- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- eI3-635-596/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02050-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos MORTAGA
- Pareiškėjas
- UAB „Mortaga“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Mortaga“ (toliau – ir pareiškėja arba bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-5730 (toliau – Sprendimas).
Nepavykus surinkti įsiskolinimo padengimui reikalingos sumos, pareiškėja 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu leisti paduoti nekilnojamąjį turtą, kuriam VMI nustatė priverstinę hipoteką, o 2019 m. gegužės 8 d. - su prašymu nenutraukti Sutarties ir pratęsti įsiskolinimo sumokėjimo terminą. VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (23.1-08) - RNA-11941 (toliau – ir 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas) atsisakė duoti sutikimą parduoti hipoteka įkeistą turtą, o 2019 m. gegužės 20 d. - atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti terminą įsiskolinimo pagal Sutartį dengimui. Atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą nutraukti Sutartį tuo pagrindu, kad pareiškėja nesilaikė joje numatytų sąlygų. Taip pat buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos banko sąskaitose.
Pareiškėjos įsitikinimu, VMI nevertino realios jos finansinės padėties ir galimybių laiku mokėti Sutarties įmokas, o priimamais sprendimais užkirto jai kelią laiku padengti įsiskolinimą, kas taip pat sąlygojo jo susidarymą, tapusį pagrindu nutraukti Sutartį ir priimti skundžiamą Sprendimą. Teigia, jog priimdama Sprendimą VMI nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis bei nukrypo ir nuo Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto proporcingumo bei 6 punkte įtvirtinto efektyvumo principų.
Atkreipia dėmesį, kad VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui kitoje administracinėje byloje, todėl šiuo skundu minėto sprendimo neginčija, tačiau remiasi juo tiek, kiek tai neatsiejamai susiję su įsiskolinimo pagal Sutartį susidarymu bei skundžiamo Sprendimo priėmimu.
Nurodo, kad nuo pat Sutarties sudarymo dėjo visas pastangas tam, kad atsiskaitytų su valstybės biudžetu, vystydama nekilnojamojo turto plėtros projektus (juos vykdant ir susidarė mokestinė nepriemoka). Pareiškėjos finansinė būklė buvo sudėtinga, nekilnojamo turto projektą finansavo bankas, su kuriuo ji buvo sudariusi sutartį, o dėl atsiradusios mokestinės nepriemokos jai buvo taikomi turto areštai bei atitinkamai banko hipoteka ir priverstinė VMI hipoteka pagal Sutartį. Šios aplinkybės apsunkino nekilnojamo turto statybų bei pardavimo veiklą, dėl ko pareiškėjai nepavyko toliau vykdyti veiklos taip sklandžiai, kaip buvo numatyta. Nekilnojamojo turto projektus finansavęs AB „Citadele“ bankas su pareiškėja atsisakė pratęsti sutartį, todėl ji 2019 m. sausio mėn. buvo priversta padengti visą įsiskolinimą bankui iš karto, kadangi bankui nutraukus sutartį ir pareiškėjai nepadengus įsiskolinimo, būtų buvęs inicijuotas priverstinio išieškojimo iš nekilnojamojo turto procesas. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Citadele“ bankui sutartine hipoteka Nr. 520120170022 buvo įkeistas tas pats nekilnojamas turtas, kuriam VMI buvo nustačiusi priverstinę hipoteką. Pažymi, jog sudarydama Sutartį pareiškėja nenumatė, jog bankas gali nutraukti su ja sutartį ir įsiskolinimas turės būti padengimas anksčiau, kas apsunkino jos galimybes nuo 2019 m. sausio mėn. mokėti didesnes įmokas VMI.
Atkreipia dėmesį, kad sunkią jos finansinę būklę bei įsiskolinimo pagal Sutartį susidarymą lėmė ir tai, jog 2018 m. išaugo pareiškėjos veiklos sąnaudos, jai siekiant kuo greičiau ir pelningiau pardavinėti statomus nekilnojamojo turto objektus, nes teko padidinti išlaidas už tarpininkavimą. Pareiškėja stengėsi sumažinti išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų išlaikymui, be to, ji turi ir kitų skolų, kurių bendra (su įsiskolinimu VMI) vertė - 2 097 096,15 Eur ir kurios privalo būti palaipsniui dengiamos.
Šalies argumentai
Pareiškėjo manymu, Sprendime nurodytas motyvas dėl Sutarties nutraukimo, t. y. jog bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, yra formalus pagrindas, nes mokesčių administratorius privalėjo atsižvelgti į susiklosčiusios situacijos turinį, o ne vien į įsiskolinimą. Po atsiskaitymo su banku pareiškėjai reikėjo laiko sukaupti lėšas iš nekilnojamojo turto pardavimo tolimesnėms įmokoms pagal Sutartį, tačiau mokesčių administratorius pasirinko nebendradarbiauti su mokesčių mokėtoju ir, iš anksto žinodamas, kad pareiškėja bus nepajėgi sumokėti įmoką, pasirinko kraštutinę neproporcingą priemonę nutraukti Sutartį.
Pareiškėjos manymu, priimdamas skundžiamą Sprendimą, mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ įtvirtintų proporcingumo ir efektyvumo principų, kadangi nutraukus Sutartį pareiškėjai susiformavo 774 326,85 Eur dydžio nepriemoka, kurios ji neturi jokių galimybių padengti visos iš karto, be to, buvo areštuotos pareiškėjai priklausančiose banko sąskaitose esančios lėšos, dėl ko ji nebeturi objektyvių galimybių atlikti bet kokius mokėjimus, net ir būtinus jos kasdienei veiklai vykdyti. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjos vykdoma ūkinė komercinė veikla šiuo metu visiškai sustabdyta, ji yra ant bankroto ribos. VMI, siekdama išieškoti visą pareiškėjos mokestinę nepriemoką, turės inicijuoti priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimo procedūrą, kuri užtruks ne vienerius metus, todėl mokestinė nepriemoka nebus išieškota efektyviai ir nepadarant neproporcingos žalos pareiškėjai.
Šalies argumentai
Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad bendrovė pagal 2018 m. birželio 26 d. sudarytą Sutartį dėl 805 645 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo jau nuo 2019 m. sausio 25 d. nevykdė Sutarties sąlygų, o pradelsti mokėjimai nuo šios dienos sudaro 119 621,85 Eur.
Šalies argumentai
2019 m. kovo 4 d. bendrovė pateikė prašymą dėl Sutarties grafiko pakeitimo, o 2019 m. kovo 13 d. - patikslintą prašymą su papildomais dokumentais. Juos išnagrinėjusi VMI 2019 m. kovo 27 d. parengė išvadą, kurios pagrindu 2019 m. balandžio 1 d. buvo priimtas sprendimas netenkinti prašymo dėl Sutarties grafiko pakeitimo ir palikti jį galioti.
Atsakovė cituoja teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą ir sudarytos mokestinės paskolos sutarties nutraukimą, bei jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad VMI nevertino realios bendrovės finansinės padėties, galimybių laiku mokėti įmokas pagal Sutartį, priimamais sprendimais užkirto kelią laiku padengti įsiskolinimą, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, sukėlė neproporcingą žalą, atsisakė bendradarbiauti, nes nei MAĮ, nei kiti teisės aktai nenustato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą.
Pažymi, kad nors mokestinės paskolos sutartimi siekiama padėti mokesčių mokėtojui stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau tai nereiškia, kad jis gali nesilaikyti sutartimi nustatytų mokėjimo terminų ar sunkia finansine padėtimi pateisinti mokestinės paskolos sutartimi priimtų įsipareigojimų nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo nutraukta su pareiškėja sudaryta mokestinės paskolos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad VMI ir UAB „Mortaga“ 2018 m. birželio 26 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-5927 dėl 805 645 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2018 m. liepos 25 d. Pagal Sutarties 2 punktą bendrovė įsipareigojo minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti pagal pridedamą grafiką, kuris yra neatsiejama Sutarties dalis, ir kuriame buvo nustatyti konkretūs įmokų mokėjimo terminai ir sumos, t. y. 2018 m. liepos 25 d. pareiškėja turėjo sumokėti 10 000 Eur, po to nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. kas mėnesį mokėti po 2 000 Eur, nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. – kas mėnesį po 32 735 Eur. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nepriemokos sumokėjimas užtikrinamas 2018 m. gegužės 18 d. priverstine hipoteka, identifikavimo kodas Nr. 50520180049673, ir 2018 m. birželio 14 d. priverstine hipoteka, identifikavimo kodas Nr. 20520180056184. Sutarties 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jei atidėtos / išdėstytos mokestinės nepriemokos / AN baudos apskaičiavimo pagrįstumas apskundžiamas arba jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla / paskirta AN bauda yra pakeičiama viešaisiais darbais; likusi nesumokėta pagal šią sutartį atidėtoji / išdėstytoji mokestinės nepriemokos / AN baudos dalis išieškoma MAĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl Sutarties grafiko pakeitimo, kuriame nurodė, kad užbaigusi 2018 metus ir įvertinusi savo finansines galimybes nustatė, jog nėra finansiškai pajėgi nuo 2019 m. sausio 25 d. mokėti kas mėnesį po 32 735 Eur, kadangi: 2018 m. išaugo bendrovės veiklos (tarpininkavimo) sąnaudos jai siekiant kuo greičiau ir pelningiau parduoti statomus nekilnojamojo turto objektus; pagal pridedamą kreditorių sąrašą turi ir kitų skolų, kurių bendra (su įsiskolinimu VMI) vertė – 2 097 096,15 Eur ir kurios privalo būti palaipsniui dengiamos; pagal 2018 m. gruodžio 31 d. preliminarią pelno nuostolių ataskaitą bendrovės nuostolis sudaro 175 469 Eur; bendrovė, siekdama skatinti nekilnojamojo turto pardavimus ir taip generuoti pajamas, privalo patirti papildomų išlaidų objektų pardavimų skatinimui, o jos finansiniai sunkumai yra laikini, nes ji turi verslo planą (yra numatytas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris) ir planuoja ženkliai padidinti nekilnojamojo turto pardavimo pajamas; Sutarčiai užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto pakanka mokestinei nepriemokai padengti. Pareiškėja nurodė, kad ji paskutines dvi įmokas turėjo mokėti po 32 735 Eur, tačiau 2019 m. sausio mėn. galėjo sumokėti tik 2 190,64 Eur, o 2019 m. vasario mėn. - 4 618,15 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašė atsakovę pakeisti Sutarties grafiką ir pratęsti jį papildomų 8 mėnesių laikotarpiui (iš viso 38 mėn.), įskaitant jau praėjusius 2019 m. sausio ir vasario mėnesius, jai toliau nuo 2019 m. kovo 25 d. kas mėnesį mokant po 2 000 Eur, o nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. – po 32 735 Eur.
VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius (toliau – VMI administravimo skyrius) 2019 m. kovo 27 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-1511 „Dėl UAB „Mortaga“ mokestinės paskolos sutarties pakeitimo“ (toliau – Išvada), kurioje, be kita ko, konstatavo faktą, kad bendrovė turėjo pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal Sutartį vykdyti, nes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 22 d. įvykdė 6 pardavimo sandorius, iš kurių gavo 263 621 Eur pajamų, be to, bendrovė nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vykdė pinigines operacijas (gavo pajamų už vykdomuosius sandorius, grąžino kreditą pagal sutartį, mokėjo paskolas, netesybas už paskolą, deklaruotus mokesčius ir kt.), taip galimai pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Išvadoje buvo nustatyta, kad: bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos 2018 m. sudaro 1 704 271 EUR; per vienerius metus gautinos sumos pateiktais duomenimis 2018 m. sudarė 1 316 314 EUR; bendrovės skolos kredito įstaigoms pateikto 2018 m. balanso duomenimis sudarė 197 676 EUR; bendrovės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 2 816 587,26 EUR; bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 4 d. turėjo 431 421,88 EUR pajamų ir 383 997,77 EUR išlaidų, o per minėtą laikotarpį į VMI sąskaitą sumokėjo tik 4 332 EUR, kas sudaro tik 1 % nuo visų šiuo laikotarpiu gautų pajamų; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 22 d. bendrovė vykdė pardavimo sandorius ir gavo 263 621 EUR pajamų; bendrovė nenurodė akcininkų indėlio, kuriuo numatytų investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, kad būtų stabilizuota jos ekonominė būklė. VMI administravimo skyrius, įvertinęs bendrovės finansinę būklę ir surinktą informaciją, Išvadoje pateikė siūlymą pareiškėjos prašymo netenkinti ir palikti galiojantį UAB „Mortaga“ Sutarties grafiką, kuriame numatyta, kad likusi nesumokėta 774 326,85 Eur suma turi būti mokama lygiomis dalimis iki 2020 n. gruodžio 25 d., taip pat pažymėjo, kad susidaręs 86 886,85 Eur (be palūkanų) pagal Sutarties grafiką turi būti sumokėtas nedelsiant.
Įvertinusi bendrovės prašymą, pateiktus dokumentus ir Išvadą, VMI 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2989 nusprendė nepakeisti 2018 m. birželio 19 d. sprendimo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei Sutartį ir atidėti / išdėstyti nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjos nurodytam laikotarpiui. VMI 2019 m. balandžio 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08) 327-3399 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo nebus sumokėta 92 166,73 Eur.
2019 m. birželio 28 d. priminimu Nr. (23.31-08) 464-475 VMI priminė pareiškėjai apie pareigą sumokėti 747 884,37 Eur.
Taigi, mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti būtinos sąlygos yra tai, kad mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir apie sutarties nutraukimą yra įspėtas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas (žr., pvz., 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-871/2005; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011, 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-438/2016, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-438/2018 ir kt.).
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, pasirašydama mokestinės paskolos sutartį, žinojo apie jos sąlygas ir jų neįvykdymo pasekmes, tačiau mokestinės paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, net ir gavusi 2019 m. vasario 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08) 327-1270 ir 2019 m. balandžio 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08) 327-3399 apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei per nustatytus terminus nesumokės atitinkamų įmokų. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, VMI turėjo teisinį pagrindą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl sunkios įmonės finansinės padėties galėtų būti motyvu, kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, tačiau ne dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1042-442/2017).
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad atsakovė nesilaikė proporcingumo ir efektyvumo principų bei nebendradarbiavo su pareiškėja. Pažymėtina, kad VMI visus pareiškėjos teiktus prašymus (2019 m. kovo 4 d. prašymą dėl Sutarties grafiko pakeitimo, 2019 m. gegužės 3 d. prašymą dėl leidimo parduoti hipoteka įkeistą turtą, 2019 m. prašymą pratęsti terminą įsiskolinimui pagal Sutartį padengti) išnagrinėjo, tačiau, įvertinusi reikšmingus faktinius duomenis bei pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, jų netenkino. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja galimybe apskųsti pagal jos prašymus VMI priimtus sprendimus nepasinaudojo, išskyrus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti parduoti įkeistą turtą, apskundimą (kaip minėta, pagal duomenis „Liteko“ dėl paminėto ginčijamo sprendimo šalys veda derybas dėl taikaus susitarimo) ir teikė atsakovei vis kitokio pobūdžio prašymus. Teismas nevertina šioje byloje ginčijamo Sprendimo proporcingumo ar efektyvumo principų aspektais, konstatuodamas, jog atsakovė Sprendimą priėmė tinkamai įgyvendindama teisės aktuose jai suteiktą teisę nutraukti Sutartį, pareiškėjai nevykdant Sutarties sąlygų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, kad ginčijamu Sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, nenustatyta, atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.