Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02103-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.7.

2014 m. gruodžio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

M. R. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

M. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir subendrinta bausmė M. R. paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu su paskirta bauda, ir galutinė bausmė M. R. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 10 d.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką M. R. visiškai įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį atliktas bausmės laiką.

Nukentėjusiojo R. B. tyrimo metu pareikštas 100 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajam R. B. 100 Lt turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai disponavo svetimais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, t. y. 2013 m. lapkričio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 9.12 val., paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir įkalbėjęs nukentėjusįjį R. B. padiktuoti savo AB „X.“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki nenustatyto laiko laikė pas save svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, M. R., nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, turėdamas išankstinį tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą, t.y. 2013 m. lapkričio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pagalba, prisijungė prie AB „X.“ banko elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo R. B. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą slaptažodį, identifikavimo kodus), jam išduotus AB „X.“ banko bei neteisėtai atliko aštuonias finansines operacijas:

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „F.“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „X.“ banke, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „F.“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „X.“ banke, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „Bobutės paskola“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „V.“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „X.“ banke, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „S.“, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „F.“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „X.“ banke, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į O. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „X.“ banke, pervedė 100 Lt asmeninių R. B. piniginių lėšų,

- 2013-11-08 iš AB „X.“ banke esančios R. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „X.“ banke, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį, reikalingą registracijai pabaigti ir patvirtinti asmens tapatybę,

tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir neteisėtai atliko aštuonias finansines operacijas svetimais - nukentėjusiojo R. B. mokėjimo priemonės patvirtinimo duomenimis.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą, tai yra 2013 m. lapkričio 8 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai įgijęs R. B. AB „X.“ banko išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2013 m. lapkričio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), ten buvusio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pagalba, naudodamasis internetu, prisijungė prie R. B. AB „X.“ banke esančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. lapkričio 8 d. apie 12.37 val. UAB „F.“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) R. B. vardu UAB „F.“ išsiuntė paraišką 1000 Lt paskolai gauti, po to 2013 m. lapkričio 8 d. apie 12.46 val., UAB „F.“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) R. B. vardu UAB „F.“ išsiuntė paraišką 1000 Lt gauti, tačiau patikrinus registraciją abi paraiškas UAB „F.“ atmetė ir prašomų 2000 Lt paskolų nesuteikė, tokiu būdu apgaule savo naudai pasikėsino įgyti 2000 Lt svetimo UAB „F.“ priklausančio turto.

Nuteistasis M. R. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą iš naujo. Nurodo, kad su Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, mano, kad jis yra nuteistas neteisingai. Pasak apelianto, teismas vadovavosi vien tik melagingais ir neatitinkančiais tiesos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, o nukentėjusiojo parodymai buvo nekonkretūs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kiekvienas apeliaciniame skunde nurodomas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas turi būti paremtas teisiniais argumentais, pagrindžiančiais teiginius dėl netinkamo įstatymo taikymo. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis tik formaliai pastebi, kad teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi vien tik melagingais ir neatitinkančiais tiesos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamą teismo nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus juos įvertino atskirai ir siedamas į visumą, patikrino įrodymų patikimumą, proceso dalyvių duotų parodymų nuoseklumą, motyvuotai pagrindė, kuriais įrodymais remiasi ir kuriuos įrodymus atmeta, pašalino kilusius prieštaravimus ir padarė teisiškai bei bylos duomenimis pagrįstas išvadas. Be to, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis surašytas laikantis BPK 304–307 straipsnių reikalavimų, kolegija nenustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ar priimant skundžiamą nuosprendį būtų buvę padaryta esminių BPK pažeidimų, dėl šių priežasčių konstatuojama, kad priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus ir ištirtus įrodymus, ir patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis M. R. 2013 m. lapkričio 8 d. neteisėtai disponuodamas svetimais, R. B. išduotais, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, juos neteisėtai panaudodamas, t. y. atlikdamas finansines operacijas, pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ir taip padarė nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius minėtus nusikaltimus patvirtina: nukentėjusiojo R. B., liudytojų N. S. (Ž.), V. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų, liudytojo O. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014-04-18 akistatos protokole (1 t. 180-181 b. l.), 2014-03-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (1 t. 156-159 b. l.), 2013-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 28-30 b. l.), 2013-11-28 AB „X.“ banko pateiktuose duomenyse (1 t. 33-37 b. l.), 2014-05-05 daiktų apžiūros protokole (1 t. 43-44 b. l.), 2013-12-23 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro pateiktoje informacijoje (1 t. 46 b. l.), 2014-03-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. 87 b. l.), 2014-03-18 daiktų apžiūros protokole (1 t. 88-91 b. l.), 2014-03-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. 95 b. l.), 2014-03-21 daiktų apžiūros protokole (1 t. 96-98 b. l.), 2014-03-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. 102 b. l.), 2014-03-28 daiktų apžiūros protokole (1 t. 103-105 b. l.), 2014-03-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. 109 b. l.), 2014-04-30 daiktų apžiūros protokole (1 t. 113-114 b. l.), 2014-01-16 UAB „F.“ pateiktoje informacijoje (1 t. 119-121 b. l.), 2014-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje (1 t. 123-124 b. l.), 2014-04-07 UAB „V.“ pateiktoje informacijoje (1 t. 126-127 b. l.), 2014-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje (1 t. 129 b. l.), 2014-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje informacijoje (1 t. 131 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išklotinėje (1 t. 51 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje IMSI kontrolėje (1 t. 54- 56 b. l.), byloje esančiose kompaktinėse plokštelėse ((1 t. 82; 84 b. l., CD plokštelėse pakete Nr. 1 prie bylos medžiagos), užfiksuotų aplinkybių visuma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo ir liudytojo melagingais parodymais, kadangi iš pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, kadangi apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nurodė kuriais įrodymais remiasi, kuriuos atmeta, išdėstė tokių sprendimų motyvus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo O. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs, kad O. R. duodamas parodymus teismo posėdžio metu vengė sakyti tiesą, jo duoti parodymai nėra nuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo O. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to pažymi, kad nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo O. R. duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendį, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK reikalavimų, nuosprendyje padarytas išvadas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.