Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-02-08 · Byla Nr. PK-585-917/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
PK-585-917/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Pareiškėjas
V. F.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamosios bylos Nr. PK-585-917/2017
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00017-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.9.1; 2.9.6; 2.12.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, gavusi pareiškėjos V. F. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. teismui padavė skundą, kuriuo prašo iškelti R. S. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jį pripažinti kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Pabrėžtina ir tai, kad iš skundo turinio, pateikto prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei patvirtintų dokumentų kopijų matyti, jog dokumentus į teismą privataus kaltinimo tvarka paruošė advokatas, todėl reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam nukentėjusiajam gali būti ir didesni.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privataus kaltinimo tvarka teikiamame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas yra būtinas tam, kad būtų galima pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, ir dėl to tas reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas, racionalus. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi, tik privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, atitinkantis BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gali būti pagrindu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Privačios kaltintojos teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje išvardytų reikalavimų.

Skunde nurodyta, jog 2017-02-01 apie 15.30 val. antstolio R. S. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), antstolio R. S. buvo apstumdyta ir sužalota. Nurodyta, jog R. S. jėga, rankomis bandė išstumti iš kabineto V. F., jam stumiant iš kabineto, ji atsitrenkė alkūne į sieną ir duris. Be to, R. S., stumdydamas ją, sudavė jai ranka į viršutinę lūpą. Smurtaudamas antstolis R. S. sukėlė V. F. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Nukentėjusioji patirto smurto faktą nufilmavo. Dėl patirtų sužalojimų, 2017-02-02 ji kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kur buvo konstatuotas dešinės alkūnės sumušimas su odos nubrozdinimu, viršutinės lūpos sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2017-02-01. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Skunde, aprašant galimai V. F. atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, konkretus ir aiškus kaltinimas nėra suformuluotas. Pažymėtina, jog skunde nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo R. S. jėga, rankomis bandė išstumti iš kabineto V. F., privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės ir pateiktas kaltinimas nėra tiksliai suformuluotas, nėra tiksliai nurodyta, kiek smūgių nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo R. S. jai sudavė, į kurias kūno vietas tiksliai smūgiavo.

Be to, iš pateikto skundo matyti, kad galimai prieš pareiškėją V. F. buvo panaudotas fizinis smurtas antstolio R. S. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), kas laikytina vieša vieta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktikoje vieša vieta laikoma tokia viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, reikalaujanti veiksmų padarinių. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šiuo atveju, fizinis smurtas prieš pareiškėją V. F. galimai buvo panaudotas, kaip nurodo pati pareiškėja, antstolio kontoroje, kur, akivaizdu, be pareiškėjo ir viešąją rimtį bei tvarką galimai pažeidusio asmens, galėjo lankytis ir kiti asmenys. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-472, 2K-447/2010 ir kt). Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, kurie gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai. Tai rodo, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 d.

Nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas yra svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas. Juo pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, jo perskaitymu prasideda įrodymų tyrimas, juo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes byla nutartimi perduodama į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą skunde. Visos aplinkybės ir duomenys, pagrindžiantys privataus kaltinimo aplinkybes, turi būti nurodyti privataus kaltinimo skunde. Nesant ar esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Tuo tarpu V. F. pareiškimas neatitinka BPK 412 str. reikalavimų dėl jau aukščiau aptartų aplinkybių, dėl šių priežasčių V. F. skundas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 407 straipsniu, 412 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos V. F. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė