kodus iš tų dokumentų. Po to, kai atvažiavo į tą nelaimės vietą, ten buvo S. B. ir tas B.. Įvedė jį į tokį, kaip ūkinį tvartą, kaip pagalbinius pastatus ir parodė. Pažiūrėjęs, pamatė kaip ten brolis sėdi, kokioje būsenoje jis yra. Ten viskas šlapia buvo, buvo kažkoks fotelis. Brolis sėdėjo grynai ant žemės, galvą nuleidęs, iki pusės buvo nuogas. Kūno viršutinė dalis buvo visa raudona, be odos, nudegusi, kaip raudonai nudažytas. Tai pamačius jam blogai pasidarė, supykino ir jis išbėgo laukan. Daugiau nebėjo ten į vidų. Nelabai pokalbių atsimena, bet S. B. pradėjo pasakoti: „Ar reikėjo ten jam tiek blūdyti, tiek virsti, vartaliotis, kažkokį dyzelį piltis ant savęs“. S. B. taip pasakojo, kad brolis pats „nusigalabijo“. Pasakojo, kad gal broliui šalta ten buvo, dyzelį į krosnį norėjo pilti. Nepamena, ar S. B. pasakojo prieš kiek laiko viskas įvyko. Dabar neprisimena, ar toje patalpoje, kur buvo brolio kūnas, buvo koks nors pečius. Jam labai įstrigo, kad visas kiemas buvo su žemės ūkio technika išakėtas ir net kelias, nes, kai atvažiavo, nerado net kur įvažiuoti. Toks buvo įspūdis, kad ten kažkas paslėpta.

12.1. Iki to įvykio su broliu bendravo, gal prieš dvi dienas, gal net prieš dieną, kai brolis jam atnešė iš biržos savo dokumentus. Tą kartą brolis nebuvo nei sužalotas, nei sumuštas, viskas su juo buvo gerai, sveikas buvo. Brolis išgerdavo kaip ir visi kaime, alaus išgerdavo. Kai būdavo proga išgerdavo daugiau. Priklausomybių nebuvo. Brolis, kai būdavo išgėręs, nebuvo piktybinis. Brolis eidavo į (duomenys neskelbtini), padėdavo ir kaimo žmonėms. Paskutiniu laiku brolis nuolatinio darbo neturėjo. Nežino, ar pas S. B. brolis buvo oficialiai įdarbintas, bet kas iš kaimo paprašydavo ką padėti, tai brolis ir padėdavo.

12.2. Kai tą rytą nuvažiavo pas S. B., tai šis tikrai nebuvo blaivus. Matė kaip ten dar užgėrė vienu momentu. Kieme yra tokios, kaip cisternos, iš vienos padarytas kaip sandėliukas su durimis. Kažkokiu momentu, kol dar policijos nebuvo, S. B. ten buvo atsidaręs ir iš plastikinio butelio išgėrė gurkšnį ir vėl uždarė, tačiau jis per atstumą neužuodė ką jis ten išgėrė.

12.3. Kaime dažniausia visi geria alų. To alaus tiek „neprisisiurbia“, kad ant kojų nebepastovėti. Kiek save prisimena, nėra brolio matęs, kad griuvinėtų, nėra nei mama apie tai pasakojusi. Nėra mama ir pasiskundusi, kad brolis namo per naktį negrįžtų. Nuvažiavus pas S. B. tiksliai suprato, kad brolis ne savo mirtimi numiręs. S. B. jam pasakė, kad brolis prisigėręs toje patalpoje vartaliojosi, sušlapęs buvo, gal sušalęs ir kažką pylėsi. Jis S. B. nepatikėjo, nuo kalbų apie jį nepatikėjau, nes kaime jo visi bijo. Į kaimą atvažiuodavo, girdėdavo ką žmonės šneka. Mano, kad ir brolis S. B. bijojo. Gal ką brolis ir sakė, bet aš smulkmenų neprisimena ir situacijų kodėl bijojo. Brolis geriau pas bet ką kitą kaime galėjo padirbti, bet pas S. B. nenorėdavo dirbti.

12.4. Jam taip atrodo, kad greitąją jis iškvietė. S. B. nekomentavo kodėl nesuteikė pagalbos, kodėl neiškvietė greitosios pagalbos. Iš viso to kiemo šviežio sutvarkymo, pats S. B. nusimaudęs, visas švarus, tai mano, kad laiko tarpas tam susitvarkymui nemažas praėjo. Jeigu būtų ką tik iš traktoriaus išlipęs toks švarus nebūtų. Jis gali patvirtinti, kad užuodė nuo S. B. alkoholio kvapą. S. B. bendravo rankas susidėjęs, kaip šventas žmogus. Dabar neprisimena, ar S. B. sakė kur buvo per patį įvykį, kai jo brolis ten „vartaliojosi“.

12.5. Kas pas S. B. yra dirbęs jo ūkyje, pavardžių nežino, bet kaime ne vienas yra nuo S. B. ir į kailį gavęs, ir tos melžėjos bijodavo po vieną vaikščioti, po dvi vaikščiodavo, kad tik akis į akį su juo nesusitikti. Kaime S. B. bijojo. Konkrečių faktų negali nurodyti, tik iš kalbų girdėjo, kad bijojo.

13. Ekspertas J. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad tvirtina savo išvadą duotą atliekant tyrimus pagal pateiktas užduotis ikiteisminio tyrimo metu.

13.1. Dėl nukentėjusiojo R. Ž. mirties buvo padaryta išvada, kad mirties priežastis apie 40% kūno paviršiaus odos terminis nudegimas kuris komplikavosi riebaline embolija su progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku. Ekspertizės išvadoje yra pasisakyta, kad laikotarpį maždaug įvertino, jog po terminio nudegimo nukentėjusysis galėjo būti gyvas vieną ar dvi valandas. Savalaikiai suteikus medicinos pagalbą, galimai būtų mirtis išvengta. Asmuo valandos bėgyje turėtų būti specializuotame stacionare, kur būtų teikiama tokia pagalba, čia neužtenka, kad atvažiuotų greitoji medicinos pagalba pas tokį nukentėjusįjį. Praktiškai jis turėtų atsidurti ligoninėje, kur būtų pradėta teikti jam tokia pagalba. Jei tokios sąlygos būtų išpildytos, tai tokia galimybė neatmetama dėl mirties išvengimo. Bet būna, kad tokio pobūdžio nudegimai baigiasi mirtimi ir teikiant medicinos pagalbą. Toks odos terminis nudeginimas sukelia labai didelius skausmus.

13.2. Nuo tokio pobūdžio terminio nudegimo, šiuo konkrečiu atveju, nudegimas turi dvi fazes. Pirmoji fazė buvo terminis nudegimas dėl liepsnos, šis poveikis paveikė nukentėjusiojo veido sritį daugiausia. Kita fazė tai buvo nudegimas dėl karšto vandens. Pagal nudegimų išsidėstymus jau pirmoje fazėje nukentėjusysis patyrė akių ragenų nudegimą, galima teigti, kad sąmonės gal ir nebuvo praradęs, bet buvo šoke. Faktiškai jisai turėjo būti tokioje pozoje kur žmogus susikūprinęs ir abiem rankom užsidengęs veidą, akių sritį, tai reiškia, kad tokiu atveju skausminis šokas buvo patirtas.

13.3. Kad patirti tokius nudegimus, vanduo turėjo būti karštas, aišku, gal ne verdantis, bet tokia temperatūra jau turėjo būti skaičiuojama dešimtimis laipsnių celsijaus. Tiksliai vandens temperatūros pasakyti nėra galimybės, bet, galima sakyti, kad vanduo nebuvo nepavojingos temperatūros žmogaus odai. Galėjo būti apie, 50-60 laipsnių temperatūros karštas vanduo.

13.4. Išvados punktuose nuo 2.1 iki 2.5 yra išvardinti nukentėjusiojo R. Ž. kūne nustatyti mechaniniai sužalojimai. Padaryta tai 51 trauminiais poveikiais ir 45 smūgiais. Sužalojimai suskirstyti į grupes: lokalizacija ir pobūdžiu. Pirmoje grupėje tai buvo muštinės žaizdos galvoje, autopsijos protokole jos sunumeruotos nuo 1 iki 30 su nosies kaulų ir dešinio skruostikaulio lūžiais, tuos sužalojimus priskyrė kaip būdingus smūgių sudavimui, tai būtų 30 smūgių. Antroje grupėje yra devynios poodinės kraujosruvos bei krūtinės viršutinėje dalyje galėjo būti padarytos mažiausia devyniais trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą bei pailgą kontaktinį paviršių. Tie sužalojimai buvo priskirti kaip smūgių sudavimai, jie nėra būdingi griuvimui-griuvinėjimui. Trečioje grupėje buvo abiejų rankų sužalojimai, pasireiškę kairės plaštakos 4-5 pirštų muštinėmis žaizdomis, 3 pirštakaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis plaštakose, dešinėje alkūnėje bei dilbyje, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Jie galėjo būti padaryti penkiais trauminiais poveikiais, kietais, bukais daiktais. Tie sužalojimai nepaaiškinami griuvimu, ar griuvinėjimu, jie būdingi smūgių sudavimui ir tikėtina nukentėjusiajam prisidengiant rankomis galvą. Ketvirta grupė – krūtinės ir pilvo dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs devinto šonkaulio lūžiu, kraujosruvos kepenų srityje bei žarnų pasaite, tai irgi buvo priskirta smūgio sudavimui. Ir penkta grupė, tai yra poodinės kraujosruvos dubens dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje ir pėdoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, tikėtina – atsitrenkiant į paviršių, ši penkta grupė jau nebuvo priskirta tiesioginių smūgių sudavimui. Susumavus padaryta galutinė išvada, kad buvo 51 trauminis poveikis, tame tarpe 45 smūgiai. Smūgiais padaryti sužalojimai, kurie nurodyti išvados punktuose 2.1 – 2.4, galėjo būti padaryti tuo pačiu metu, vienas po kito.

13.5. Šie trauminiai poveikiai skausmingi ir nukentėjusysis turėjo jausti skausmą padarant žaizdas galvoje, tiek kitoje kūno vietoje, tiek padarant kaulų lūžiais. Negalima atskirti, ar pirmiau buvo terminis kūno poveikis, ar padaryti tie nurodyti kūno sužalojimai. Kiek pamena, jų gydytojų komisija negalėjo atskirti, kaip ir pirmą išvadą pateikęs (duomenys neskelbtini)specialistas, savo išvadose atsisakė atskirti, kadangi jam, kaip ir jiems nustatyti kiekvieno sužalojimo tikslų padarymo laiką, eiliškumą, nėra galimybės.

13.6. Kad pats nukentėjusysis negalėjo nusiplikyti karštu vandeniu, yra nurodyta išvados 10-11 punktuose. Tam pagrindinis motyvas yra tai, kad išskiriamos dvi fazės terminio nudegimo. Tai po pirmos fazės, kuomet nukentėjusysis patyrė veido terminį nudegimą liepsnos poveikyje, jis galėjo būti šoko būsenoje, faktiškai prisidengęs rankomis akis ir po ragenos nudegimų negalėjo matyti, todėl tokia versija, kad jis pats galėjo kažkur tose patalpose atsistoti, žengti kažkiek žingsnių, rasti puodą ir piltis sau ant galvos, yra mažai tikėtina. Antras motyvas kodėl mažai tikėtina, tai po odos nudegimo karšo vandens poveikio ant kūno išsidėstymas. Viršugalvis nebuvo apdegintas karšto vandens. Pagrindinis krūvis karšto vandens kliuvo ant nugaros, ant sprando. Nutekėjimai nuo pilvo baigėsi anksčiau, nes nugara ir pečiai nudeginti pilnai. Tai būtų nelogiška, kodėl jis veido srities nudegimą bandė sau piltis vandenį ant nugaros. Tai mažai tikėtina tokia versija, kad nukentėjusysis ant savęs pylė vandenį.

13.7. Labiau tikėtina, kad mirtį lėmė tie abu nudegimo komponentai, t. y. dėl liepsnos į veidą ir karšto vandens. Jeigu būtų tik veido nudegimas karšto oro poveikyje, tai tikimybė, kad nukentėjusysis būtų likęs gyvas, žymiai didesnė, jei būtų tik nudegęs veidas, tikrai neatmeta galimybės, kad būtų likęs gyvas.

13.8. Įvykio vietos apžiūroje dalyvavo teismo medicinos ekspertas. Jis užfiksavo, kad esant aplinkos temperatūrai +20 laipsnių celsijaus, temperatūra nukentėjusiojo tiesiojoje žarnoje +24,5, sustingimas lavono stiprus ir lavondėmės paspaudus pablykšta po vienos minutės. Greitosios medicinos pagalba apžiūrėjusi nukentėjusįjį tą pačią dieną 6.20 val., šešioms valandoms anksčiau nei ekspertas, konstatavo, kad oda šalta, reiškia, kad jis jau tada buvo atvėsęs. Jis, kaip komisijos atstovas, faktiškai sutinka su eksperto J. duotu mirties laiko įvertinimu, kad galėjo praeiti nuo 12 iki 18 valandų laiko, tai mirties laikas buvo įvertintas 2019-06-26 tarp šešių vakaro ir vidurnakčio.

13.9. Praktiškai pačioje pradžioje skausmas turėjo būti intensyvesnis. Po to, žmogus jau būdamas šoko būsenoje, galimai mažiau jaučia tą skausmą. Kankinimas yra juridinė sąvoka, čia ne teismo medicinos ekspertų kompetencija, ar tie sužalojimai kvalifikuotini kaip kankinimas. Daugybiniai sužalojimai padaryti suduodant smūgius. Kankinat padaromas sužalojimas, kuris sukelia ypatingą skausmą, o čia nukentėjusysis buvo mušamas, suduodant daugybinius smūgius.

13.10. Reikėtų pažiūrėti kokie buvo sužalojimai ausų kaušelių srityje. Mūsų akto 5 puslapyje yra nurodyta iš eksperto Jonausko tyrimo protokolo – žaizda Nr. (duomenys neskelbtini), kad kairės už ausies srityje ties, ausies prisitvirtinimo apatine dalimi yra trys įstrižos, lygiagrečios, paviršinės po 0,5 cm ilgio žaizdos. Ir ekspertas dėl žaizdos Nr. 30 rašo, kad kairės ausies kaušelio dalyje, ties išoriniu kraštu 1,2 cm paviršinė žaizda. Tokios žaizdos padarymo tiksliai pasakyti mechanizmo negalima, bet tikėtina, kad tai galėjo būti suduodant smūgį kokiu tai objektu, turinčiu briauną į užausio sritis. Tuo metu nukentėjusysis galėjo būti sėdimoje padėtyje, o smūgį sudavęs asmuo galėjo stovėti virš jo. Tai dėl ausies sužalojimo galėjo būti toks mechanizmas.

13.11. Karšto vandens pylimo metu žmogus turėjo būti susirietęs, liemuo turėjo būti horizontalioje padėtyje. Vanduo, patenkant nukentusiajam ant nugaros, jis faktiškai turėjo klūpėti pasilenkęs, kaip žmonės stovi ant keturių: ant kojų ir ant rankų.

13.12. Buvo nustatytas nukentėjusiojo neblaivumas: kraujyje 3,11 promilių, o šlapime 3,97 promilės. Paimta iš lavono koncentracija atitinka mirties momentui.

13.13. Faktiškai visi sužalojimai, kurie nustatyti yra priešmirtiniai – iki mirties. Dėl eiliškumo negalima atsakyti į tą klausimą. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti to įvykio metu. Pageltusių kraujosruvų nenustatyta, tai leidžia teigti, kad visi sužalojimai padaryti vienu tuo metu. Nė vienas iš jų neišsiskyrė savo pobūdžiu, kad jie būtų padaryti anksčiau, nei tas įvykis. Dešinės plaštakos paviršinės žaizdos, kurios išsidėsčiusios puslankiu yra pažymėta, kad buvo abiejų plaštakų paviršiuje buvo violetinės kraujosruvos su minkštų audinių patinimu per visą plotą. Minkštų audinių patinimas rodo, kad švieži sužalojimai padaryti santykinai per neilgą laiko tarpą iki mirties, tai tikrai nėra požymis, kad tai galėjo būti padaryta prieš tris paras iki mirties. Pirštų srityje buvo kraujuojančios žaizdos, jeigu kalbama apie tris paras, tai jau turėjo matytis gijimo požymiai. Tokio požymio tikrai nėra ir jo nenustatė. Žaizdos, kurios yra galvos srityje, tai jos yra daugybinės, išsidėsčiusios grupėmis, viena šalia kitos ir čia jos tikrai nėra paaiškinamos griuvimu, atsitrenkimu į kietus, bukus paviršius. Žmogus galėjo vieną kartą nugriūti, bet vieno karto negalima paaiškinti tų visų sužalojimų, kurie buvo jam nustatyti. Išvados 2.5 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į 6 sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima teigti, jog jie smūgių sudavimui nėra būdingi. Mirtis įvyko ne dėl sužalojimų šiuo atveju, o dėl kūno odos didelio masto nudegimo. Tie sužalojimai yra sugrupuoti ir nė viena iš tų grupių neatitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Negalima atsakyti kas buvo pirmiau: sužalojimai, ar nudegimai. Anksčiau įvyko pirma fazė nudegimo, tai yra kontaktas su karštu oru, su liepsna. Tikėtina, kad labai neužilgo po to įvyko jau nudegimas karštu vandeniu. Atmetama tokia galimybė, kad nukentėjusysis pats galėjo apsipilti karštu vandeniu, dėl to motyvus šiandien jau išsakė anksčiau. Ragenų nudegimą galima vertinti sekundėmis – minutėmis, jis tikrai negalėjo tuo metu matyti, o kas būtų buvę, jei būtų likęs gyvas, tai faktiškai negalima spėlioti. Po pirmo nudegimo nukentėjusysis patiria skausmą, jam labai skauda, turėjo surikti tuo metu ir, galimai, kitas asmuo buvęs toje patalpoje tuo pat metu, jam galėjo tokiu būdu bandyti padėti, t. y. pilti ant jo vandenį. Tai galėjo įvykti antras nudegimas labai greitai. Tokią išvadą paremia ne vien tuo eksperimentu su dažais. Jei būtų nukentėjusysis pylęsis vandenį ant galvos, būtų vanduo nutekėjęs per visą kūną, o šiuo atveju taip nebuvo. Viršugalvis nebuvo nudegęs. Nelogiška, kad jis sau pylėsi ant nugaros, nes žmogus ką tik patyręs terminį veido nudegimą, kodėl jis turėtų piltis sau ant nugaros. Faktiškai jis turėjo gesinti tą skausmą veido srityje.

13.14. Kraujuoja paprastai iš šviežių žaizdų. Suduodant smūgius nukentėjusysis jau nebejudėjo, neatlikinėjo aktyvių veiksmų, daugybinės žaizdos buvo galvos srityje, greičiausia jis tuo metu jau galėjo sėdėti, bet aktyviai nebejudėti, o žaizdos, nuo kurių galėjo kraujuoti, taškytis tas kraujas ir palikti pėdsakus patalpų objektuose, paviršiuose, galimai buvo žaizdos nuo sužalotų rankų. Galimai, nukentėjusysis rankomis dengėsi nuo suduodamų smūgių ir patirti žaizdas ir tuo metu, greičiausia, jis dar judėjo ir galėjo rankomis mosikavimus atlikinėti ir aptaškyti objektus, esančius patalpoje. Alkoholio kiekis kažkiek tai galėjo sumažinti skausmą sužalojimų, bet tas skausmas nuo nudegimo yra labai stiprus ir alkoholis negalėjo sumažinti skausmo kaip anestezija, jis turėjo jausti skausmą. Kažkiek galėjo apmalšinti skausmą, bet tikrai – nepilnai. Jis galėjo tik nevalingai rėkti, bet kalbėti negalėjo.

14. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų asmenų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

14.1. iš 2019-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas su pagalbinėmis patalpomis. Ūkinio pastato pietrytiniame kampe įrengtos pagalbinės patalpos, kurių viduryje yra praviros plastikinės durys, pro kurias patenkama į patalpą (patalpai suteikiamas Nr. 1). Šioje patalpoje prie sienų yra sudėti įvairūs daiktai, patalpos grindys išklijuotos plytelėmis, plytelės šlapios, paviršius pasidengęs vandeniu ir purvu. Didesnis purvo kiekis yra ties grindų viduriu. Pagal nesenai suneštą purvą ir šlapias grindis, darytina išvada, kad grindys galimai buvo nesenai išplautos. Patalpos Nr. 1 dešinėje sienoje yra praviros kartoninės durys, pro kurias įėjus patenkama į kitą patalpą (patalpai suteikiamas Nr. 2). Šioje patalpoje ant sofos pakėlus antklodę matomi sudėti rūbai, tarp kurių rasti mėlynos spalvos džinsai „(duomenys neskelbtini)“, ant kurių galimai dėmės- galimai biologiniai pėdsakai. Džinsai išimti, supakuoti į kartoninę dėžutę, kuri užplombuota plomba su numeriu (duomenys neskelbtini). Grįžus į patalpą Nr. 1 ir paėjus į priekį, matomos atidarytas dvejos durys- vienos durys dešinėje sienoje yra faneruotos, o kitos kairėje sienoje yra plastikinės. Priekinėje sienoje matomos įrengtos metalinės durys, kurios užrakintos. Einat link metalinių durų tarp plastikinių ir faneruotų durų ant kairės ir dešinės sienų įvairių vietų yra užtiškę raudonos spalvos lašai, galimai kraujo. Virš metalinių durų ir ant lubų taip pat matomi rausvos spalvos taškai, galimai kraujo. Apžiūrėjus dešinėje sienoje esančias atidarytas faneruotas duris taip pat matomos rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Nurodyta, kad durys galimai buvo nupiltos vandeniu, nes durų apačioje esančios dėmės šviesiai rausvos, kai kurios iš jų neišdžiūvusios. Nuo kairės sienos, dviejuose skirtingose vietose, buvo padarytos dvi rausvų dėmių nuoplovos, kurios supakuotos į du skirtingus vokus (Nr. 1 ir Nr. 2). Nuo dešinėje pusėje esančių durų taip pat padarytos dvi nuoplovos nuo skirtingose vietose esančių dėmių. Pirma nuoplova daryta 39 cm aukštyje nuo durų apačios, o antra 157 cm aukštyje, kairiajame durų šone. Nuoplovos supakuotos į du skirtingus vokus (vokai pažymėti Nr. 3 ir Nr. 4). Nuo dešinės sienos, dviejuose skirtingose vietose, padarytos dvi rausvų dėmių nuoplovos, kurios supakuotos į du skirtingus vokus. Nuoplovos darytos 160 cm ir 47 cm aukštyje (vokai pažymėti Nr. 5 ir Nr. 6). Viena raudonos dėmės nuoplova padaryta nuo priekinės sienos, esančios virš metalinių durų- ties metalinių durų viduriu 20 cm virš metalinių durų. Nuoplova supakuota į voką (Nr. 7). Viena nuoplova padaryta nuo ant lubų esančios rausvos dėmės, kuri supakuota į voką (Nr. 8). Visi vokai su nuoplovomis, kurios padarytos patalpoje Nr. 1, supakuotos į vieną kartoninę dėžę, kuri užplombuota lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Prie dešiniojo atidarytų faneruotų durų kampo, ant žemės, rastas plaktukas. Plaktukas su medine rankena, kurios ilgis 36,5 cm. Vienas plaktuko galas apvalus, o kitas smailas. Smailusis galas ties viduriu įskeltas, pritaikytas vinims traukti. Bendras plaktuko metalinės dalies ilgis 13,3 cm. Apvalaus galo skersmuo yra 3 cm. Plaktukas supakuotas į kartoninę dėžę, kuri užplombuota lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Pereinama į patalpą, kuri yra už atidarytų faneruotų durų rėmo ir kuriai suteikiamas Nr. 3. Įėjus į patalpą, dešinėje pusėje stovi juodos odos kampinė sofa. Priešais duris, ant grindų sėdimoje padėtyje yra vyriškos lyties lavonas, kuris nugara atsirėmęs į sofos galą, esantį prie durų. Lavonas iki pusės yra nuogas. Lavonas vilki šviesios spalvos kelnes ir tamsias apatines kelnaites. Kelnės visiškai šlapios. Apžiūros metu kelnės perkirptos ir išimtos. Kelnės išdžiovintos, supakuotos į popierinį paketą (lipduko Nr. (duomenys neskelbtini)). Lavono raumenų sustingimas visose raumenų grupėse. Lavono viršutinės kūno dalies oda raudona, tarsi nuplikyta karštu vandeniu. Lavonui yra apdegę ūsai, antakiai ir priekinė galvos plaukuota dalis. Apžiūrint lavono kūną, odos paviršiuje matomi daugybiniai kirstiniai, pjautiniai sužalojimai. Daugiausia sužalojimų padaryta galvos ir veido srityje. Ant plaukų, viršugalvyje, matosi žalsvos spalvos skysčių likučiai, nuo kurių sklinda specifinis kvapas, būdingas dyzelinio kuro kvapui. Apžiūrint veidą jaučiamas laisvai judantis žandikaulis ir nosikaulis, kurie galimai lūžę. Apžiūrint rankas ant kairės rankos matomi keli sužalojimai ir sutinusi plaštakos nugarėlė. Iš lavono kairės ir dešinės rankų pirštų panagių padarytos nuoplovos. Nuo kairės rankos viena šluotele, o nuo dešinės rankos kita šluotele. Nuoplovos sudėtos į skirtingus vokus, kurie pažymėti Nr. 12 ir Nr. 13. Vokai sudėti į vieną voką, kuris užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Dešinėje lavono pusėje ant juosmens, matoma poodinė kraujosruva. Toliau tęsiama patalpos Nr. 3 apžiūra, kur ant sofos sudėti įvairūs daiktai, kurių dalis sudėti į kartonines dėžes, kurios sušlapusios ir suplyšusios, galimai buvo sulietos vandeniu. Šalia lavono, ant sofos krašto, padėtos dvi degančios žvakės ir laukinių gėlių puokštė. Ant vidurinės sofos dalies atlošo, prie viršaus rastos rausvos spalvos dėmės, virš sofos ant dešinės sienos ir ant galinės sienos taip pat rastos rausvos spalvos dėmės. Nuo sofos ir nuo skirtingų sienų, buvo padarytos rausvų dėmių nuoplovos. Iš viso trys šluotelės, kurios sudėtos į skirtingus vokus, kurie sunumeruoti Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11. Vokai sudėti į vieną voką, kuris užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Šios Nr. 3 patalpos viduryje stovi dujinė viryklė, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Netoli dujinės viryklės stovi stalas ir kėdė. Ant stalo padėti: muzikinis grotuvas su kolonėlėmis, majonezo "(duomenys neskelbtini)" stiklainis, lėkštė. Ant kėdės padėti plastikinė talpa su medumi, stiklainis su marinuotais agurkais, birių produktų indas. Šalia kėdės stovi plastikinės talpos. Viena talpa 10 l talpos, juodos spalvos. Talpoje galimai dyzelinio kuro likučiai. Šalia talpos padėtas metalinis puodas „Millerhaus“ su rankena. Puodo kraštai smailūs. Puodas galėjo būti panaudotas suduodant smūgius. Puodas išimtas ir supakuotas į kartoninį paketą. Paketas užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Patalpos šiaurės rytiniame kampe stovi kieto kuro katilas. Katilas pakurtas. Viduje yra sudėtos įvairios stiklinės, metalinės atliekos ir malkos. Nuo kieto kuro katilo pusės matomas apdegęs sofos galas- išdegęs kampas tarp grindų ir sienos. Grįžtama į patalpą Nr. 1, iš kurios per kairėje sienoje esančias atidarytas plastikines duris patenkama į kitą patalpą, kuriai suteikiamas Nr. 4. Šioje patalpoje yra sudėtos įvairios talpos, įvairūs įrenginiai, kurie galimai skirti pieno produktams laikyti. Dalis plastikinių talpų pripildytos skysčiais - vandeniu, chemikalais. Patalpoje Nr. 1, priekinėje sienoje yra metalinės durys, kurias atrakinus patenkama į patalpą, kuriai suteikiamas Nr. 5. Šioje patalpoje įrengtas ūkinis pastatas, kuris pritaikytas gyvuliams laikyti. Baigus įvykio vietos apžiūrą metalinės durys užrakintos iš vidaus, lauko plastikinės durys užrakintos su raktu iš lauko. Raktas supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Durys užplombuotos specialiu lipduku. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad prieš apžiūrą įvykio vietoje sulaikytas S. B., kurį apžiūrint padarytos jo kairės ir dešinės rankų pirštų panagių nuoplovos. Nuo kairės rankos viena šluotele, o nuo dešinės rankos kita šluotele. Nuoplovos sudėtos į skirtingus vokus, kurie pažymėti Nr. 14 ir Nr. 15. Pastebėta, kad ant kairiojo S. B. skruosto yra rusvos spalvos dėmė, galimai kraujo. Padaryta dėmės nuoplova, kuri įpakuota į voką Nr. 16. Vokai sudėti į vieną voką, kuris užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje taip pat paimti S. B. vilkėti rūbai ir šlepetės. Šortai supakuoti į popierinį voką, kuris užplombuotas lipduku Nr. (duomenys neskelbtini). Paimtos šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės su etikete "(duomenys neskelbtini)", ant kurių matosi neryškios dėmės ir kurios supakuotas į popierinį paketą, kuris užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Išimtas pilkai juodas džemperis su gobtuvu, kuris keliose vietose galimai pradegęs, džemperio etiketė "(duomenys neskelbtini)", supakuotas į popierinį paketą, kuris užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini). Paimtos mėlynos spalvos lauko šlepetės, kurios supakuotos į kartoninį paketą, kuris užplombuotas lipduku su numeriu (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 89–149);

14.2. iš 2019-07-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pastato koridoriaus gale, virš metalinių durų, kurios padengtos žalios spalvos dažų sluoksnių, ant sieną dengiančios lentelės matoma galimai žmogaus audinio. Lentelė išimta ir supakuota, nufotografuota. Kairėje koridoriaus pusėje yra durų anga, kuri veda į kambarį, kurio kairėje pusėje palei sieną stovi žalios spalvos 3 litų plastikinė tara dalinai užpildyta bespalviu skysčiu turinčiu specifinį naminės degtinės kvapą. Talpa paimta ir supakuota. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į virtuvės patalpą, kurioje palei sieną yra sustatyti įvairūs daiktai, gale yra stalas, po kuriuo yra juodos spalvos 10 litrų plastikinis kanistras. Kanistras paimtas ir supakuotas (1 t., b. l. 150–189);

14.3. iš 2019-09-01 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), patalpoje panaudojus „Bluestar forensic“ preparatą, vandens maišytuvas ir siena prie maišytuvo nusidažė mėlyna spalva, išryškėjo netaisyklingos formos dryžiai, tiškalai, galimai kraujo pėdsakai. Koridoriuje esančias duris apdirbus minėtu preparatu, visame plote matosi mėlynos spalvos išryškėjusios dėmės, nuo išryškėjusių dėmių paimtas mėginys OBTI, kuris parodė, kad tai yra kraujo pėdsakai. Patalpoje, kurioje yra pečius, ant sienos plytelių dangos 2 m. aukščio ir 1,1 m. pločio matomos valymo žymės. Valymo vietoje panaudojus paminėta preparatą, valymo žymės paryškėjo, pasidengdamos neryškia mėlyna spalva. Patalpoje panaudojus „Bluestar forensic“ preparatą, kieto kuro pečiaus rankena ir aplink ryškėjo mėlyna spalva. Patalpoje esančios dujinės viryklės paviršius ryškėjo mėlynos spalvos netaisyklingais rėžiais, galimai valymo žymės. Iš patalpos, grįžus į koridorių, kurio gale yra metalines durys, koridoriaus dešiniame kampe ant sienos panaudojus minimą preparatą 0,8 m aukštyje ir 0,4 m plotyje, išryškėjo mėlynos spalvos žymės, galimai kraujo, kurios išsidėsčiusios chaotiškai, įvairiomis kryptimis, neturinčios formos. Nuo sienos paimta nuoplova. (2 t., b. l. 14–15);

14.4. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2019-07-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūrėjus patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) r., nustatyta, kad patalpos šiaurės rytinėje dalyje yra krosnis, kuri kūrenama kietu kuru. Ant krosnies viršutinėje ir apatinėje dalyse esančių pakuros durelių angų ir ant šalia esančios patalpos rytinės sienos yra pastebimi suodžių (aprūkimų) požymiai. Nustatyti kada ir kokioms aplinkybėms esant atsirado minėti aprūkimai, nustatyti nėra galimybės. Apžiūrėjus ant sofos lovos porankio ir grindjuostės susiformavusios terminio poveikio požymius (apdegimus), matoma, kad poveikio vietų paviršiai yra pasidengę storu dulkių ir purvo sluoksniu. Sofos lovos porankio terminio poveikio vietoje, ant žemės, neaptikta jokių toje vietoje turėjusių nubyrėti apdegusių porankių fragmentų. Atsižvelgus į apžiūros metu pastebėtus ir išvardytus požymius, neatmetama galimybė, kad sofos lovos porankio ir grindjuostės terminio poveikio požymiai galėjo susiformuoti dar iki 2019 m. birželio 26 d. Įvykio vietos apžiūros metu gaisro židinio, galėjusio atsirasti 2019 m. birželio 26 d., požymių nebuvo nustatyta. Apžiūros metu dujų analizatoriaus „Phocheck Tiger“ pagalba buvo apžiūrėta patalpos viduje esančio kietu kuru kūrenamos krosnies pelenų surinkimo skyrius (krosnies apatinė dalis pietinėje pusė) ir oro padavimo anga (krosnies apatinė dalis, pietrytinė pusė), kur nustatytas padidėjusių degių skysčių garų koncentracija. Padidėjusios degių skysčių garų koncentracijos aptikimas kieto kuro krosnies degimo kameros ar jos sudedamųjų elementų viduje parodo, kad krosnies įkūrimui ar jos kūrenimui galėjo būti naudojami degūs ar labai degūs skysčiai. Tam, kad nustatyti kokie degūs ar labai degūs skysčiai galimai buvo naudojami kieto kuro krosnyje, būtina atlikti 2019 m. liepos 12 d. atliktos apžiūros metu paimtų objektų (kieto kuro pelenų ir liekanų mišinio iš kieto kuro krosnies pelenų išėmimo skyriaus - mėginys Nr. 1 ir kieto kuro pelenų ir liekanų mišinio iš kieto kuro krosnies oro padavimo angos – mėginys Nr. 2) laboratorinį tyrimą (1 t., 195);

14.5. iš Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktuose medžiagų mėginiuose Nr. 1 ir Nr. 2 (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra degaus skysčio dyzelino pėdsakų. Taip pat mėginiuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra degaus skysčio-alyvos-pėdsakų. Tirti pateiktame bakelyje esantis skystis (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra degus skystis – dyzelinas. Dyzelinas, kurio pėdsakų yra medžiagų mėginiuose Nr. 1, Nr. 2 ir tirti pateiktame bakelyje esantis dyzelinas neturi bendro kilmės šaltinio ( 3 t., b. l. 104–106);

14.6. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. R. Ž. mirtis įvyko nuo II°B-III° apie 40% kūno paviršiaus ploto odos nudegimo. Į tai nurodo galvos, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros ir rankų odos II°B-III°odos nudegimai, galvos plaukų apdegimas, akių ragenų erozijos. Tai komplikavosi riebaline embolija iš nudegusios odos ploto (histologiškai nustatyti iki 50% kapiliarinio tinklo ir dalies smulkiųjų kraujagyslių spindžiuose riebalų lašeliai).

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota R. Ž. lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2019-06-27 apie 12 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12–18 valandų laiko.

3. Mirusiojo R. Ž. kūne nustatyti sužalojimai:

a) galvos, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros ir rankų odos II°B-III° odos nudegimai, galvos plaukų apdegimas, akių ragenų erozijos padaryti aukštos temperatūros poveikyje dviem epizodais: priekinės kūno dalies ir veido nudegimai padaryti liepsnos poveikyje (į tai nurodo apdegę plaukai galvos priekinėje dalyje) ir karštu skysčiu (literatūros duomenimis padaryti III° nudegimą reikia virš 62°C skysčio), labiausiai tikėtina apipiltu ant galvos R. Ž. esant vertikalioje padėtyje (į tai nurodo odos nudegimų forma, neapdegę plaukų galai užpakalinėje galvos dalyje). Išskirti kiekvieno poveikio sužalojimų plotų nėra galimybės. Sužalojimų visuma, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.16 punktu, kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį;

b) daugybinės galvos muštinės žaizdos, nosies kaulų ir dešiniojo skruostikaulio lūžiai, dešinės akies pojunginė kraujosruva bei ausų ir nosies poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos mažiausiai 17 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą 4 valandų laikotarpyje iki mirties arba po mirties (po žaizdomis poodinės kraujosruvos yra menkos – tai yra pomirtinio sužalojimo požymis, arba galėjo nesusidaryti dėl periferinių kraujagyslių spazmo bei užkimšimo dėl nudegiminio šoko). Kiekvienas sužalojimas, vertinant atskirai, galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek nugriuvus; sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui ar griuvinėjimui. Žaizdos Nr. 28 ir 29 (kartu su abiejų ausų kaušelių poodinėmis kraujosruvomis) būdingos tempimui už ausų. Nudegusios odos plotuose žaizdos gali susidaryti greičiau nei sveikoje elastingoje odoje. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes didelis žaizdų kiekis bei veido kaulų lūžiai, žmogui esant gyvam, sutrikdytų sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo;

c) kairiojo III pirštakaulio lūžis, kairės plaštakos žaizdos, kairės plaštakos poodinė kraujosruva, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kelių valandų laikotarpyje iki mirties tiek tiesioginiu smūgiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įtakos mirčiai neturėjo;

d) dešiniojo IX šonkaulio lūžiai, žarnų pasaito kraujosruvos, kepenų kraujosruvos, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu paros laikotarpyje iki mirties tiek tiesioginiu smūgiu kietu buku daiktu, tiek nugriuvus, kontaktuojant su kietu, riboto paviršiaus ploto daiktu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo;

e) daugybinės kūno poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 11 trauminiu poveikiu trijų parų laikotarpyje iki mirties tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griuvinėjant (dešiniojo peties kraujosruva padaryta cilindro formos pailgu daiktu; dešiniojo dilbio apvalios vienoje linijoje esančios kraujosruvos būdingos suspaudimui rankos pirštais). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo;

f) dešinės plaštakos paviršinės apvalios žaizdos, išsidėsčiusios puslankiu, kurios galėjo būti padarytos vienmomentiškai 3 parų laikotarpiu iki mirties, galimai įkandus šuniui. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir įtakos mirčiai neturėjo.

4. R. Ž. lavono kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,11 % promilės (2 t. b. l. 191–197).

14.7. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad:

1–2. Prieš R. Ž. patiriant kūno nudegimus galėjo būti padaryti specialisto išvados (duomenys neskelbtini) 3-io punkto f) dalyje išvardinti sužalojimai. Išvados 3-io punkto d) ir e) dalyse išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek prieš patiriant nudegimui, tiek vėliau.

3–4. R. Ž. kūno nudegimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje dviem epizodais: priekinės kūno dalies ir veido nudegimai padaryti liepsnos poveikyje (į tai nurodo apdegę plaukai galvos priekinėje dalyje) ir karštu skysčiu (literatūros duomenimis padaryti III° nudegimą reikia virš 62°C skysčio), labiausiai tikėtina apipiltu ant galvos R. Ž. esant vertikalioje padėtyje (į tai nurodo odos nudegimų forma, neapdegę plaukų galai užpakalinėje galvos dalyje). Išskirti kiekvieno poveikio sužalojimų plotų nėra galimybės.

5. Mirusiojo R. Ž. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti apklausos protokoluose nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

6. Atsakyta specialisto išvados (duomenys neskelbtini) 3-iame punkte.

7. Nėra galimybės tiksliai atsakyti, kokia yra nustatytų sužalojimų seka. Sužalojimai pagal makromorfologinį vaizdą sugrupuoti grupėmis ir jų padarymo laikas nurodytas specialisto išvados M 328/2019(04) 3-io punkto papunkčiuose.

8. Sužalojimai padaryti keliais skirtingais įrankiais.

9–10. Dešiniojo peties kraujosruva padaryta cilindro formos pailgu daiktu; dešiniojo dilbio apvalios vienoje linijoje esančios kraujosruvos būdingos suspaudimui rankos pirštais; dešinės krūtinės ląstos pusės kraujosruva padaryta apie 2 cm pločio juostos formos kietu daiktu; dešinės plaštakos žaizdelės būdingos įkandimui dantimis. Kituose sužalojimuose individualios žalojusių įrankių savybės neužsifiksavo, požymiai yra grupinės priklausomybės – sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ( 3 t., b. l. 6–7);

14.8. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal 2019-11-07 atlikto eksperimento rezultatus, kūno nudegimai atitinka nustatytus odos nudegimus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019-11-07 atlikto eksperimento rezultatus, kūno nudegimai galėjo būti padaryti stovint bei pilant ant savęs vandenį. Odos nudegimai R. Ž. kūne - pilvo, juosmens srityje galėjo būti padaryti kūnui esant vertikalioje padėtyje, galimai kiek palinkus į priekį, t. y. tiek būnant stovimoje, tiek sėdimoje padėtyje. Pilant karštą vandenį ant savęs kūnui esant vertikalioje padėtyje, galėjo nesusidaryti odos nudegimai ant kojų ir pėdų, kadangi įvykio metu R. Ž. buvo apsirengęs kelnėmis. Paaiškinti odos nebuvimo kojose ir pėdose vien sėdėjimo poza negalima, kadangi taip pat nėra odos nudegimų ir sėdmenyse bei tarpvietėje. Eksperimento metu panaudoto vandens kiekio (apie 8,1 ir apie 8,6 litrų) užteko, kad būtų padaryti nustatyti odos nudegimai. Nėra galimybės išskirti, kurio apsipylimo metu kurie nudegimo plotai padaryti. Visas nudegimo plotas (išskyrus veido priekinės dalies plaukų nudegimus) galėjo būti padaryti ir vieno apsipylimo metu. Nėra galimybės išskirti, kurio apsipylimo metu buvo padaryti kurie nudegimo plotai. Užpilant karštą vandenį ant savęs, jeigu mirusysis R. Ž. būtų be rūbų (kelnių), galimai būtų padaryti ir žemiau esančių kūno dalių (sėdmenų, tarpvietės, kojų bei pėdų) odos nudegimai. Nėra galimybės atsakyti, kokioje tiksliai pozoje buvo R. Ž. vandens už (si)pylimo metu; odos nudegimai galėjo būti padaryti kūnui esant vertikalioje padėtyje (galimai kiek palinkus į priekį), t.y. tiek būnant stovimoje, tiek sėdimoje padėtyje (3 t., b. l. 14–15);

14.9. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1. R. Ž. mirties priežastis – II°B-III0 apie 40% kūno paviršiaus odos terminis nudegimas. Tai komplikavosi riebaline embolija su progresuojančiu kvėpavimo nepakankamumu ir trauminiu šoku.

2. R. Ž. mirties priežastis nurodyta išvados 1 punkte. Be to, R. Ž. kūne nustatyti šie mechaniniai sužalojimai:

2.1. Daugybinės galvos muštinės žaizdos (autopsijos protokole pažymėtos Nr. 1-30) su nosies kaulų ir dešiniojo skruostikaulio lūžiais, padarytos ne mažiau kaip 30 trauminiais poveikiais kietu buku daiktu, turinčiu briauną. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, kiekį ir lokalizaciją, galima teigti, kad sužalojimai nėra paaiškinami griuvimu/griuvinėjimu, jie būdingi smūgių sudavimui. Ši sužalojimų grupė, vertinant visumoje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl veido kaulų lūžių.

2.2. Devynios poodinės kraujosruvos nugaros bei krūtinės viršutinėje dalyje galėjo būti padarytos mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą bei pailgą kontaktinį paviršių. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, kiekį ir lokalizaciją, galima teigti, kad sužalojimai nėra paaiškinami griuvimu/griuvinėjimu, jie būdingi smūgių sudavimui. Ši sužalojimų grupė, vertinant tiek atskirai, tiek visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

2.3. Abiejų rankų sužalojimai, pasireiškę kairės plaštakos IV-V pirštų muštinėmis žaizdomis, III pirštakaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis plaštakose, dešinėje alkūnėje ir dilbyje, odos nubrozdinimais dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, turinčiais ribotų atsikišusių elementų. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, kiekį ir lokalizaciją, galima teigti, kad sužalojimai nėra paaiškinami griuvimu/griuvinėjimu, jie būdingi smūgių sudavimui, tikėtina nukentėjusiajam prisidengiant rankomis galvą nuo suduodamų smūgių. Ši sužalojimų grupė, vertinant visumoje dėl kairio III pirštakaulio lūžio, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2.4. Krūtinės-pilvo dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs IX šonkaulio lūžiu, kraujosruvomis kepenų srityje ir žarnų pasaite galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tai būdinga smūgio sudavimui. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2.5. Poodinės kraujosruvos dubens dešinėje pusėje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje ir pėdoje, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais kietai bukais daiktais, tikėtina atsitrenkiant. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima teigti, kad jie smūgių sudavimui nėra būdingi. Ši sužalojimų grupė vertinant tiek atskirai, tiek visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Visi aukščiau išdėstyti mechaniniai sužalojimai galėjo būti padaryti 51 trauminiais poveikiais, tame tarpe 45 smūgiais, aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2019-06-26. Tarp R. Ž. kūne nustatytų mechaninių sužalojimų (Nr. 2.1-2.5) ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio nėra.

3–4. Atsakyta išvados 2 punkte.

5. Sužalojimų, kurie būtų padaryti, suduodant aštriu-pjaunančiu daiktu, nenustatyta.

6–7. Visi R. Ž. nustatyti sužalojimai (tiek odos nudegimai, liek mechaniniai) galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, t. y. 2019-06-26. Nustatyti kiekvieno sužalojimo tikslų padarymo laiką, eiliškumą, nėra galimybės.

8. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui/griuvinėjimui. Galimybė, kad atskiri sužalojimai galėjo būti padaryti atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (išvados 2.5 punktas), neatmetama.

9. Mechaniniai sužalojimai, kurie nėra paaiškinami griuvimu/griuvinėjimu išdėstyti išvados 2.1–2.4 punktuose.

10–11. Sprendžiant iš odos nudegimų topografijos R. Ž. kūne, jie negalėjo atsirasti 2019-11-07 eksperimento sąlygomis, t. y. pilant ant galvos vandenį stovimoje padėtyje. Tam prieštarauja eksperimento metu stebėtas gausus dažyto vandens patekimas ant viršugalvio (R. Ž. viršugalvio oda nudeginta nebuvo), pilvo, dubens, kojų (pastarosios kūno sritys be nudegimo požymių). Be to, sprendžiant iš aplinkybės, kad R. Ž. buvo nustatytos gilios abiejų akių ragenų erozijos, galima teigti, kad bandant nesėkmingai užkurti krosnį degaus skysčio pagalba, nukentėjusysis liepsnos poveikyje patyrė veido odos bei stiprų akių ragenų nudegimą. Stiprus akių ragenų nudegimas sukelia skausminį sindromą bei lemia blogą matymą, todėl versija apie paties nukentėjusiojo apsipylimo vandeniu yra mažai tikėtina.

12–13. Odos nudegimų R. Ž. kūne topografija negali paaiškinti versijų, kad karštas vanduo buvo išpiltas ant nukentėjusiojo viršugalvio jam esant tiek stovimoje, tiek sėdimoje padėtyje.

14–17. Eksperimento metu panaudoto vandens kiekio (apie 8,1 ir apie 8,6 litro) galėjo užtekti, kad mirusysis R. Ž. patirtų specialisto išvadoje pateiktus kūno nudegimus. Nustatyti koks tiksliai vandens kiekis buvo panaudotas R. Ž. užsipilant ant savęs vandenį, kiek kartų buvo užsipilta ir koks laiko tarpas buvo tarp užsipylimų (jei buvo užsipilta daugiau kaip kartą), nėra galimybės.

18. Komisijos nuomone, užpilus ant nukentėjusiojo viršugalvio karšto vandens (tiek jam būnant stovimoje, tiek sėdimoje padėtyje, tiek jam esant su plonos medžiagos kelnėmis, tiek be kelnių) ant jo kojų ir pėdų būtų atsiradę odos nudegimai.

19. Iš dalies atsakyta 12-13 punktuose. Manoma, kad odos nudegimų R. Ž. kūne topografija rodo, kad karšto vandens pylimo metu, nukentėjusiojo liemuo (kūno dalis tarp kaklo ir dubens) turėjo būti horizontalioje ar tam artimoje padėtyje, nugara į viršų. Nukentėjusysis tuo metu galėjo būti pasilenkęs prie apatinių durelių krosnies ir pilti degų skystį.

2. Nukentėjusiojo padėtis po sužalojimų buvo keičiama. Nustatyti, ar nukentėjusysis iš vienos vietos į kitą judėjo pats, ar buvo pernešamas, velkamas, negalima, nes nėra tai nurodančių požymių. Nustatyti, ar sužalojimai nukentėjusiajam padaryti jam esant toje pačioje vietoje, ar jam būnant keliose vietose, negalima, nes nėra tai nurodančių požymių.

Šios išvados aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (duomenys neskelbtini), matyti, jog kraujo pėdsakai (kraujo dėmės) užsifiksavę praktiškai ant visų patalpos Nr. 1 gilumoje nuo įėjimo esančių paviršių - sienų, durų, lubų. Kraujo dėmės skirtingų matmenų (nuo milimetro iki dešimties milimetrų), skirtingų formų (taisyklingo apskritimo, pailgos, šauktuko formos, netaisyklingos formos), įvairaus intensyvumo, vietomis ryškiais, vietomis neryškiais, sunkiai skiriamais kraštais. Dalis paviršių šlapi, aptaškyti skaidriu, bespalviu ar šviesiai rausvos, įvairaus intensyvumo spalvos skysčiu. Vietomis dėmės susideda iš daugybės smulkių lašelių. Daugumoje vietų užsifiksavę mažo intensyvumo dėmės su vietomis aiškiau išreikštais (plovimo požymis). Šių dėmių fone vietomis užsifiksavę apskritimo formos šviesesnės dėmės ( išdžiūvusių, sprogusių purslų požymis) (3 t., b. l. 62–66);

14.11. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1) Nuoplovose iš įvykio vietos (5-10, 12,14,15), nuoplovoje nuo S. B. skruosto (mėg. Nr. 16), nuoplovoje nuo R. Ž. kairės rankos panagių (Nr. 20), ant lentelės rastas žmogaus kraujas (mėg. Nr. 21); ant puodo (mėg. Nr. 4), nuoplovoje iš įvykio vietos (mėg. Nr. 11) rasti žmogaus kraujo pėdsakai; nuoplovoje nuo R. Ž. dešinės rankos panagių (Nr. 19) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. Ž. DNR profiliu su 99,9999999999999999 proc. tikimybe.

2) Nuoplovoje iš įvykio vietos nuo sofos vidurio (mėg. Nr. 13) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris galimai sutampa su R. Ž. DNR profiliu.

3) Nuoplovose nuo S. B. rankų panagių (mėg. 17,18) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. B. DNR profiliu su 99,9999999999999999 proc. tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

4) Ant džinsinių kelnių „(duomenys neskelbtini)“ (mėg. 1), plaktuko (mėg. 2,3) dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta ( 3 t., b. l. 75–77);

14.12. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skystis, esantis viename 3,0 dm butelyje, paimtame 2019-07-11 papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) r., yra naminis stiprus alkoholinis gėrimas (naminė degtinė), kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 51.9 proc. Tirti pateikta 1,150 dm³ (litro) skysčio (3 t., b. l. 115–116);

14.13. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. galimo nusikalstamos veikos padarymo metu (2019 m. birželio 26-27 d.) nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo silpnaprotystės ar kitoje pataloginėje būsenoje. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas galimo nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir jų valdyti. Šiuo metu S. B. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nėra silpnaprotystės ar kitoje pataloginėje būsenoje. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei organinis asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. B. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, gali atlikti bausmę, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (4 t., b. l. 76–80);

14.14. iš Alkoholio matuoklio parodymų šaknelės matyti, kad 2019-06-27 07:30 val., kaltinamajam S. B. nustatytas 0,99 promilių girtumas (5 t., b. l. 1);

14.15. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. kūne šviežių sužalojimų žymių nėra (5 t., b. l. 145);

14.16. iš Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis S. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su sim kortele bei atminties kortele (3 t., b. l. 117). Telefonas apžiūrėtas ir surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 124–126);

14.17. iš 2019-06-27 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis S. B. vienoje iš patalpų - virtuvėje - katilinėje ((duomenys neskelbtini) išsidėsčiusių patalpų plane - schemoje pažymėta Nr. 3) manekeno pagalba, laikydamas manekeną stovėjimo pozicijoje veidu į krosnį – žvakę, parodė kaip R. Ž. stovėjo prie krosnies - žvakės, kai įvyko sprogimas ir R. Ž. apėmė ugnies pliūpsnis (Foto Nr. 1). Tada S. B. manekeną paguldė į veidu į grindis ir paaiškino, kad R. Ž. po sprogimo ir apdegimo taip nugriuvo prie krosnies - žvakės (Foto Nr. 2). Toliau kaltinamasis S. B. parodė patalpoje esantį stalą ir paaiškino, kad į tą stalą R. Ž. griūdamas trenkėsi, bet negalėjo patikslinti, kuria kūno dalimi R. Ž. trenkėsi (Foto Nr. 3). Tada S. B. parodė vietą patalpoje prie dujinės viryklės ir parodė, kaip pasikeitė dujinės viryklės stovėjimo vieta, paaiškino, kad dėl R. Ž. virtimų dujinė viryklė pasistūmė (Foto Nr. 4, Nr.5). Tada S. B. manekeną pasodino - paguldė ant sofos lovos – kampo, paaiškino, kad šioje vietoje tokioje padėtyje jis išeidamas miegoti į kitą kambarį paliko gyvą R. Ž. (Foto Nr. 6). Po to S. B. manekeną pasodino ant žemės tokioje pozicijoje, kurioje jis R. Ž. rado atsikėlęs (Foto Nr. 7). S. B. po to paėmė manekeną už rankos viršutinės dalies ir paaiškino, kad taip R. Ž. jis judino budindamas (Foto Nr. 8) (5 t., b .l. 81–92);

14.18. iš 2019-10-10 ir 2019-10-11parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolų matyti, kad S. B. parodė, kaip įvykio dieną jis užkūrė kieto kuro krosnį - žvakę, įkaitino vandenį, kaip įkaitintą vandenį įpylė į kibirus, kaip R. Ž. apsipylė karštu vandeniu. Atliekamas parodymų patikrinimai fiksuojamas vaizdo ir garso įranga. Užfiksuoto tyrimo veiksmo garso ir vaizdo įrašas perkeltas į CD-R laikmeną, kurioje išsaugoti šeši failai (duomenys neskelbtini).

14.18.1. Failo Nr. (duomenys neskelbtini) įraše (12 min. 21 s.) užfiksuota, kaip 2019 m. spalio 10 d., 9 val. 9 min., atvykus adresu (duomenys neskelbtini) r., atliekamas parodymų patikrinimas su S. B.. Fermoje S. B. gyvenamojoje patalpoje, koridoriuje paprašyta parodyti kieto kuro katilą - žvakę. S. B. parodo kieto kuro katilą, S. B. nurodo, kad katilas jau užkurtas prieš gerą pusvalandį, įkaitęs iki 98 laipsnių celcijaus. S. B. paaiškina, kad kieto kuro katilo vanduo šildo boileryje esantį vandenį, vandens temperatūra yra 96 laipsniai celcijaus. Tada S. B. paaiškina, kad iš boilerio vanduo patenka į pieno bloko patalpą, į dušo kibiną. S. B. atsakydamas į jam pateiktą klausimą paaiškina, jog šlanga yra nuo ūkio pradžios, jos ilgis yra trylika metų, iš šlangos bėga šaltas vanduo, S. B. paleidžia vandenį iš šlangos, ranka patikrinama ir parodo, kad vanduo tikrai šaltas. Tada pereinama prie pieno bloko patalpos, kurioje yra kranas, į kurį atbėga pašildytas vanduo iš boilerio. Termometras fiksuoja patalpoje 13,6 celcijaus temperatūrą (pastaba: įvykio metu 2019-006-26 buvo karšta vasaros diena), S. B. parodo ir padeda kibirus, kuriuos naudoja ėdalo ruošimui. S. B. parodė, kad naudoja 8-9 kibirus, aštuonis kibirus padeda. Paprašoma S. B. parodyti, kaip buvo pastatyti kibirai, į kuriuos iš krano pylė karštą vandenį. Iš krano bėga karštas vanduo, o iš šlangos, esančios po kranu - šaltas vanduo. S. B. rodo, kaip šlangu į kibirus leido vandenį medelių laistymui, parodo, kad medelius laistė R. Ž., parodė du plastikinius kibirus, į kuriuos pylė karštą vandenį iš krano. Patikrinimo metu išmatuota iš krano bėgančio vandens temperatūra. Nustatyta, kad vandens temperatūra 86,4 laipsniai celcijaus (matuota termometru). Tada S. B. parodo, kiek vandens jis paprastai pripila ruošdamas ėdalą gyvuliams ir kiek maždaug pripylė įvykio dieną. S. B. karštą vandenį supylė į du plastikinius kibirus. Išmatuotas vandens karštumas pirmame ir antrame kibiruose – 1-ame kibire yra 79,3 laipsniai celcijaus (9 val. 18 min.), antrame - 81,2 laipsnių celcijaus (9 val. 20 min.). Praėjus 5 minutėms temperatūra vėl išmatuota.

14.18.2. Faile, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (53 s.), įraše užfiksuota, kad parodymų patikrinimo metu į kibirus pripilto karšto vandens temperatūra praėjus penkioms minutėms yra 1-ame kibire yra 74,3 laipsniai celcijaus (9 val. 23 min.), o antrame kibire - 76,2 laipsniai celcijaus (9 val. 25 min.). (Failo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ( 44 s.), įraše užfiksuota pakartotinai įkeltas įrašas dėl išmatuoto vandens temperatūros praėjus penkioms minutėms).

14.18.3. Failo, kurio Nr. 00182 (1 m.), įraše užfiksuota parodymų patikrinimo metu į kibirus pripilto vandens temperatūrą praėjus 10 minučių. Nustatyta, kad 1-ame kibire vandens temperatūra yra 70,3 laipsniai celcijaus (9 val. 28 min.).

14.18.4. Failo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (8 min. 44 s.), įraše užfiksuota parodymų patikrinimo metu į kibirus pripilto vandens temperatūrą praėjus 10 minučių- 2-ame kibire vandens temperatūra yra 70,3 laipsnių celcijaus (9 val. 33 min.). Po to S. B. parodo, kurioje patalpoje R. Ž. ant savęs užsipylė kibirą su vandeniu. S. B. atsistojo koridoriuje, ir parodė, kur buvo R. Ž., parodė, kad jis pats tuo metu buvo pieno bloko patalpoje ir maišė kibire miltus gyvuliams. Parodė, kad tuo metu sukosi ir ant jo užkrito karšto vandens lašai, o atsisukęs pamatė, kaip R. Ž. su kibiru ant savęs nuo galvos viršaus užsipylė vandenį. S. B. parodė, kad R. Ž. buvo iki pusės nuogas, nes buvo karšta, viskas vyko apie 18 val. 30 min., parodė, kad antrą kartą R. Ž. tokiu pat būdu apsipylė apie 23 val. 30 min. S. B. paėmė kibirą ir parodė, kaip abu kartus R. Ž. ant savęs pylė vandenį – S. B. rodė ant savęs pildamas vandenį nuo pat galvos iš priekio. S. B. parodė, kad R. Ž. karštu vandeniu galėjo apsipilti ir dar kartą, bet jis to nematė, parodė, kad vienas ant kito vandens jie nepylė. Į advokato A. Zakraso klausimą S. B. parodė, kad R. Ž. sakė, jog karšta, parodo, kur buvo šaltas vanduo, parodė, kad R. Ž. pasakė, jog imtų šaltą vandenį, kad taip sakė po pirmo apsipylimo, o antrą kartą jis buvo virtuvėlėje, patikslina, kad ruošė ėdalą. S. B. paklausus, ar apsipylė R. Ž. ir trečią kartą, S. B. parodė, kad lyg apsipylė ir trečią kartą, apie tai suprato iš R. Ž. pasakymo „vo blet vėl nepataikiau“. Į advokato klausimą S. B. parodė, kad trečią kartą R. Ž. apsipylė vandeniu, kai jis, S. B., buvo virtuvėlėje, ruošė maistą, o R. Ž. sakė, kad karšta, o S. B. pasakė, kad „eik įsileisk iš krano vandens“. S. B. parodė, jog mano, kad R. Ž. galėjo sumaišyti pieno bloko patalpoje esančio krano puses ir vietoje šalto vandens į kibirą prisipylė karšto ir juo apsipylė.

14.18.5. Failo Nr. 00184 (3 min. 38 min.) įraše užfiksuotas parodymų patikrinimo metu išmatuoto vandens kiekis kibiruose - viename kibire yra 8 l. 100 ml., kitame 8 l. 600 ml. S. B. parodė, kad panašiai tokį kiekį vandens jis pila į kibirą ruošdamas ėdalą ir tiek pylė įvykio vakarą (5 t., b. l. 94–96);

14.19. iš Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamasis S. B. pateikė du plastikinius kibirus, į kuriuos pildavo karštą vandenį gyvulių ėdalo ruošimui (5 t., b. l. 137);

14.20. iš Eksperimento, atlikto 2019-11-07, protokolo matyti, kad jo metu patikrinta 2019-10-10 kaltinamojo S. B. parodymų patikrinimo vietoje metu pateikta versija dėl vandens nutekėjimo krypties ir ploto ant statisto kūno, užsipilant kibiru vandenį du kartus, pilant atitinkamai 1-uoju kartu 8,1 litro, antruoju - 8,6 litro vandens. Eksperimento eiga fiksuota vaizdo ir garso įranga. Įrašas perkeltas į DVD laikmeną. Eksperimento eiga yra faile pavadinimu 00193. Įrašo trukmė 10 min. 22 s. Įrašė užfiksuota, kad 2019-11-17 10 val. 7 min. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, pritaikytose naudoti vandenį, tai yra dušo patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) (įraše įvardintas adresas K. M. g. 1 – netikslus, nes adresas buvo pakeistas), atliekamas eksperimentas. Eksperimento atlikime dalyvauja kaltinamasis S. B., jo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Tamašauskienė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas L. J., statistas Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas N. G.. Eksperimentą filmuoja, fiksuoja Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas T. T. ir vyresnysis specialistas G. G.. Eksperimento atlikimo tikslas - pagal S. B. 2019-10-10 atliktų parodymų patikrinimo vietoje dėl vandens nutekėjimo krypčių ir ploto ant statisto kūno du kartus užsipilant vandeniu iš kibiro. Pirmuoju kartu ant savęs užsipilama 8,1 litrų vandens, antruoju kartu - 8,6 litro vandens. Kibire esantis vanduo yra nudažytas žmogaus sveikatai nekenksmingais dažais. Užduodamas klausimas statistui dėl sutikimo - nesutikimo dalyvauti eksperimente. Statistas sutinka. Statistas pagal S. B. parodymus nuo juosmens į viršų yra nuogas, be drabužių. Statistui nurodoma, kaip paimti kibirą užsipilant pirmuoju kartu pagal S. B. parodymus 2019-10-10 parodymų patikrinimo vietoje. Nurodoma kaire rankos plaštaka kibirą paimti už dugno, o su dešine laikant kibiro briauną, patikslinama dėl patogumo, kad dešine ranka už briaunos, kaire ranka už kibiro dugno apačios, kibirą pakelti virš galvos, jį laikant priekyje prieš save ir pilant ant savęs nuo galvos į apačią. Statistas pagal nurodymą paima kibirą, su jame esančiu 8,1 l. nudažyto vandens, ir užsipila taip, kaip buvo nurodyta. Vandens nutekėjimo kryptys ir plotas nubėgęs ant statisto kūno fiksuojamas iš arčiau paprašant statistą pasisukti į skirtingas puses bei pakeliant rankas, teismo medicinos ekspertas prašo statistą pasisukti į skirtingas puses, prokurorė paprašo iš arčiau užfiksuoti galvą, Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas statisto taip pat paprašo atsistoti bei pasukti delnus, fiksuojamos matomų dažyto vandens nubėgimų vietos ant galvos, kaklo, veido, rankų, nugaros, šonų, kojų šlaunų, blauzdų ir pėdų (eksperimentas užsipilant kibirą su vandeniu pirmą kartą). Toliau statistui nurodoma paimti kitą, t. y. antrą kibirą, su nudažytu vandeniu, tokiu pat principu, išskyrus tai, kad kibirą reikia paimti abejomis rankomis už briaunų, užsipilti ant savęs nuo galvos į apačią iš priekio. Kibire yra 8,6 l. nudažyto vandens. Statistas pagal pasakytus nurodymus kibirą su vandeniu užsipila. Fiksuojami vandens nubėgimo kryptys ir plotas ant statisto kūno. Teismo medicinos ekspertas bei Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas nurodo statistui, kokia poza pasisukti, pakelti rankas, atsukti plaštakas. Fiksuojama eksperimento pabaiga (5 t., b. l. 97–127).

15.2.2. Pasisakydamas šiuo aspektu, t. y. kaltinamojo S. B. teiktų parodymų patikimumu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymų turinys kito atitinkamai pagal byloje nustatytas objektyvias aplinkybes. Kaltinamasis S. B. apklausiamas įtariamuoju pirmą kartą 2019-06-27 (5 t., b. l. 10–12), visiškai nieko nenurodė apie tai, kad nukentėjęs R. Ž. apsipylė karštu vandeniu, tik savo parodymuose akcentavo, kad tiek jis, tiek pats R. Ž., po to kai apsidegino iš krosnies iššokusiu liepsnos pliūpsniu, pylėsi šaltu vandeniu iš žarnos. Taip pat nurodė, kad išėjus kažkuriuo metu į lauką, R. Ž. į ranką įkando pririštas šuo, tačiau R., jam matant, niekur lauke negriuvinėjo. Pažymėjo, kad dėl girtumo apie 24 val. R. Ž. patalpos viduje, ten kur buvo prilaistyta vandens, griuvo gal penkiolika kartų, atsitrenkdamas į dujinę viryklę, į pečių, o koridoriuje visu ūgiu griuvo ant plytelių ir trenkėsi į jas veidu. Vėlesnėje apklausoje – 2019-07-02 (5 t., b. l. 14–16) S. B. jau nurodo, kad matė, jog nukentėjusysis būdamas toje vietoje kur įkando šuo, traukdamasis atbulas griuvo ant blindos – žemės lygintuvo su akėčiomis. Taip pat nurodo, kad matė, jog R. Ž. šaltu vandeniu iš žarnos prausėsi gal penkis kartus, kai pareidavo iš lauko visas išsitepęs žemėmis, kaip mano, po griuvimų. Taip pat nurodė, kad karštas vanduo buvo pripiltas į kibirus kitoje patalpoje nei, kad stovi pečius, bei nurodė, jog toje kitoje patalpoje ruošė pašarą gyvuliams užplikydamas karštu vandeniu ir maišydamas šį užpilą maišytuvu, nes ranka to daryti negali dėl karščio. Pagal jo parodymus, R. Ž. karštu vandeniu pats apsipylė du kartus – pirmą kartą grįžęs iš lauko kai norėjo atsivėsinti, o antrą kartą taip pat norėdamas atsivėsinti bei nurodė, kad abu kartus apsipylė nuo galvos viršaus. Taip pat nurodė, kad R. Ž. pas jį atėjo pats, nekviestas apie 17.30 val. Kaltinamasis šios apklausos metu taip pat nurodė, kad nebuvo tą vakarą nuvykęs pas savo dėdę J. B.. Vėlesnėje įtariamojo apklausoje 2020-12-30, kai S. B. buvo supažindintas su komisinės Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu (5 t., b. l. 69–71), atsakydamas į pateiktus klausimus, jis nurodė, kad nukentėjusysis po to, kai nusidegino iš pečiaus iššokusia liepsna, karštu vandeniu apsipylė valandos bėgyje. Taip pat nurodė, kad jis nepylė vandens ant R. Ž., taip pat nematė, kad karštą vandenį R. Ž. pats užsipylė būtent ant galvos, jis tik taip pagalvojo, nes tuo metu ruošė pašarą. Nurodė, kad R. Ž. gal pirmą kartą karštu vandeniu apsipylė, kai šis dar nebuvo užkaitęs, nes po to jie bendravo ir gėrė alkoholinius gėrimus iki pusės pirmos nakties. Patvirtino, kad R. Ž. nesudavė nei vieno smūgio, netgi ir minėtu „rindeliu“ tik priglaudė nukentėjusiajam prie kaktos. Atlikto parodymų patikrinimo vietoje 2019-06-27 metu (5 t., b. l. 80–91), kaltinamasis R. B. nurodė, kad R. Ž. po to, kai virtuvėje – katilinėje prie krosnies – žvakės įvyko sprogimas ir nukentėjusįjį apėmė liepsnos pliūpsnis, nugriuvo veidu žemyn prie šios krosnies – žvakės. 2019-10-10 atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (5 t., b. l. 94–96) kaltinamasis jau nurodė, kad nukentėjusysis apsipylimo metu buvo koridoriuje prie pieno bloko, o jis pats tuo metu pieno bloke kibire maišė kibire miltus gyvuliams. Taip pat nurodė, jog atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis ant savęs nuo galvos viršaus užsipylė vandenį bei parodė, kokiu būdu R. Ž. tai padarė. Teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis nematė paties to momento, kai nukentėjusysis apsipylė vandeniu.

15.2.4. Kaltinamojo teikiami jį teisinantys parodymai yra paneigiami byloje surinktais objektyviais įrodymais. Eksperimentų, atliktų pagal kaltinamojo S. B. parodymus, t. y. atsižvelgiant į jo parodymus, kad nukentėjusysis R. Ž. pats ant savęs stovėdamas užpylė karštą vandenį, pildamas jį sau ant galvos (5 t., b. l. 97–127) ir, kad pats nukentėjusysis užsipylė sau karštą vandenį ant galvos sėdėdamas (5 t., b. l. 133–135), rezultatai paneigia šias kaltinamojo keliamas versijas, nes pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 51/2020 (01) išvadą (nuosprendžio 14.8. punktas) matyti, kad sprendžiant iš odos nudegimų topografijos R. Ž. kūne, jie negalėjo atsirasti 2019-11-07 eksperimento sąlygomis, t. y. pilant ant galvos vandenį stovimoje padėtyje. Tam prieštarauja eksperimento metu stebėtas gausus dažyto vandens patekimas ant viršugalvio (R. Ž. viršugalvio oda nudeginta nebuvo), pilvo, dubens, kojų (pastarosios kūno sritys be nudegimo požymių). Be to, sprendžiant iš aplinkybės, kad R. Ž. buvo nustatytos gilios abiejų akių ragenų erozijos, galima teigti, kad bandant nesėkmingai užkurti krosnį degaus skysčio pagalba, nukentėjusysis liepsnos poveikyje patyrė veido odos bei stiprų akių ragenų nudegimą. Stiprus akių ragenų nudegimas sukelia skausminį sindromą bei lemia blogą matymą, todėl versija apie paties nukentėjusiojo apsipylimo vandeniu yra mažai tikėtina. Odos nudegimų R. Ž. kūne topografija negali taip pat paaiškinti versijų, kad karštas vanduo buvo išpiltas ant nukentėjusiojo viršugalvio jam esant tiek stovimoje, tiek sėdimoje padėtyje. Manoma, kad odos nudegimų R. Ž. kūne topografija rodo, kad karšto vandens pylimo metu, nukentėjusiojo liemuo (kūno dalis tarp kaklo ir dubens) turėjo būti horizontalioje ar tam artimoje padėtyje, nugara į viršų. Šias komisinės ekspertizės išvadas apklausiamas teisme taip pat patvirtino ekspertas J. R. (nuosprendžio 13 punktas), papildomai nurodydamas, kad išskiriamos dvi nudegimų fazės – pirma nuo poveikio karštu oru (ugnimi) ir antra nuo poveikio karštu vandeniu. Pagal nudegimų išsidėstymus jau pirmoje fazėje nukentėjusysis patyrė akių ragenų nudegimą, todėl galima teigti, kad sąmonės gal jis ir nebuvo praradęs, bet buvo šoke. Faktiškai jisai turėjo būti tokioje pozoje kur žmogus susikūprinęs ir abiem rankom užsidengęs veidą, akių sritį, tai reiškia, kad tokiu atveju buvo patirtas skausminis šokas, todėl visiškai neįtikėtina, jog tokios šokinės būsenos žmogus galėjo ką nors ant savęs pilti. Karšto vandens pylimo metu nukentėjusysis turėjo būti susirietęs, liemuo turėjo būti horizontalioje padėtyje. Vanduo, patenkant nukentusiajam ant nugaros, jis faktiškai turėjo klūpėti pasilenkęs, kaip žmonės stovi ant keturių: ant kojų ir ant rankų.

15.2.5. Šie pateikti eksperto paaiškinimai, kaip ir minėtas ekspertizės aktas, visiškai patvirtina tai, kad tiek nudegimas karštu oru iš krosnies – žvakės, tiek nukentėjusiojo apipylimas karštu vandeniu turėjo įvykti 2019-06-26 po 18 val., t. y. tuo laiku, kai nukentėjusysis jau buvo pas kaltinamąjį namuose. Pagal ekspertizės išvadą, po tokių nudegimų patyrimo, nukentėjusysis dar galėjo būti gyvas 1 – 2 valandas. Teikdamas paaiškinimus ekspertas J. R. taip pat nurodė, kad po pirminio nukentėjusiojo nudeginimo karštu oru ir patirtų sužalojimų, tarp jų ir akių ragenų erozijos, nukentėjusysis dėl skausminio šoko negalėjo sąmoningai kalbėti ir judėti, todėl iš esmės paneigiami kaltinamojo parodymai apie tai, kad jie su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus ir bendravo dar iki maždaug 24 val.

17. Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nagrinėdamas šią bylą nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).