Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-15 · Administracinė byla Nr. eI3-635-596/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
eI3-635-596/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02050-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Saulius Jakaitis
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos MORTAGA
Pareiškėjas
UAB „Mortaga“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-635-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02050-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Mortaga“ (toliau – ir pareiškėja arba bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-5730 (toliau – Sprendimas).

Paaiškina, kad: 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į mokesčių administratorių su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį; VMI 2018 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08) 327-5771; 2018 m. birželio 26 d. pareiškėja ir VMI pasirašė mokestinės paskolos sutartį (toliau – Sutartis), kuri buvo užtikrinta 2018 m. birželio 14 d. priverstine hipoteka; pagal Sutarties grafiką pareiškėja 2018 m. liepos 25 d. turėjo sumokėti 10 000 Eur, po to nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. kas mėnesį mokėti po 2 000 Eur, nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. – kas mėnesį po 32 735 Eur; visa mokėtina suma pagal Sutarties grafiką – 805 645 Eur; pareiškėja iš viso sumokėjo 31 318,15 Eur, likusi nesumokėta dalis 2019 m. gegužės 15 d. sudarė 774 326,85 Eur, iš jų pradelstas įsiskolinimas nuo 2019 m. sausio 25 d. – 119 621,85 Eur.

Nurodo, kad 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl Sutarties grafiko pakeitimo nes, įvertinusi savo finansines galimybes, nustatė, kad: nėra finansiškai pajėgi nuo 2019 m. sausio 25 d. kas mėnesį mokėti 32 735 Eur; kitus 8 mėnesius (įskaitant 2019 m. sausio ir vasario mėnesius) galėtų mokėti po 2 000 Eur, nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. – po 32 735 Eur. VMI 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2989 atsisakė pakeisti Sutarties grafiką. Pareiškėja 2019 m. balandžio 11 d. gavo VMI įspėjimą, kuriuo nurodyta per 20 dienų padengti įsiskolinimą.

Nepavykus surinkti įsiskolinimo padengimui reikalingos sumos, pareiškėja 2019 m. gegužės 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu leisti paduoti nekilnojamąjį turtą, kuriam VMI nustatė priverstinę hipoteką, o 2019 m. gegužės 8 d. - su prašymu nenutraukti Sutarties ir pratęsti įsiskolinimo sumokėjimo terminą. VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (23.1-08) - RNA-11941 (toliau – ir 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas) atsisakė duoti sutikimą parduoti hipoteka įkeistą turtą, o 2019 m. gegužės 20 d. - atmetė pareiškėjos prašymą pratęsti terminą įsiskolinimo pagal Sutartį dengimui. Atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą nutraukti Sutartį tuo pagrindu, kad pareiškėja nesilaikė joje numatytų sąlygų. Taip pat buvo areštuotos pareiškėjai priklausančios lėšos banko sąskaitose.

Pareiškėjos įsitikinimu, VMI nevertino realios jos finansinės padėties ir galimybių laiku mokėti Sutarties įmokas, o priimamais sprendimais užkirto jai kelią laiku padengti įsiskolinimą, kas taip pat sąlygojo jo susidarymą, tapusį pagrindu nutraukti Sutartį ir priimti skundžiamą Sprendimą. Teigia, jog priimdama Sprendimą VMI nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 8 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis bei nukrypo ir nuo Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 3 punkte įtvirtinto proporcingumo bei 6 punkte įtvirtinto efektyvumo principų.

Atkreipia dėmesį, kad VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui kitoje administracinėje byloje, todėl šiuo skundu minėto sprendimo neginčija, tačiau remiasi juo tiek, kiek tai neatsiejamai susiję su įsiskolinimo pagal Sutartį susidarymu bei skundžiamo Sprendimo priėmimu.

Nurodo, kad nuo pat Sutarties sudarymo dėjo visas pastangas tam, kad atsiskaitytų su valstybės biudžetu, vystydama nekilnojamojo turto plėtros projektus (juos vykdant ir susidarė mokestinė nepriemoka). Pareiškėjos finansinė būklė buvo sudėtinga, nekilnojamo turto projektą finansavo bankas, su kuriuo ji buvo sudariusi sutartį, o dėl atsiradusios mokestinės nepriemokos jai buvo taikomi turto areštai bei atitinkamai banko hipoteka ir priverstinė VMI hipoteka pagal Sutartį. Šios aplinkybės apsunkino nekilnojamo turto statybų bei pardavimo veiklą, dėl ko pareiškėjai nepavyko toliau vykdyti veiklos taip sklandžiai, kaip buvo numatyta. Nekilnojamojo turto projektus finansavęs AB „Citadele“ bankas su pareiškėja atsisakė pratęsti sutartį, todėl ji 2019 m. sausio mėn. buvo priversta padengti visą įsiskolinimą bankui iš karto, kadangi bankui nutraukus sutartį ir pareiškėjai nepadengus įsiskolinimo, būtų buvęs inicijuotas priverstinio išieškojimo iš nekilnojamojo turto procesas. Atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Citadele“ bankui sutartine hipoteka Nr. 520120170022 buvo įkeistas tas pats nekilnojamas turtas, kuriam VMI buvo nustačiusi priverstinę hipoteką. Pažymi, jog sudarydama Sutartį pareiškėja nenumatė, jog bankas gali nutraukti su ja sutartį ir įsiskolinimas turės būti padengimas anksčiau, kas apsunkino jos galimybes nuo 2019 m. sausio mėn. mokėti didesnes įmokas VMI.

Atkreipia dėmesį, kad sunkią jos finansinę būklę bei įsiskolinimo pagal Sutartį susidarymą lėmė ir tai, jog 2018 m. išaugo pareiškėjos veiklos sąnaudos, jai siekiant kuo greičiau ir pelningiau pardavinėti statomus nekilnojamojo turto objektus, nes teko padidinti išlaidas už tarpininkavimą. Pareiškėja stengėsi sumažinti išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui, patalpų išlaikymui, be to, ji turi ir kitų skolų, kurių bendra (su įsiskolinimu VMI) vertė - 2 097 096,15 Eur ir kurios privalo būti palaipsniui dengiamos.

Šalies argumentai

Pareiškėjo manymu, Sprendime nurodytas motyvas dėl Sutarties nutraukimo, t. y. jog bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų, yra formalus pagrindas, nes mokesčių administratorius privalėjo atsižvelgti į susiklosčiusios situacijos turinį, o ne vien į įsiskolinimą. Po atsiskaitymo su banku pareiškėjai reikėjo laiko sukaupti lėšas iš nekilnojamojo turto pardavimo tolimesnėms įmokoms pagal Sutartį, tačiau mokesčių administratorius pasirinko nebendradarbiauti su mokesčių mokėtoju ir, iš anksto žinodamas, kad pareiškėja bus nepajėgi sumokėti įmoką, pasirinko kraštutinę neproporcingą priemonę nutraukti Sutartį.

Pareiškėjos manymu, priimdamas skundžiamą Sprendimą, mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ įtvirtintų proporcingumo ir efektyvumo principų, kadangi nutraukus Sutartį pareiškėjai susiformavo 774 326,85 Eur dydžio nepriemoka, kurios ji neturi jokių galimybių padengti visos iš karto, be to, buvo areštuotos pareiškėjai priklausančiose banko sąskaitose esančios lėšos, dėl ko ji nebeturi objektyvių galimybių atlikti bet kokius mokėjimus, net ir būtinus jos kasdienei veiklai vykdyti. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjos vykdoma ūkinė komercinė veikla šiuo metu visiškai sustabdyta, ji yra ant bankroto ribos. VMI, siekdama išieškoti visą pareiškėjos mokestinę nepriemoką, turės inicijuoti priverstine hipoteka įkeisto turto realizavimo procedūrą, kuri užtruks ne vienerius metus, todėl mokestinė nepriemoka nebus išieškota efektyviai ir nepadarant neproporcingos žalos pareiškėjai.

Šalies argumentai

Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad bendrovė pagal 2018 m. birželio 26 d. sudarytą Sutartį dėl 805 645 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo jau nuo 2019 m. sausio 25 d. nevykdė Sutarties sąlygų, o pradelsti mokėjimai nuo šios dienos sudaro 119 621,85 Eur.

2019 m. vasario 10 d. VMI pateikė bendrovei įspėjimą apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos nebus sumokėta 30 599,52 Eur. Pareiškėja pagal Sutartį 2019 m. vasario 25 d. sumokėjo 4 618,15 Eur, o 2019 m. kovo 22 d. – 4 509,36 Eur įmokas.

Šalies argumentai

2019 m. kovo 4 d. bendrovė pateikė prašymą dėl Sutarties grafiko pakeitimo, o 2019 m. kovo 13 d. - patikslintą prašymą su papildomais dokumentais. Juos išnagrinėjusi VMI 2019 m. kovo 27 d. parengė išvadą, kurios pagrindu 2019 m. balandžio 1 d. buvo priimtas sprendimas netenkinti prašymo dėl Sutarties grafiko pakeitimo ir palikti jį galioti.

2019 m. balandžio 10 d. VMI pateikė bendrovei įspėjimą apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėta 92 166,73 Eur, su kuriuo pareiškėja susipažino 2019 m. balandžio 11 d., tačiau įmokų per įspėjime nurodytą terminą nesumokėjo.

2019 m. gegužės 8 d. VMI gavo pareiškėjos prašymą dėl leidimo parduoti hipoteka įkeistą turtą įsiskolinimui pagal Sutartį dengti, kurio netenkino 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu.

Bendrovė 2019 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą pratęsti terminą pradelstam įsiskolinimui pagal Sutartį sumokėti, į kurį atsakovė atsakė 2019 m. gegužės 20 d. raštu, informuodama pareiškėją apie prašymo netenkinimą ir apie galimas Sutarties nevykdymo pasekmes.

Pažymi, kad 2019 m. gegužės 15 d. likusi nesumokėta įmokų dalis pagal Sutartį sudarė 774 326,85 Eur, iš jų pradelsti mokėjimai nuo 2019 m. sausio 25 d. - 119 621,85 Eur, todėl VMI 2019 m. gegužės 24 d. skundžiamu Sprendimu nutraukė Sutartį su UAB „Mortaga“ remiantis tuo, kad bendrovė nesilaikė Sutarties sąlygų.

VMI 2019 m. birželio 26 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudaro 1 021 546,70 Eur, nuo 2019 m. kovo 22 d. pareiškėja įmokų pagal Sutartį nėra mokėjusi.

Atsakovė cituoja teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą ir sudarytos mokestinės paskolos sutarties nutraukimą, bei jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad VMI nevertino realios bendrovės finansinės padėties, galimybių laiku mokėti įmokas pagal Sutartį, priimamais sprendimais užkirto kelią laiku padengti įsiskolinimą, nesivadovavo protingumo ir teisingumo kriterijais, sukėlė neproporcingą žalą, atsisakė bendradarbiauti, nes nei MAĮ, nei kiti teisės aktai nenustato kitokio pobūdžio sankcijos už sudarytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymą.

Pažymi, kad nors mokestinės paskolos sutartimi siekiama padėti mokesčių mokėtojui stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau tai nereiškia, kad jis gali nesilaikyti sutartimi nustatytų mokėjimo terminų ar sunkia finansine padėtimi pateisinti mokestinės paskolos sutartimi priimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo nutraukta su pareiškėja sudaryta mokestinės paskolos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad VMI ir UAB „Mortaga“ 2018 m. birželio 26 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-5927 dėl 805 645 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2018 m. liepos 25 d. Pagal Sutarties 2 punktą bendrovė įsipareigojo minėtą mokestinę nepriemoką sumokėti pagal pridedamą grafiką, kuris yra neatsiejama Sutarties dalis, ir kuriame buvo nustatyti konkretūs įmokų mokėjimo terminai ir sumos, t. y. 2018 m. liepos 25 d. pareiškėja turėjo sumokėti 10 000 Eur, po to nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. kas mėnesį mokėti po 2 000 Eur, nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d. – kas mėnesį po 32 735 Eur. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nepriemokos sumokėjimas užtikrinamas 2018 m. gegužės 18 d. priverstine hipoteka, identifikavimo kodas Nr. 50520180049673, ir 2018 m. birželio 14 d. priverstine hipoteka, identifikavimo kodas Nr. 20520180056184. Sutarties 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos sutarties sąlygų, jei atidėtos / išdėstytos mokestinės nepriemokos / AN baudos apskaičiavimo pagrįstumas apskundžiamas arba jei mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto (restruktūrizavimo) byla / paskirta AN bauda yra pakeičiama viešaisiais darbais; likusi nesumokėta pagal šią sutartį atidėtoji / išdėstytoji mokestinės nepriemokos / AN baudos dalis išieškoma MAĮ nustatyta tvarka.

VMI 2019 m. vasario 10 d. Nr. (23.24-08) 327-1270 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo nebus sumokėta 30 599,52 Eur.

Pareiškėja 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl Sutarties grafiko pakeitimo, kuriame nurodė, kad užbaigusi 2018 metus ir įvertinusi savo finansines galimybes nustatė, jog nėra finansiškai pajėgi nuo 2019 m. sausio 25 d. mokėti kas mėnesį po 32 735 Eur, kadangi: 2018 m. išaugo bendrovės veiklos (tarpininkavimo) sąnaudos jai siekiant kuo greičiau ir pelningiau parduoti statomus nekilnojamojo turto objektus; pagal pridedamą kreditorių sąrašą turi ir kitų skolų, kurių bendra (su įsiskolinimu VMI) vertė – 2 097 096,15 Eur ir kurios privalo būti palaipsniui dengiamos; pagal 2018 m. gruodžio 31 d. preliminarią pelno nuostolių ataskaitą bendrovės nuostolis sudaro 175 469 Eur; bendrovė, siekdama skatinti nekilnojamojo turto pardavimus ir taip generuoti pajamas, privalo patirti papildomų išlaidų objektų pardavimų skatinimui, o jos finansiniai sunkumai yra laikini, nes ji turi verslo planą (yra numatytas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris) ir planuoja ženkliai padidinti nekilnojamojo turto pardavimo pajamas; Sutarčiai užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto pakanka mokestinei nepriemokai padengti. Pareiškėja nurodė, kad ji paskutines dvi įmokas turėjo mokėti po 32 735 Eur, tačiau 2019 m. sausio mėn. galėjo sumokėti tik 2 190,64 Eur, o 2019 m. vasario mėn. - 4 618,15 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašė atsakovę pakeisti Sutarties grafiką ir pratęsti jį papildomų 8 mėnesių laikotarpiui (iš viso 38 mėn.), įskaitant jau praėjusius 2019 m. sausio ir vasario mėnesius, jai toliau nuo 2019 m. kovo 25 d. kas mėnesį mokant po 2 000 Eur, o nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. – po 32 735 Eur.

VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius (toliau – VMI administravimo skyrius) 2019 m. kovo 27 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-1511 „Dėl UAB „Mortaga“ mokestinės paskolos sutarties pakeitimo“ (toliau – Išvada), kurioje, be kita ko, konstatavo faktą, kad bendrovė turėjo pakankamai lėšų įsipareigojimams pagal Sutartį vykdyti, nes laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 22 d. įvykdė 6 pardavimo sandorius, iš kurių gavo 263 621 Eur pajamų, be to, bendrovė nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vykdė pinigines operacijas (gavo pajamų už vykdomuosius sandorius, grąžino kreditą pagal sutartį, mokėjo paskolas, netesybas už paskolą, deklaruotus mokesčius ir kt.), taip galimai pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Išvadoje buvo nustatyta, kad: bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos 2018 m. sudaro 1 704 271 EUR; per vienerius metus gautinos sumos pateiktais duomenimis 2018 m. sudarė 1 316 314 EUR; bendrovės skolos kredito įstaigoms pateikto 2018 m. balanso duomenimis sudarė 197 676 EUR; bendrovės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 2 816 587,26 EUR; bendrovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 4 d. turėjo 431 421,88 EUR pajamų ir 383 997,77 EUR išlaidų, o per minėtą laikotarpį į VMI sąskaitą sumokėjo tik 4 332 EUR, kas sudaro tik 1 % nuo visų šiuo laikotarpiu gautų pajamų; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. vasario 22 d. bendrovė vykdė pardavimo sandorius ir gavo 263 621 EUR pajamų; bendrovė nenurodė akcininkų indėlio, kuriuo numatytų investicijas ir lėšų gavimo šaltinius, kad būtų stabilizuota jos ekonominė būklė. VMI administravimo skyrius, įvertinęs bendrovės finansinę būklę ir surinktą informaciją, Išvadoje pateikė siūlymą pareiškėjos prašymo netenkinti ir palikti galiojantį UAB „Mortaga“ Sutarties grafiką, kuriame numatyta, kad likusi nesumokėta 774 326,85 Eur suma turi būti mokama lygiomis dalimis iki 2020 n. gruodžio 25 d., taip pat pažymėjo, kad susidaręs 86 886,85 Eur (be palūkanų) pagal Sutarties grafiką turi būti sumokėtas nedelsiant.

Įvertinusi bendrovės prašymą, pateiktus dokumentus ir Išvadą, VMI 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2989 nusprendė nepakeisti 2018 m. birželio 19 d. sprendimo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą bei Sutartį ir atidėti / išdėstyti nurodytos mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjos nurodytam laikotarpiui. VMI 2019 m. balandžio 10 d. įspėjimu Nr. (23.24-08) 327-3399 įspėjo pareiškėją apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo nebus sumokėta 92 166,73 Eur.

Pareiškėja su 2019 m. gegužės 3 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydama leisti parduoti hipoteka įkeistą turtą - viešbučio paskirties patalpas-apartamentus ir tris pagalbines ūkio paskirties patalpas (sandėliukus), esantį svečių namų paskirties pastate adresu: Giedraičių g. 60B, Vilnius, įsiskolinimui pagal Sutartį padengti. VMI 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (23.1-08) - RNA-11941 šio prašymo netenkino dėl šių priežasčių: 1) bendrovė nevykdo Sutarties sąlygų (nuo 2019 m. balandžio 10 d. įspėjimo apie ketinimą nutraukti Sutartį nesumokėjo nė vienos įmokos, pradelstas įsiskolinimas nuo 2019 m. sausio 25 d. sudaro 119 621,85 Eur); 2) mokesčių administratoriui pateiktos numatomo parduoti nekilnojamojo turto preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys yra galimai neaktualios (sudarytos prieš metus ir daugiau laiko, nėra duomenų, kad sutartyse nurodyti pirkėjai ketina pirkti turtą šiuo metu, nenurodyta apie ketinamo parduoti turto įregistravimą Lietuvos Respublikos hipotekos registre, ir ar pirkėjams yra žinoma apie bendrovės mokestines prievoles biudžetui ir apie tai, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą, hipoteka bus panaikinta tik tada, kai pirkėjai sandorio metu visą sandorio sumą perves tiesiogiai į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; 3) bendrovė nepasiūlė kito turto, kuris galėtų būti įkeistas kaip garantas, atitinkantis nesumokėtą 774 326,85 Eur Sutarties dalį, kadangi joje yra papildoma sąlyga - mokestinės nepriemokos sumokėjimo užtikrinimas priverstine hipoteka, kadangi bendra užtikrintų reikalavimų suma sudaro 763 876 Eur, o atsižvelgiant į išdėstymo laikotarpį ir mokestinės nepriemokos dydį, įkeisto turto vertė negali būti mažesnė negu mokestinė nepriemoka, išdėstyta Sutartyje. Pareiškėja šį atsakovės 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenimis, administracinė byla Nr.eI3-598-281/2020 pagal šį skundą nėra išnagrinėta, kadangi pareiškėja ir VMI ketina ginčą išspręsti taikiai.

Bendrovė su 2019 m. gegužės 8 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama pratęsti terminą įsiskolinimui pagal Sutartį padengti 60 dienų. Atsakydama į šį prašymą, VMI 2019 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (23.1-08) RNA-12408 pažymėjo, kad: teisės aktai ir Sutartis nenumato išimčių, dėl kurių galėtų būti pratęsiamas terminas sumokėti įsiskolinimą ne per 20, o per 60 dienų po gauto įspėjimo; dalinių įmokų pagal Sutartį sumokėjimo terminai yra nurodyti grafike, kuris yra neatsiejama Sutarties dalis. Atsakovė prašė bendrovę nedelsiant spręsti klausimą dėl tinkamo Sutarties sąlygų vykdymo ir sumokėti pradelstą įsiskolinimą, nes priešingu atveju VMI bus priversta nutraukti Sutartį ir vykdyti išieškojimo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, 88 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintomis Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) bei remdamasi tuo, kad mokesčių mokėtojas, t. y. pareiškėja, nesilaikė Sutarties sąlygų, ginčijamu 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-5730 nutraukė mokestinės paskolos sutartį.

2019 m. birželio 28 d. priminimu Nr. (23.31-08) 464-475 VMI priminė pareiškėjai apie pareigą sumokėti 747 884,37 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Taisyklės.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pagal šio straipsnio 7 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama.

Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius priima sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, išskyrus atvejus, kai mokestinės paskolos sutartis nutraukiama dėl to, kad mokesčių mokėtojui iškeliama bankroto arba restruktūrizavimo byla, taip pat išskyrus Taisyklių 51 punkte nurodytą atvejį (49 punktas). Įspėjime apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį nurodomas terminas, per kurį mokesčių mokėtojas turi įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus (50 punktas). Jeigu asmuo, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir laiku nesumoka baudos už administracinį nusižengimą dalies pagal mokestinės paskolos sutarties grafiką, praėjus 5 darbo dienoms nuo mokestinės paskolos sutarties grafike numatytos įmokos mokėjimo dienos, mokestinės paskolos sutartis be atskiro mokesčių administratoriaus įspėjimo gali būti nutraukiama ir pradedami taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai (51 punktas).

Taigi, mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti būtinos sąlygos yra tai, kad mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir apie sutarties nutraukimą yra įspėtas.

Byloje nėra ginčo dėl mokestinės nepriemokos dydžio, taip pat pareiškėja neginčija fakto, kad pagal mokestinės paskolos sutartį prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, o skundą teismui motyvuoja tuo, kad VMI, priimdama skundžiamą Sprendimą, neatsižvelgė į įmonės sunkią finansinę padėtį, todėl ji neturėjo jokios galimybės įvykdyti Sutartį, be to teigia, jog atsakovė nesilaikė MAĮ įtvirtintų proporcingumo ir efektyvumo principų bei nebendradarbiavo su pareiškėja.

Pažymėtina, kad nei MAĮ 88 straipsnis, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę. Mokestinės paskolos sutarties nutraukimas siejamas iš esmės tik su šios sutarties įsipareigojimų nevykdymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, mokesčių administratorius neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas (žr., pvz., 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-871/2005; 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011, 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-438/2016, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1082-438/2018 ir kt.).

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja, pasirašydama mokestinės paskolos sutartį, žinojo apie jos sąlygas ir jų neįvykdymo pasekmes, tačiau mokestinės paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, net ir gavusi 2019 m. vasario 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08) 327-1270 ir 2019 m. balandžio 10 d. įspėjimą Nr. (23.24-08) 327-3399 apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį, jei per nustatytus terminus nesumokės atitinkamų įmokų. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, VMI turėjo teisinį pagrindą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl sunkios įmonės finansinės padėties galėtų būti motyvu, kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, tačiau ne dėl sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1042-442/2017).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad atsakovė nesilaikė proporcingumo ir efektyvumo principų bei nebendradarbiavo su pareiškėja. Pažymėtina, kad VMI visus pareiškėjos teiktus prašymus (2019 m. kovo 4 d. prašymą dėl Sutarties grafiko pakeitimo, 2019 m. gegužės 3 d. prašymą dėl leidimo parduoti hipoteka įkeistą turtą, 2019 m. prašymą pratęsti terminą įsiskolinimui pagal Sutartį padengti) išnagrinėjo, tačiau, įvertinusi reikšmingus faktinius duomenis bei pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, jų netenkino. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja galimybe apskųsti pagal jos prašymus VMI priimtus sprendimus nepasinaudojo, išskyrus 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta leisti parduoti įkeistą turtą, apskundimą (kaip minėta, pagal duomenis „Liteko“ dėl paminėto ginčijamo sprendimo šalys veda derybas dėl taikaus susitarimo) ir teikė atsakovei vis kitokio pobūdžio prašymus. Teismas nevertina šioje byloje ginčijamo Sprendimo proporcingumo ar efektyvumo principų aspektais, konstatuodamas, jog atsakovė Sprendimą priėmė tinkamai įgyvendindama teisės aktuose jai suteiktą teisę nutraukti Sutartį, pareiškėjai nevykdant Sutarties sąlygų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, kad ginčijamu Sprendimu būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai ar bendrieji teisės ir gero administravimo bei apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, nenustatyta, atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, neviršijo savo kompetencijos, nepiktnaudžiavo jai suteiktais įgaliojimais, o tinkamai įgyvendino MAĮ 88 straipsnyje numatytą teisę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mortaga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė