- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e1-131-1079/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41105-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas profesinis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024 m. spalio 19 d. apie 21.00 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs ranka už plaukų V. B. tempė žemyn, taip juos pešdamas, po ko paėmęs už dešinės rankos ją spaudė, bei dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė į veido sritį, tokiais veiksmais V. B. padarė kraujosruvą dešinio žasto vidiniame paviršiuje, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią A. G. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2024 spalio mėnesį, bet dienos jau tikrai nepamena, tačiau galėjo būti toks koks yra nurodytas pranešime apie įtarimą, apie 21.00 val., jam ir jo draugei V. B. būnant pas jį namuose adresu (duomenys neskelbtini), V. pradėjo skambinėti jos draugas T. D.. Jis susinervinęs ir pradėjęs pavydėti, kad ji bendrauja su kitu vyriškiu, atėjo pas ją į kambarį ir paėmęs jai savo ranka už plaukų pradėjo juos tempti žemyn taip jai juos pešdamas, nes supykęs norėjo ją išginti iš savo buto. Dėl vartoto alkoholio jis visų įvykio aplinkybių tiksliai gali neprisiminti, tačiau pamena tai, kad jis V. norėdamas išvaryti iš savo buto, kaire ranka paėmė jai už dešinės rankos ir su savo dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai per veidą. Po to V. grįžusi į butą jo dėl savo elgesio atsiprašė. Parodė, kad jis dėl savo elgesio labai gailisi. V. dėl jai sukelto fizinio skausmo taip pat jau atsiprašė, jie susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų nebeturi, todėl prašo bylą nutraukti jiems susitaikius. Dar nori papildyti, kad jie su V. bendro ūkio neveda, ji pas jį gyvena kaip draugė tik laikinai kol gaus socialinį būstą. Jis tiesiog iš geros širdies leidžia jai pas save bute pagyventi. Sutinka ir neprieštarauja, jog tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 148-151; 157-160).
Kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nuomojuosi bute, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kambarį jau tris mėnesius. Minėtame bute kitą kambarį nuomojasi pažįstamas A. 43 metų. Šiandiena, 2024 m. spalio 19 d. apie 21.00 val. gulėdama lovoje žiūrėjo televizorių. Paskambino buvusiam sugyventiniui T. D. ir pakalbėjo su juo telefonu. A. pradėjo šaukti. Tada paėmė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti, bei reikšti pretenzijas, kad kalbėjo su buvusiu sugyventiniu. Jis norėjo atimti jos mobilųjį telefoną, bet ji jam jo nedavė. Tada jis paėmė jai už dešinės rankos ir ją spaudė, sakė jai, kad užmuš ją. Laikydamas jai už rankos su dešinės rankos delnu trenkė per veidą, bei paėmęs nuo palangės padėtus buto raktus liepė jai apsirengti. Kai ji apsirengė jis atidaręs buto duris ją išstūmė pro jas ir uždaręs užsirakino. Jis buvo agresyvus, nes buvo girtas, jis vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. Su A. nėra sugyventiniai, neveda bendro ūkio. Tokiais veiksmais A. jai sukėlė fizinį skausmą kurį vertina 4 balais. Greitoji pagalba buvo atvykusi, todėl į medikus daugiau nebesikreips. Prašo A. nubausti įstatymu numatyta tvarka. Papildomai parodė, kad ji su savo draugu A. jau yra susitaikiusi, dėl to ką padarė jis jos atsiprašė ir ji jam tikrai pretenzijų dėl jai sukelto fizinio skausmo neturi, todėl prašo jai ir A. susitaikius tyrimą nutraukti. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka yra išaiškinta ją suprato, byloje civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 32-35, 36-39);
2024 m. spalio 19 d. informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0124000655529, kuriame nurodyta, kad pranešėją dabar sumušė pažįstamas, dabar pažįstamo šalia nėra. Mušė rankomis, trenkė į veidą. GMP reikia, ranka sutrenkta. Laukia namuose (b. l. 9-10);
2024 m. spalio 19 d. V. B. protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja nurodė, jog 2024 m. spalio 19 d. apie 21.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žiūrint televizorių, pažįstamas A. paėmė jai plaukų ir juos pešė, po to paėmė už dešinės rankos ją spaudė ir grasino užmušti, bei trenkė vieną kartą per veidą dešinės rankos delnų. Tokiais veiksmais pažįstamas A. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį vertina 4 balais. Į medikus nesikreips (b. l. 16-23);
2024 m. spalio 20 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad apžiūrėjus V. B. kairės rankos žastą stebimas įdrėskimas apie 3 cm ilgio, patinimas ties kairės rankos alkūnės sąnariu. Apžiūrint dešinės rankos vidinę pusę ties pažastimi matosi kraujosruva (b. l. 44-46, 47);
2024 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nusikalstamos veikos ar bylai reikšmingų pėdsakų neaptikta, niekas nepaimta (b. l. 24-26, 27-30);
2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „vlc-record-2024-11-22-14h19m14s-export-96z5m.mp4-.mp4“. Įrašo ekrane matosi data 2024 m. lapkričio 13 d. ir laikas 14.03.27. Buto duris atidaro vyriškis mėlynos spalvos bliuzonu. Pareigūnas klausia vyriškio ar jis A. G. bus. Vyriškis atsako, kad taip. Taip pat matyti, kad buto koridoriuje stovi moteris tamsiais plaukais. Pareigūnas paklausia ar ji B.. Moteris patvirtina, kad taip. Pareigūnas moters klausia ar šis vyriškis ją mušė. Moteris susimąsto ir sako – „ai tada jo jo“. Pareigūnas klausia kas čia buvo per konfliktas. Vyriškis atsako, kad jie buvo susipykę. Vyriškis pakviečia užeiti į butą. Pareigūnas klausia kur įvyko konfliktas. Moteris parodo kambarį ir rodydama į lovą atsako, kad čia toje lovoje. Vyras pareigūnui sako, kad jie pykstasi kiekvieną dieną ir šiandien buvo dar susipykę dėl bet ko. Pareigūnui paklausus kieno butas, asmenys atsako, kad jie nuomojasi. Pareigūnas klausia koks konfliktas buvo. Moteris atsako, kad su buvusiuoju Tomu ji kalbėjo telefonu, o A. dėl to ant jos užsipuolė. Teigė, kad ją jau buvo „nufotkinę“ ir mėlynes kurias turėjo, bet jų jau nebeliko. Pareigūnas vyriškio klausia ar jis ją tempė. Vyriškis atsako, kad moterį išvarė iš namų, išstūmė laukan. Pareigūnas klausia, gal paspaudė per stipriai. Vyriškis sako, kad paėmė už rankos ir teigia jos nemušęs. Jei jie yra susitaikę, galės parašyti, kad susitaikę. Pareigūnas pasako, kad su moterimi bus susisiekta. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 43 s. (b. l. 48-50);
2025 m sausio 7 d. įtariamojo ir nukentėjusios susitaikymo protokole užfiksuota, kad A. G. pripažino savo kaltę ir susitaikė su nukentėjusiąja V. B., kuri patvirtino kad įtariamasis jos atsiprašė, su juo susitaikė, o turtinė žala jai nepadaryta (b. l. 165-167);
2025 m. sausio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G36/2025 (04), kurioje užfiksuota, kad V. B. nustatytas sužalojimas: kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad jis padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 66-67).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo žmogui.
Bylos aplinkybės yra aiškios, A. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, pareigūnų kūno kamerų įrašais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios V. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolo fotonuotraukomis, specialisto išvada dėl V. B. nustatyto kūno sužalojimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia paėmė už rankos nukentėjusiajai taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. sausio 20 d. apie tai buvo surašyti pranešimai, kuriuose nurodyta, jog įtariamasis A. G. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Kaltinamasis A. G. su prokuroro siūloma bausme sutiko (t. 1, b. l. 168-171; 172-174).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis A. G. laikomas neteistas, teistumas išnykęs (b. l. 73-96), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 104-129), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 130-131). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, atsižvelgęs į išvardintą įrodymų visetą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2025 m. sausio 7 d. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 168-171);.
A. G. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4-7 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. sumažintą bausmę – viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. G., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti A. G., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti A. G..
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.