Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž. ir likviduojamos J. Ž. individualios įmonės „Pas Lerą“, atstovaujamos likvidatorės J. Ž., skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Patikslintame skunde nurodoma, kad dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) netobulumų J. Ž. skundžiamais sprendimais buvo apmokestinta du kartus. Skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, naikintini, priimti nepaisant pateiktų argumentų, logikos bei sveiko proto. Priimant šiuos sprendimus, neatsižvelgta į faktus ir visas paaiškintas aplinkybes, nesivadovauta protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Skundžiami sprendimai yra formalūs. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė – ne tiek ginčo patalpų vertė, o tai, kad nebuvo sandorio. Mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju J. Ž. gavo pajamas natūra. Jau aštuonerius metus patikrinimais neproporcingai trikdomas jos gyvenimas, ji patiria nepagrįstas išlaidas, kitus nepatogumus, tęsiasi tendencingi Įmonės ir pareiškėjos patikrinimai, nors tiek Įmonė, tiek J. Ž. – tas pats asmuo. Mano, kad dėl dvigubo apmokestinimo (t. y. kai už to paties nekilnojamojo turto pardavimą apmokestinta ir Įmonė (pelno mokesčiu (toliau – PM)) ir J. Ž. (gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM)) ir ilgalaikių tikrinimų ji patyrė moralinę žalą. J. Ž. nesupranta, kodėl nagrinėjamu atveju, mokesčių administratoriaus nuomone, Įmonės J. Ž. perrašytos patalpos pastarajai nepriklauso, nes Įmonės veikla faktiškai nutraukta 2008-07-19, o pagal GPMĮ 10 straipsnį kai gyventojas, nutraukęs individualią veiklą, parduoda individualioje veikloje naudotą turtą, šio turto pardavimo pajamos priskiriamos gyventojo asmeninėms pajamoms, o ne individualios veiklos pajamoms. J. Ž. nurodo, kad ginčo sandoriu pasidalino turtą su sutuoktiniu, ji iš šio sandorio, skirtingai nei jos sutuoktinis A. Ž., jokios naudos negavo. Mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai įvertino ginčo situaciją, kuomet J. Ž. iš Įmonės nusipirko nekilnojamąjį turtą, ir nepagrįstai konstatavo, kad tokiu būdu J. Ž. siekė gauti naudą ir nuslėpti mokesčius.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė.

5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungta Komisijos nagrinėtų mokestinės bylos Nr. 6.11-(7-132/2017) (toliau – Komisijos byla Nr. 7-132/2017) ir mokestinės bylos Nr. 6.11-(7-133/2017) (toliau – Komisijos byla Nr. 7-133/2017) medžiaga.

6. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais J. Ž. papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti GPM ir GPM baudą, o Įmonei papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti PM ir PM baudą, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat skunde prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos.

8. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2017-12-28 išplėstinio sąrašo su istorija nustatyta, kad J. Ž. įmonė „Pas Lerą“ (Įmonė) nuo 2009-02-20 įgijo likviduojamos įmonės statusą, šis statusas įregistruotas 2009-02-23, o Įmonės likvidatore paskirta J. Ž. (e. bylos 1 t., b. l. 59–60). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi individualios įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos. Vadinasi, J. Ž. yra tinkamas Įmonės atstovas nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijant Įmonės atžvilgiu priimtus mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus.

Dėl J. Ž. atžvilgiu priimtų mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų

9. Patikslintu skundu J. Ž. skundžia ir prašo panaikinti jos atžvilgiu priimtus Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-116, VMI 2017-05-23 sprendimą Nr. 68-69 ir Komisijos 2017-08-21 sprendimą Nr. S-180 (7-132/2017), kurių pagrindu jai papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 1 917,57 Eur GPM ir 192 Eur GPM baudą.

10. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios su J. Ž. atžvilgiu priimtų mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų priėmimu susijusios reikšmingos faktinės aplinkybės:

10.1. Kauno AVMI, vykdydama 2016-12-20 pavedimą tikrinti Nr. (13.2) FR0773-3071 (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 59), atliko J. Ž. GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, ir surašė 2017-02-03 patikrinimo aktą Nr. (7.46) FR0680-49 (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 46–56), kuriame, remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, nustatė, kad: likviduojamos J. Ž. IĮ „Pas Lerą“ (Įmonės) vardu buvo registruotos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas 66,24 kv. m. (toliau – Ginčo patalpos), kurios 2008-07-22 Įmonės savininko sprendimu ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 (turto vertė – 107 792 Lt) neatlygintinai perleistos Įmonės savininkei, t. y. J. Ž., ir jos sutuoktiniui A. Ž. (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 151–152, 156–159); pagal surinktos papildomos informacijos duomenis apie Kauno apskrityje įregistruotų ūkio subjektų 2008-07-22, ar šiai datai artimu laikotarpiu, vykdžiusių analogiškus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (žr. Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 2 t.), vieno kvadratinio metro rinkos kaina – 1 685,33 Lt ((246,76 + 2 000 + 3 000 + 1 494,56) / 4), todėl J. Ž. Įmonės perleistų Ginčo patalpų vidutinė rinkos kaina – 111 636,26 Lt (66,24 x 1 685,33), kuri yra artima J. Ž. pateiktuose dokumentuose (Įmonės 2008-07-22 sprendime, priėmimo-perdavimo akte Nr. 1) nurodytai 107 792 Lt kainai (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 151–152) bei nepriklausomo turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ nustatytai galimai vidutinei rinkos 99 000 Lt kainai (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 3 t., b. l. 4–9). Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI konstatavo, kad 2008-07-22 patalpų perleidimo sandorio pagrindu J. Ž. gavo pajamų natūra (kurios apskaičiuotos pritaikiusi J. Ž. palankiausią nepriklausomo turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ nustatytą galimą vidutinę rinkos kainą (99 000 Lt) bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio nuostatomis, padalintos po lygiai tarp sutuoktinių, t. y. po 49 500 Lt), priskiriamų B klasės pajamoms, nuo kurių J. Ž. neapskaičiavo bei nedeklaravo GPM. Vietos mokesčių administratorius, įvertinęs J. Ž. gautas 49 500 Lt pajamas natūra, pritaikęs 3 840 Lt metinį pagrindinį neapmokestinamą pajamų dydį, atėmęs 2 545 Lt išlaidas, mažinančias apmokestinamąsias pajamas, nustatė 46 682,79 Lt apmokestinamąsias pajamas, tačiau atsižvelgęs į išskaičiuotą, bet susigrąžintą 169 Lt GPM sumą, už 2008 m. J. Ž. apskaičiavo 6 621 Lt (1 917,57 Eur) GPM sumą.

10.2. Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-116 patvirtino 2017-02-03 patikrinimo aktą Nr. (7.46) FR0680-49, kuriame J. Ž. papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 1 917,57 Eur GPM, skyrė jai 192 Eur GPM baudą ir atleido J. Ž. nuo GPM delspinigių sumokėjimo (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 16–29). VMI skundžiamu 2017-05-23 sprendimu Nr. 68-69 (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 5–6) Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimą Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-116 patvirtino, o Komisija 2017-08-21 sprendimu Nr. S-180 (7-132/2017) (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 3 t., b. l. 141–148) patvirtino VMI 2017-05-23 sprendimą Nr. 68-69.

11. Patikslinto skundo turinį įvertinus visų surinktų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad J. Ž. iš esmės neginčija Ginčo patalpų gavimo iš Įmonės fakto, mokesčių administratoriaus nustatytos Ginčo patalpų vertės, jų perleidimo J. Ž. iš Įmonės dienai (t. y. 2008-07-22), fakto, kad tuo metu J. Ž. buvo Įmonės savininkė. Taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl skundžiamuose mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose atliktų aritmetinių GPM už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 skaičiavimų, J. Ž. skirtos GPM baudos dydžio ir pagrįstumo. Todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako.

12. J. Ž. nuomone, ji iš Ginčo patalpų perleidimo sandorio negavo pajamų natūra (nebuvo ekonominės naudos siekimo), o Ginčo patalpų perleidimas vyko ne tarp asocijuotų asmenų, o tarp to paties asmens ir buvo neatlygintinas.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad Ginčo patalpas Įmonė 1997 m. ir 1999 m. įsigijo savo vardu, jos tuometinei Įmonės savininkei J. Ž. nuosavybės teise asmenine nuosavybės teise nepriklausė (žr., pvz., Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 1 t., b. l. 156–159). Vadinasi, J. Ž. nepagrįstai teigia, kad ji ir Įmonė buvo tas pats asmuo ir kad Ginčo patalpos jų perdavimo momentu priklausė ir jai, ir Įmonei.

14. Aktualios redakcijos GPMĮ 2 straipsnio 32 dalies 1 punkte nustatyta, kad asocijuotais asmenimis (vienetai arba fiziniai asmenys), be kita ko, yra laikomi susiję asmenys. Šio GPMĮ straipsnio 19 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenys yra laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas. GPMĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyventojai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. GPMĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.

15. Nustatytas faktines aplinkybes (žr. šio teismo sprendimo 10.1 punktą) įvertinus nurodytų ginčui aktualių GPMĮ nuostatų kontekste, darytina išvada, kad J. Ž. ir Įmonė Ginčo patalpų perleidimo metu (t. y. 2008-07-22), buvo asocijuotais asmenimis, todėl J. Ž. 2008-07-22 įvykusios ūkinės operacijos metu gautos pajamos natūra, galėjo būti apmokestintos GPM. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimu Nr. (7.46-4.7.2) FR0682-116, kurį partvirtino VMI 2017-05-23 sprendimu Nr. 68-69, J. Ž. nepagrįstai papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 1 917,57 Eur GPM, ar kad Komisija 2017-08-21 sprendimu Nr. S-180 (7-132/2017) nepagrįstai patvirtino VMI 2017-05-23 sprendimą Nr. 68-69.

Dėl Įmonės atžvilgiu priimtų mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų

16. Patikslintu skundu Įmonės likvidatorė J. Ž. skundžia ir prašo panaikinti Įmonės atžvilgiu priimtus Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimą Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-117, VMI 2017-05-23 sprendimą Nr. 69-54 ir Komisijos 2017-08-21 sprendimą Nr. S-181 (7-133/2017), kurių pagrindu Įmonei papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 2 918,79 Eur PM ir 292 Eur PM baudą.

17. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios su Įmonės atžvilgiu priimtų mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų priėmimu susijusios reikšmingos faktinės aplinkybės:

17.1. Kauno AVMI, vykdydama 2016-12-20 pavedimą tikrinti Nr. (13.2) FR0773-3072 (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 46), atliko Įmonės PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, ir surašė 2017-02-10 patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-59 (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 53–62), kuriame, remdamasi mokestinio patikrinimo metu surinktais įrodymais nustatė, kad: Įmonės vardu buvo registruotos Ginčo patalpos, kurios 2008-07-22 Įmonės savininko sprendimu ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 (turto vertė – 107 792 Lt) neatlygintinai perleistos Įmonės savininkei, t. y. J. Ž., ir jos sutuoktiniui A. Ž. (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 63–68); pagal surinktos papildomos informacijos duomenis apie Kauno apskrityje įregistruotų ūkio subjektų 2008-07-22 ar šiai datai artimu laikotarpiu vykdžiusių analogiškus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (žr. Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 2 t.), vieno kvadratinio metro rinkos kaina – 1 685,33 Lt ((246,76 + 2 000 + 3 000 + 1 494,56) / 4), todėl Įmonės J. Ž. perleistų Ginčo patalpų vidutinė rinkos kaina – 111 636,26 Lt (66,24 x 1 685,33), kuri yra artima J. Ž. pateiktuose dokumentuose (2008-07-22 Įmonės sprendime, priėmimo-perdavimo akte Nr. 1) nurodytai 107 792 Lt kainai (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 67–68) bei nepriklausomo turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ nustatytai galimai vidutinei rinkos 99 000 Lt kainai (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 3 t., b. l. 39–44). Atsižvelgdama į tai, Kauno AVMI konstatavo, kad Įmonė nesilaikė ištiestosios rankos principo sandoriuose su asocijuotais asmenimis bei neapskaičiavo turto vertės padidėjimo pajamų (92 639 Lt), kurios buvo apskaičiuotos pritaikius Įmonei palankiausią nepriklausomo turto vertintojo UAB „Capital vertinimas“ nustatytą galimą vidutinę rinkos kainą (99 000 Lt). Vietos mokesčių administratorius, įvertinęs papildomai nustatytas 92 639 Lt Įmonės turto vertės padidėjimo pajamas, atsižvelgęs į Įmonės deklaruotas 24 911 Lt apmokestinamąsias pajamas, 25 361 Lt leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sumą, nustatė 92 189 Lt apmokestinamojo pelno sumą, nuo kurios už 2008 m. apskaičiavo 10 078 Lt (2 918,79 Eur) PM sumą.

17.2. Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimu Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-117 patvirtino 2017-02-10 patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-59, kuriame Įmonei papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 2 918,79 Eur PM, skyrė jai 292 Eur PM baudą ir atleido Įmonę nuo PM delspinigių sumokėjimo (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 16–27). VMI skundžiamu 2017-05-23 sprendimu Nr. 69-54 (Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 5–6) Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimą Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-117 patvirtino, o Komisija 2017-08-21 sprendimu Nr. S-181 (7-133/2017) (Komisijos bylos Nr. 7-132/2017 3 t., b. l. 156–163) patvirtino VMI 2017-05-23 sprendimą Nr. 69-54.

18. Patikslinto skundo turinį įvertinus visų surinktų rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad Įmonės likvidatorė J. Ž. iš esmės neginčija Ginčo patalpų gavimo iš Įmonės fakto, mokesčių administratoriaus nustatytos Ginčo patalpų vertės, jų perleidimo J. Ž. iš Įmonės dienai (t. y. 2008-07-22), kad tuo metu J. Ž. buvo Įmonės savininkė. Taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl skundžiamuose mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimuose atliktų aritmetinių PM už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 skaičiavimų, Įmonei skirtos PM baudos dydžio ir pagrįstumo. Todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nepasisako.

19. Įmonės atstovės nuomone, Įmonė iš Ginčo patalpų perleidimo sandorio negavo pajamų, nes patalpų perleidimas vyko ne tarp asocijuotų asmenų, o tarp to paties asmens ir buvo neatlygintinas.

20. Bylos medžiaga patvirtina, kad Ginčo patalpas Įmonė 1997 m. ir 1999 m. įsigijo savo vardu, jos tuometinei Įmonės savininkei J. Ž. nuosavybės teise asmenine nuosavybės teise nepriklausė (žr., pvz., Komisijos bylos Nr. 7-133/2017 1 t., b. l. 63–66). Vadinasi, Įmonės atstovė nepagrįstai teigia, kad J. Ž. ir Įmonė buvo tas pats asmuo ir kad Ginčo patalpos jų perdavimo momentu priklausė ir Įmonei, ir J. Ž..

21. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad asocijuotais asmenimis (vienetai arba fiziniai asmenys), be kita ko, yra laikomi susiję asmenys. Šio PMĮ straipsnio 29 dalies 1 punkte nustatyta, kad susijusiais asmenimis yra laikomi vienetas ir jo dalyviai (1 punktas), o 3 dalyje nustatyta, kad susijusiais asmenimis yra laikomi vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su šio vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio). PMĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas, o pagal 2 dalį, jei perleidžiamas vieneto turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. PMĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienetai, šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. PMĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.

22. Nustatytas faktines aplinkybes (žr. šio teismo sprendimo 17.1 punktą) įvertinus nurodytų ginčui aktualių PMĮ nuostatų kontekste, darytina išvada, kad J. Ž., jos sutuoktinis A. Ž. ir Įmonė Ginčo patalpų perleidimo metu (t. y. 2008-07-22), buvo asocijuotais asmenimis, todėl Įmonės 2008-07-22 įvykusios ūkinės operacijos metu Įmonė turėjo apskaityti Ginčo patalpų vertės padidėjimo pajamas. Įmonė šias pajamas privalėjo apskaičiuoti kaip apmokestinamąjį pelną ir įtraukti į mokesčio bazę bei nuo jų apskaičiuoti ir deklaruoti PM. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu Kauno AVMI 2017-03-29 sprendimu Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-117, kurį partvirtino VMI 2017-05-23 sprendimu Nr. 69-54, Įmonei nepagrįstai papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą sumokėti 2 918,79 Eur PM, ar kad Komisija 2017-08-21 sprendimu Nr. S-181 (7-133/2017) nepagrįstai patvirtino VMI 2017-05-23 sprendimą Nr. 69-54.

Dėl neturtinės žalos

23. Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad reikalavimas priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos iš esmės grindžiamas tuo, kad atliekant Įmonės ir J. Ž. mokestinius patikrinimus neproporcingai trikdomas J. Ž. gyvenimas, ji patiria nepagrįstas išlaidas, kad Įmonės ir pareiškėjos patikrinimai yra tendencingi, kad Įmonė ir J. Ž. yra tas pats asmuo todėl skundžiamais sprendimais buvo pritaikytas dvigubas apmokestinimas (t. y. kai už to paties nekilnojamojo turto pardavimą apmokestinta ir Įmonė (PM) ir J. Ž. (GPM)).

24. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

25. Šiame teismo sprendime konstatuota (žr. šio teismo sprendimo 15, 22 punktus), kad tiek Įmonės, tiek J. Ž. atžvilgiu priimti mokesčių administratoriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Teismas sutinka su skundžiamuose Komisijos sprendimuose išdėstyta pozicija, kad vykdant J. Ž. ir Įmonės mokestinius patikrinimus iš esmės buvo laikomasi tokiems patikrinimams numatytų procedūrų ir terminų, todėl šių argumentų nekartoja. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti mokesčių administratoriaus ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti bei priteisti pareiškėjų prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, patikslinto skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl kitų J. Ž. ir VMI argumentų

26. Iš patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja ir Įmonės likvidatorė J. Ž. nesupranta, kodėl nagrinėjamu atveju, mokesčių administratoriaus nuomone, Įmonės J. Ž. perrašytos patalpos pastarajai nepriklauso, nes Įmonės veikla faktiškai nutraukta 2008-07-19, o pagal GPMĮ 10 straipsnį kai gyventojas, nutraukęs individualią veiklą, parduoda individualioje veikloje naudotą turtą, šio turto pardavimo pajamos priskiriamos gyventojo asmeninėms pajamoms, o ne individualios veiklos pajamoms. Atsakant į šį J. Ž. teiginį, pirmiausiai pažymėtina, kad jis grindžiamas klaidinga prielaida, jog Įmonės veikla nutraukta 2008-07-19, nes kaip nustatyta iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2017-12-28 išplėstinio sąrašo su istorija Įmonė likviduojamos įmonės statusą įgijo nuo 2009-02-20, šis statusas įregistruotas 2009-02-23 (e. bylos 1 t., b. l. 59–60). Atsižvelgdamas į tai, pritardamas skundžiamuose mokesčių administratoriaus, Komisijos sprendimuose išdėstytiems argumentams, vadovaudamasis šiame teismo sprendime nurodytais motyvais ir jų nekartodamas, teismas nurodytus J. Ž. patikslintame skunde išdėstytus teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

27. Atsižvelgiant į šiame teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, kritiškai vertintini patikslinto skundo teiginiai, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, naikintini, priimti nepaisant pateiktų argumentų, logikos, sveiko proto, kad, juos priimant, neatsižvelgta į faktus ir visas paaiškintas aplinkybes, nesivadovauta protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, kad skundžiami sprendimai yra formalūs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ginčo sandorio, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju J. Ž. gavo pajamas natūra. Dauguma nurodytų teiginių yra abstraktaus pobūdžio ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei mokestinių patikrinimų metu surinktiems įrodymams. Taip pat kaip abstraktus ir nepagrįstas atmestinas patikslinto skundo teiginys, kad J. Ž. skundžiamais sprendimais buvo apmokestinta du kartus dėl GPMĮ netobulumų.

28. Atsakydamas į VMI atsiliepime nurodytą teiginį, kad J. Ž. neaiškiai suformulavo skundą ir patikslintą skundą, teismas, pažymi, kad, kaip minėta (žr. šio teismo sprendimo 1 punktą ir jo išnašą), neatsiejama J. Ž. patikslinto skundo dalimi laikytinas per EPP nustatyta tvarka kartu su patikslintu skundu (e. bylos 1 t., b. l. 24–25) pateiktas priedas „priedas.zip“, kuriame iš esmės išdėstytas patikslinto skundo pagrindas ir dalykas. Teismo vertinimu, patikslintame skunde argumentų išdėstymas buvo pakankamas patikslintam skundui priimti, taip pat atsakovui suprasti, kokie mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai yra skundžiami ir kokiais esminiais argumentais pareiškėja grindžia savo nesutikimą su jais. Taip pat, teismo nuomone, patikslintame skunde (jį vertinant neatsiejamai nuo pateikto priedo „priedas.zip“ turinio), yra pakankamai aišku, kad pareiškėja prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią kildina, iš, jos nuomone, neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų atliekant jos ir Įmonės mokestinius patikrinimus.

29. Atsižvelgdamas į patikslinto skundo turinį (jį vertinant neatsiejamai nuo pateikto priedo „priedas.zip“), teismas kritiškai vertina VMI atsiliepime išdėstytus argumentus, kad teismas šioje administracinėje byloje ėmėsi atstovauti pareiškėjos teisėms – suformulavo ginčo dalyką, t. y. apibrėžė savo nagrinėjamos bylos ribas (pareiškėjos patirta 2 000 Eur dydžio neturtinė žala, kurią turi atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI). Taip pat kritiškai vertintinos iš esmės tuo grindžiamos abejonės dėl teismo šališkumo. Šiame kontekste paminėtina, kad VMI atsiliepime ABTĮ nustatytos formos ir turinio nušalinimas bylą nagrinėjančiam teisėjui nebuvo pareikštas (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis), VMI neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl dėl šią administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo sprendžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų J. Ž. ir likviduojamos J. Ž. individualios įmonės „Pas Lerą“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.