- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-263-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34472-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. G.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistosios A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo nuteistosios A. G. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, jai paskiriant subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu A. G. paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį.
2. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 01/7-919 nutarė taikyti nuteistajai A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šis nutarimas buvo patvirtintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi ir A. G. lygtinai paleista iš pataisos įstaigos 2021 m. balandžio 16 d., t. y. neatlikus 1 metų 10 mėnesių ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės.
3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (nusikalstama veika įvykdyta 2021 m. rugsėjo 30 d.) 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. išbūtas laikas, pakeičiant jį arešto bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles – vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyta, kad A. G. likusi bausmės dalis yra 28 paros arešto. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. kovo 25 d.
4. 2022 m. kovo 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos skyriaus) teikimas, kuriuo Probacijos skyrius prašė priimti sprendimą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nustatymo. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi teikimas tenkintas ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta 2022 m. vasario 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis, prieš tai baudžiamuoju įsakymu paskirtąją arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles - vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus vienai arešto parai, ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 11 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės atlikimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo dienos.
Šalies argumentai
5. Nuteistoji A. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį, prašo ją pakeisti, sumažinant jai paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį. Skunde nuteistoji nurodo, kad sutinka, jog Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos, tačiau, jos manymu, apylinkės teismas turėjo vertinti jos dėtas dideles pastangas sėkmingai resocializacijai, o būtent tai, kad ji 2021 m. balandžio 16 d. atvyko į reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“ psichologinei ir socialinei reabilitacijai nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Reabilitacijos centro direktorės nurodyti duomenys patvirtina, kad ji deda labai dideles pastangas reabilitacijai, kuria planus ateičiai. Skundžiama nutartimi šios pastangos neįvertintos. Jos 2021 m. rugsėjo 30 d. padaryta nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas, savo esme per griežtas procesinis sprendimas, priimtas nepakankamai įvertinus nuteistosios asmenybę dėl jos trumpalaikio „atkritimo“ sudėtingame, ilgame, faktiškai truksiančiame visą likusį gyvenimą gydymosi nuo priklausomybės procese. Nuteistosios teigimu, pakankamai ilgas jos paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpis, turi būti vertinamas kaip jos elgesį teigiamai charakterizuojantis aspektas, švelninantis jos neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, subendrinant nuosprendžius. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir principais, taikant tame tarpe ir baudžiamuosius įstatymus. Taip pat skunde A. G. teigia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas teikimą žodinio proceso tvarka, privalėjo paskirti jai advokatą, o to nepadarius, buvo iš esmės pažeistos jos teisės (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje yra pakankamai duomenų apie jos esamą priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Todėl vertintina, kad ji patenka į kitų asmenų kategoriją, kurie dėl psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistosios skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Jakštys prašo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį. Prokuroras nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių, svarstant nuteistajai paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, o pats gynėjo nepaskyrimas savaime nelaikytinas pažeidimu. Prokuroro nuomone, bendrindamas bausmes, teismas taip pat tinkamai vadovavosi BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. G. skundas atmestinas
7. BPK 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar BK 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).
8. Atsižvelgiant į tai, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendis ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėję ir vykdytini, nagrinėjamu atveju buvo būtina subendrinti jais A. G. paskirtas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę, ką apylinkės teismas ir padarė. Kaip matyti iš skundo argumentų, ir pati nuteistoji sutinka, kad skirtingais pilnai neįvykdytais nuosprendžiais paskirtos bausmės šiuo atveju turėjo būti subendrintos, tik prašo sumažinti jai apylinkės teismo nustatytos galutinės subendrintos bausmės dydį.
9. A. G. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteista už nusikalstamą veiką, kurią padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, neatlikus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jai skirtos bausmės. Tokiu atveju paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).
10. Kaip nurodyta šios nutarties 2 punkte, A. G. atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas ir ji paleista iš laisvės atėmimo vietos 2021 m. balandžio 16 d., neatlikus 1 metų 10 mėnesių ir 21 dienos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu. Vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę, net ir suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). Taigi, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė nuteistajai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatliktą bausmės dalį, t. y. 1 metų 10 mėnesių ir 21 dienas laisvės atėmimo, subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. paskirta galutine 28 parų arešto bausme. Kaip matyti, apylinkės teismas parinko skundo autorei palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. nusprendė bausmes subendrinti dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu. Kadangi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis šiuo atveju yra didesnė, nei nauju nuosprendžiu (Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausmė, žemesnės instancijos teismas taip pat pagrįstai prie Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies pridėjo dalį Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Iš nuteistajai nustatytos galutinės vykdytinos bausmės dydžio matyti, kad apylinkės teismas, prieš tai paskirtąją arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles (viena laisvės atėmimo diena, prilyginama vienai arešto parai), pridėjo prie neatliktos bausmės dalies tik devynias dienas laisvės atėmimo. Pridėdamas tik tokią nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pažeidė BK 64 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto). Tačiau kadangi nutartį apskundė tik nuteistoji, šis pažeidimas apygardos teismo negali būti ištaisytas, kadangi tai reikštų A. G. teisinės padėties pabloginimą.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti nuteistosios reikalavimą ir sumažinti jai skundžiama nutartimi nustatytos galutinės vykdytinos laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistoji, grįsdama tokį savo prašymą, skunde akcentuoja tai, kad paleista lygtinai ji dėjo pastangas resocializuotis, kreipėsi pagalbos, siekiant įveikti priklausomybę narkotinėms medžiagoms, taip pat nurodo, jog jos lygtinio paleidimo metu įvykdyta nauja nusikalstama veika nėra tokia pavojinga ir buvo įvykdyta tik dėl jos trumpalaikio „atkritimo“ sudėtingame ilgame, gydymosi nuo priklausomybės procese, iki tol ji, būdama laisvėje, ilgą laikotarpį sugebėjo nepadaryti naujos nusikalstamos veikos. Vertindamas tokius skundo argumentus, apygardos teismas pažymi, kad įstatymai nenumato galimybės teismui peržiūrėti, keisti, naikinti jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Tai reiškia, kad, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas negali švelninti ar griežtinti bendrintinų bausmių, mažindamas ar didindamas jų dydį. Remiantis BK 64 straipsniu bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės (bendrieji bausmių skyrimo pagrindai), tame tarpe ir nuteisto asmens asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo padarytų veikų pavojingumas, yra reikšmingos tik parenkant bausmių bendrinimo būdą (t. y. sprendžiant, ar bausmės turėtų būti bendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu), o tuo atveju, kai bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu – ir parenkant pridedamos bausmės dalį (pridedamų bausmių dalis). Skunde minimos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, šiuo atveju taip pat negali būti taikomos, kadangi jos, esant nustatytoms išskirtinėms aplinkybėms, taikytinos tik apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant kaltininkui bausmę pagal atitinkamą jam inkriminuotą baudžiamojo kodekso straipsnį. Tuo tarpu šių nuostatų taikymo galimybė bausmių bendrinimo etape Baudžiamajame kodekse nėra numatyta. Kad šiame etape galėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis nėra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje.
12. Skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti ir su skundo teiginiais, jog žemesnės instancijos teismas pažeidė A. G. teisę į gynybą, kadangi nepasirūpino tuo, jog nagrinėjant Probacijos skyriaus teikimą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje ją gintų advokatas. Pagal BPK 362 straipsnio 4 dalį, klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Šiems klausimams spręsti gali būti rengiamas teismo posėdis. Į jį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Iš teikimo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų matyti, jog apie gautą Probacijos skyriaus teikimą ir jo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 13 d. posėdyje pranešimu buvo informuotas prokuroras, o teismo šaukimai į posėdį išsiųsti Probacijos skyriui ir nuteistajai. Apylinkės teismas į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančią instituciją dėl gynėjo A. G. parinkimo ir paskyrimo savo iniciatyva iš tiesų nesikreipė, tačiau, kaip matyti iš BPK 362 straipsnio 4 dalies, nuspręsti, ar sprendžiant klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų apskritai yra reikalingas gynėjo dalyvavimas, yra teikimą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Iš išvardyto akivaizdu, jog nagrinėjant Probacijos skyriaus teikimą dėl neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo nuteistosios A. G. atžvilgiu, užtikrinti gynėjo dalyvavimo nebuvo būtina. Pažymėtina, jog ir pati nuteistoji neišreiškė teismui prašymo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo jai paskyrimo, nors apie teismo posėdį ji buvo informuota tinkamai – jai teismo šaukimas įteiktas asmeniškai dar 2022 m. balandžio 5 d. Nuteistoji taip pat neatvyko į teismo posėdį, neprašė jo atidėti, nenurodė jokių duomenų apie jos pačios sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kokiu nors advokatu. Apygardos teismas taip pat nesutinka, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi byloje yra pakankamai duomenų apie nuteistosios esamą priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Priešingai nei teigiama skunde, tokių duomenų teikimo nagrinėjimo medžiagoje nėra, jų su skundu taip pat nepateikė ir pati A. G., o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 21 d. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras nurodė, jog A. G. psichiatro įskaitoje bei priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota. Nors prie skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutarties buvo pridėta VšĮ Savanoriški gyvenimo namai Reabilitacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kuri patvirtina, jog 2021 m. balandžio 16 d. nuteistoji atvyko į reabilitacijos centrą psichologinei ir socialinei reabilitacijai nuo priklausomybės, tačiau nei iš šios pažymos, nei iš tos pačios įstaigos pateiktos A. G. charakteristikos turinio nėra jokio pagrindo spręsti, kad A. G. yra tokios psichinės sveikatos, dėl kurios ji negalėjo pati tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, ir dėl to jai buvo privaloma procese užtikrinti gynėjo dalyvavimą pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji, net ir būdama priklausoma nuo psichiką veikiančių medžiagų, sugebėjo laiku surašyti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutarties, kas tik patvirtina, jog jos psichinės sveikatos būklė nėra tokia, dėl kurios A. G. negali pasinaudoti teise į gynybą.
13. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamos nutarties keisti ar naikinti nuteistosios skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistosios A. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.