Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-288-982/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-21
Bylos Nr.
A2.6.-288-982/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07943-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
E. A.
Advokatai
Gražina Goštautaitė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-288-982/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07943-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. A., jo atstovei advokato padėjėjai Gražinai Goštautaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 29 d., 21.50 val., Kaune, Savanorių pr. 349, E. A., vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį nebuvo atidus, manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Nesant apgadinto automobilio savininko iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nukentėjusiam ar policijai nepranešė. Šiais veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Nurodė, kad nors ir atsirėmė į stovintį automobilį, tačiau jo neapgadino. Jo įsitikinimu, nebuvo eismo įvykio, todėl jis neprivalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje. Paaiškino, kad važiuodamas atbulas, prisilietė prie stovinčio automobilio bamperio, nes suveikė to automobilio signalizacija. Jis važiavo atbulas itin atsargiai, tiesiai, norėdamas išvažiuoti iš aikštelės ir tuo metu automobiliai susilietė bamperiais. Išlipęs apžiūrėjo tiek savo, tiek stovėjusį automobilį, tačiau jokių pažeidimų nepastebėjo. Prieš pradėdamas važiuoti, nematė, kad už jo stovi automobilis. Tuomet jo žmonai, kuri turi sveikatos sutrikimų, pasidarė bloga, todėl jie sėdo ir išvažiavo.

Liudytojas L. A. parodė, kad atvyko į darbą 2015 m. spalio 29 d. apie 15 val. ir pastatė automobilį prie Pizza Jazz. Apie 22.45 val. atėjo jo bendradarbis ir pasakė, jog į jo automobilį atsitrenkė vienatūris bei du vidutinio amžiaus žmonės, t.y. vyras ir moteris apžiūrinėja automobilį, tvirtindamas, kad automobilis atsitrenkė kairiuoju galiniu kampu, po ko suveikė garsinė apsaugos signalizacija. Taip pat jam padavė lapelį su užrašytais vienatūrio valstybiniais numeriais. Išėjęs į kiemą jokio automobilio nerado ir, apžiūrėjęs savo automobilį, pamatė, kad nubrauktas dešinysis priekinis sparnas. Tuomet iškvietė policiją. Teigė, kad iki tol jokių apgadinimų ant jo automobilio nebuvo.

Liudytojas T. K. parodė, kad apie 21.45 val. ėjo į darbą po pietų pertraukos. Eidamas išgirdo automobilių susidūrimo garsą ir suveikusią garso signalizaciją. Iki eismo įvykio vietos tuo metu buvo apie 50 metrų. Paties susidūrimo nematė, tačiau girdėjo kontakto bei suveikusios signalizacijos garsą. Praeidamas pro šalį, o vėliau, stovėdamas prie Pizza Jazz durų už 20 metrų nuo eismo įvykio vietos, matė, kaip vyras ir moteris apžiūrinėja savo bei stovėjusį automobilį, būtent vienatūrio kairės pusės bamperį ir stovėjusio automobilio dešinįjį sparną. Vėliau sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jam praeinant, vienatūris stovėjo kiek įstrižai Peugeot automobilio atžvilgiu. Nežino kodėl, tačiau prie tų žmonių nepriėjo. Pakilęs į savo darbo vietą, pasakė bendradarbiui, kad buvo atsitrenkta į jo automobilį, prieš tai užsirašęs to automobilio valstybinius numerius.

Liudytojas R. L. parodė, kad tiriant eismo įvykio aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei neigė kliudęs kitą automobilį, nei neneigė, pripažindamas, kad važiavo, galbūt kliudė, tačiau pasižiūrėjęs, jog, anot jo, nieko neatsitiko, nuvažiavo. Vertinant apgadinimų pobūdį, t.y. braukimo būdu padarytus apgadinimus, ir jų aukštį, taip pat kitus bylos duomenis, jam nekilo abejonių, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis kliudė stovėjusį Peugeot.

Iš teismo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad prie stovinčio Chrysler Voyager 21.35 val. prieina du asmenys. Keleiviui įsėdus, vairuotojas, pro keleivio pusę apeina aplink automobilį ir į jį įsėda. Automobilis pajuda atbulas 21.40 val. ir toldamas nuo jam kairėje esančio šaligatvio artėja prie šaligatvio stovinčio Peugeot. Jau prasilenkdamas su stovėjusiu Peugeot, Chrysler staiga sustoja ir vairuotojas pavažiuoja į priekį, pasukdamas kiek kairėn ir čia pat ištiesindamas vairą. Vairuotojas ir keleivis išlipa ir apžiūrinėja automobilius, o 21.43 val. sėda į savo automobilį ir nuvažiuoja (CD su vaizdo įrašu b. l. 75).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, tvirtindamas, kad nors važiuodamas tiesiai atbulas atsirėmė į stovėjusį automobilį Peugeot, tačiau jo neapgadino, todėl ir nuvažiavo. Tačiau tokius jo teiginius paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai.

Visų pirma pažymėtina tai, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai gan prieštaringi. Eismo įvykio tyrimo metu rašytame paaiškinime jis nurodė, kad po to, kai atsirėmė į stovintį automobilį ir jį apžiūrėjęs jokių apgadinimų nenustatė, nuvažiavo, nes nebuvo reikalo ieškoti stovėjusio automobilio savininko. Tuo tarpu teismo posėdžio metu jau tvirtino, kad nors apgadinimų nematė, tačiau būtų suradęs Peugeot automobilio savininką ar jo palaukęs, tačiau kartu su juo buvusiai sutuoktinei pasidarė bloga, todėl sėdęs į automobilį, nuvažiavo. Šios aplinkybės jis visiškai nenurodė pareigūnams rašytame paaiškinime.

Be to, jis teigė, kad važiavo atbulas tiesiai, todėl po jo vairuojamo automobilio Chrysler Voyager ir Peugeot kontakto ant šio automobilio tokie apgadinimai, kokie buvo nustatyti, negalėjo atsirasti. Tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad E. A., važiuodamas atbulas, judėjo ne tiesia trajektorija, tačiau toldamas nuo šaligatvio ir kontakto metu, tam tikra dalimi buvo prasilenkęs su stovėjusiu Peugeot, o tai reiškia, kad savo kairiąja automobilio dalimi kliudė stovėjusio Peugeot dešiniąją priekinę dalį. Nors vaizdo įrašo kokybė neleidžia konstatuoti daugiau eismo įvykio detalių, tačiau kartu su kitais administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, t.y. liudytojų L. A., T. K. ir policijos pareigūno R. L. parodymais, nuotraukomis (b. l. 9-14, 33-40, 82-86), eismo įvykio vietos schema (b. l. 18), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 19), leidžia daryti kategorišką išvadą, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neatsargiai manevruodamas atbuline eiga, apgadino stovėjusį Peugeot automobilį. Vertindamas liudytojų parodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, neprieštaringi ir atsispindi tyrimo metu užfiksuotuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 6, 7, 8). Duomenų apie tai, kad liudytojai pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, siektų jį melagingai apkalbėti ar kitaip jam pakenkti, byloje nėra, todėl teismai liudytojų parodymus pripažįsta patikimais, juo labiau, kad jie buvo duoti, įspėjus dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.

Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Asmuo, kuris padaręs eismo įvykį neįvykdo šios pareigos ir pasišalina iš įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad pasišalinimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga E. A. pranešti apie eismo įvykį policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio transporto priemonių apgadinimai, nors ir buvo nedideli, tačiau akivaizdūs ir aiškiai matomi. Iš vaizdo įrašo akivaizdu ir tai, kad po kontakto, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apžiūrinėdamas eismo įvykio padarinius, užtuko pakankamai ilgai, ir liudytojo tvirtinimu, apžiūrinėjo būtent savo automobilio galinio bamperio kairiąją pusę ir stovėjusio Peugeot dešinįjį sparną. Tokiu būdu teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, kad jis apgadinimų nematė, o taip pat, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo sunegalavus sutuoktinei. Kaip minėta, šios aplinkybės, E. A. visiškai nepaminėjo vykstant tyrimui. Be to, net ir tuo atveju, jei jo sutuoktinei reikėjo medicininės pagalbos, tai nesudarė kliūčių, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį pranešti policijai, nurodant priežastį, dėl kurios jis ketina eismo įvykio vietą palikti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą.

Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. A., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, nesant nukentėjusio eismo įvykio vietoje, nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas atsižvelgia į tai, jog E. A. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Jo vairavimo stažas daugiau kaip 30 metų, ir iki šio pažeidimo jis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn apskritai, todėl teismas daro išvadą, kad E. A. yra itin preciziškai Kelių eismo taisyklių besilaikantis vairuotojas, o jo padarytas pažeidimas yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonių apgadinimai nedideli. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to turi neįgalią sutuoktinę, kuriai nustatytas 40 procentų darbingumas ir, kurios sveikatos būklė, galėjo turėjo įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmams eismo įvykio metu.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga nei protinga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje paprastai tokios aplinkybės pripažįstamos pakankamomis švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę neskiriant papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (žr. LAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.).

Teismas mano, kad E. A. už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja ta pati institucija, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., - 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius UrbonasPaskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtis ROIK: 15052830773.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).