Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 20–23), prašydamas: 1) priteisti 2 074,76 Eur žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto VĮ „Mūsų amatai“ neteisėtų veiksmų, skaičiuojant, jog atsakovas privalėjo pareiškėjui mokėti bent jau 1 minimalaus mėnesinio atlygio (toliau – MMA) per mėnesį (nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. birželio 31 d. po 320 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. po 380 Eur); 2) priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. kreipėsi su pareiškimu į VĮ „Mūsų amatai“ direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl jam nebuvo mokamas pilnas atlyginimas už darbą, kurį jis dirbo šioje įmonėje nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. 2016 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 11/05-1717 jo pretenzijos dėl neišmokėto atlyginimo buvo atmestos. Pažymėjo, kad VĮ „Mūsų amatai“ direktorius pats patvirtino, kad pareiškėjas buvo įdarbintas pilnu etatu, tačiau taikant 0,5 darbo užmokesčio koeficientą. Direktorius taip pat nurodė, kad darbo sutarties institutas nuteistųjų atžvilgiu nėra taikomas, tad nuteistasis, dirbantis valstybės įmonėje, ir tokios įmonės administracija nėra darbo sutarties šalys, jų nesieja laisvi darbo sutarties santykiai. Direktorius pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK) yra taikomas tik tuo atveju, kai sutarties šalys veikia laisvės ir pariteto pagrindais, o šiuo atveju nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, įtraukimas į darbą yra ne tokių asmenų teisės į darbą realizavimas, o jų pareigos atlikimas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuteistųjų teisės ir laisvės yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), o DK yra taikomas tik darbo, poilsio laikui, saugai ir sveikatai reglamentuoti. Pareiškėjas nesutinka su tokiais atsakymo argumentais, mano, kad buvo pažeistos jo pagrindinės teisės ir laisvės. Pareiškėjo nuomone, DK jam privalėjo būti taikomas, tačiau įmonės direktorius pats nusprendė, kokiais įstatymais leistina vadovautis. Direktoriaus išvados, kad nuteistasis nėra darbo sutarties šalis, kad dirbti valstybės įmonėje yra jo pareiga bei kad nuteistojo darbas nėra organizuojamas laisvės ir pariteto pagrindais patvirtina, kad Lietuvos Respublika nėra teisinė ir demokratinė valstybė. Organizuojant nuteistųjų darbą buvo privalu vadovautis tiek DK, tiek BVK, tiek kitais teisės aktais. Organizuojant apmokėjimą už jo darbą buvo vadovaujamasi ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, o tai prieštarauja BVK 10 straipsnio 1 daliai, pagal kurią nuteistojo teisės gali būti apribotos tik įstatymu ar teismo nuosprendžiu. Nurodė, kad VĮ „Mūsų amatai“ direktorius, nurodydamas, jog pareiškėjui buvo mokamas valandinis tarifinis atlyginimas, kadangi jo darbo rezultatų nebuvo įmanoma apskaičiuoti, rodo neteisėtą siekį išnaudoti nuteistuosius, juos apgaudinėti. Taikomas 0,5 darbo užmokesčio koeficientas buvo per mažas, turėjo būti taikomas 0,75, kadangi jis organizavo mūrininkų brigados darbą, o tam privalu turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją ir darbo patirtį. Taip pat pareiškėjui privalėjo būti mokami priedai, kadangi jis mokė profesinių įgūdžių naujai atvykusius nuteistuosius. Pažymėjo, kad iš jo atlyginimo išskaičiuotos kitos išlaidos niekaip negali būti siejamos su jo darbo užmokesčiu, o yra susijusios su darbdavio darbo organizavimu, tad negali būti perkeltos jo atsakomybėn ir negali įtakoti jam skiriamo darbo užmokesčio. Priklausančio atlyginimo nesumokėjimas sukėlė jam neturtinę žalą, kuri pasireiškė suvaržymais perkant maistą ir būtiniausias prekes. Tai pažemino orumą, vertė jaustis nepilnaverčiu, sukėlė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, nervingumu, galvos skausmais.