Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., jo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2016-11-07, apie 19.15 val., Vilniuje, Kaminkelio gatvėje, vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 promilių girtumas). Vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus atstumo, tarpo iš šono ir atsitrenkė į stovintį automobilį Fiat Marea, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį T. M.. Eismo įvykio metu apgadino abi transporto priemones ir padarė nukentėjusiajam T. M. turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14, 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. parodė, kad minėtą dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Sunku paaiškinti, kodėl vėliau taip atsitiko. Dėl alkoholinio apsvaigimo ne viską atsimena, tačiau išklausęs liudytojus, pripažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę dėl eismo įvykio namo kieme, kai jis vairuodamas savo automobilį įvažiavo į stovintį kitą automobilį. Negali pateisinti savo veiksmų, alkoholio vartojimas matomai ir privedė prie tokių pasekmių. Gerai, kad nenukentėjo žmonės. Gailisi dėl savo veiksmų, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi tai neigiamai atsilieps jo darbinei veiklai, be to serga Kovarsko miestelyje gyvenanti motina, kuria jis privalo rūpintis ir tam reikalinga teisė vairuoti automobilį. Tai pirmas kartas, kai jis vairavo automobilį neblaivus. Pirminiuose paaiškinimuose teisme jis neigė vairavęs automobilį todėl, kad dėl alkoholinio apsvaigimo neatsiminė savo veiksmų. Jo atmintyje liko nepažįstamas vyriškis, kuris prašė prisidegti cigaretę ir jis padarė išvadą, jog būtent pastarasis vairavo ir įvykdė eismo įvykį. Pažymi, kad iš tos vietos jis nepasišalino iki atvyko policijos pareigūnai.

Nukentėjusysis T. M. parodė, kad įvykio dieną apie 16.30 val. atvažiavo automobiliu Fiat su vaiku ir automobilį paliko stovėti kieme (Kaminkelio g.34). Apie 19 val. pažiūrėjo pro langą ir pastebėjo žmones prie automobilio, todėl išėjo į kiemą. Paaiškėjo, jog automobilis Fiat buvo apgadintas, nulaužtas kairės pusės veidrodėlis, apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės abejos durelės. Pažeidėjas (tai buvo V.) sėdėjo savo automobilyje vairuotojo vietoje. Pareigūnai davė vairuotojui pūsti į alkotesterį, įformino dokumentus ir jam davė pažymą apie autoįvykį. Liudytoja, kuri bus apklausiama, kaip suprato, matė įvykį.

Liudytoja G. S. parodė, kad su šeima grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su vyru matė maždaug 10 metrų atstumu nuo laiptinės stovintį automobilį, kurio variklis dirbo, o vairuotojas nuolat gazavo. Praėjo pro jį apie 0,5 metro atstumu, matė vairuotoją, tai buvo pažeidėjas (rodo į V. V.). Kai priėjo prie laiptinės, išgirdo smūgį, atsisuko ir pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas įvairavo į stovintį kitą automobilį ir sustojo. Priėjo prie vairuotojo, paklausė jo, ar jam nebloga. Jis papurtė galvą, kad pagalbos nereikia. Paklausė, ar bloga, pasakė - taip. Vyras ėjo kviesti apgadinto automobilio savininko, gyvenančio tame pat name. Pažeidėjas visą laiką buvo automobilyje, variklis nebuvo išjungtas. Jis buvo išlipęs gal 3 kartus, paskui vėl sėsdavo į mašiną ir gazuodavo. Užgesino variklį tik atvykus policijai. Kitų žmonių šalia jo nebuvo.

Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną atvežė baldus prie namų, pasistatė automobilį garaže ir grįžo prie laiptinės. Eidami su žmona matė automobilį, kurio variklis dirbo itin garsiai. Užeidamas į laiptinę išgirdo traškesį, atsisukęs paėjo kelis žingsnius atgal ir pamatė, kad tas pats automobilis atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, buvo netgi užvažiavęs ant šaligatvio. Žmona nuėjo prie vairuotojo pakalbėti, nes pagalvojo, gal vairuotojui su sveikata blogai. O jis ieškojo apgadinto automobilio savininko. Žmona iškvietė policijos pareigūnus. Vairuotojas kelis kartus buvo išlipęs, vėl sėsdavo į automobilį. Jis buvo vienas. Iš keleivio pusės niekas ir nebūtų galėjęs išlipti, nes ta Audi automobilio pusė buvo prispausta prie kito automobilio. Kuomet jis ėjo į namą ieškoti kaimyno, kuriam priklauso apgadintas automobilis, vairuotoją (pažeidėją) visą laiką stebėjo žmona. Tokiu būdu, iš jo bei žmonos akiračio jis nei minutei nebuvo dingęs. Kitas kaimynas, kurio pavardė M., atvažiavo į kiemą jau po įvykusio eismo įvykio.

Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta visus, nes gyvena tame pat name. Pažeidėjas yra jo kaimynas. Eismo įvykio dieną atvyko prie namo su automobiliu, matė, kad šalia automobilio Audi stovi vyriškis. Jis rūkė. Po to sėdo į automobilį, kuris įvažiavo į kitą mašiną. Kiti kaimynai aiškino, kad viską matė.

Eismo įvykio schemoje užfiksuota abiejų automobilių padėtis po eismo įvykio Kaminkelio gt. 34 kieme. Automobiliui Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas. Automobiliui Fiat Marea, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės ir užpakalinės kairės pusės duris, priekinis kairės pusės sparnas (b.l.10-11).

Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYC-0014 2016-11-07 20.35 val. V. V. nustatytas 1,93 promilių girtumas, patikros sertifikatas Nr. 0464548 patvirtina, kad alkotesteris tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017-04-10, galima prietaiso paklaida 1,7 % (b.l. 14-15).

Prie bylos medžiagos pridėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. 2016-11-07 G. S. skambino ir pranešė, kad neblaivus vairuotojas Audi (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Fiat (duomenys neskelbtini) (b.l.29).

Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2016-11-07 V. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo neatidus, nepaliko tarpo tarp savo vairuojamo automobilio bei stovinčio automobilio Fiat, į jį atsitrenkė, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 9 punkto, numatančio pareigą vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, bei KET 101 punkto, numatančio vairuotojo pareigą prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, nekliudyti kitų eismo dalyvių, reikalavimus.

V. V. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal LR ATPK 127 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – V. V. padarytas pažeidimas įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus KET pažeidimas. Į pažeidėjo asmenybę: V. V. atsakomybę lengvina tai, kad dėl pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Sunkina jo atsakomybę tai, kad tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus, esant baustam už kitą KET pažeidimą (greičio viršijimą). Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo. Dirba, serga jo motina. Pats vairuotojas turi problemų su stuburu, gydėsi (b.l.41-45).

Nors V. V. ir jo atstovas prašė netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau teismas nenustatė išskirtinių, vertintinų kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančių, aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodyti būsimi nepatogumai darbe ir šeimoje, teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis nepripažįstami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-745/2008, N575-1703/2011).

Į pažeidėjo nurodytas aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant jam nuobaudą sankcijos ribose.

Baudos mokėjimas išdėstytinas atsižvengiant į V. V. turtinę padėtį. Iš pateiktos pažymos matyti, kad jam paskutinių trijų mėnesių laikotarpiu priskaičiuojama išmokėti už darbą suma yra 169,10 Eurų (b.l.46).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str., teismas

nutarė:

V. V., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1160 (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių terminui, įpareigojant V. V. kas mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 58 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos, o bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400 arba į VMI surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16063065938.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.