- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- I3-1205-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03628-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Acanthis LT"
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Mokestinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. S-118 (7-99/2019) patvirtino Muitinės departamento 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 1A-143, kuriuo patvirtinta Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190756S.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais, skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. S-118 (7-99/2019) ir Muitinės departamento 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 1A-143 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Teigia, kad nei Muitinės departamentas, nei Komisija nagrinėdama ir vertindama faktinę situaciją neatsižvelgė į pareiškėjos pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, nes pareiškėjos pateikti dokumentai (sudarytos sutartys su prekių tiekėjais, važtaraščiai, deklaracijos, sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai) įrodo, kad pareiškėja teisingai ir tinkamai apskaičiavo mokesčius ir jokių mokestinių pažeidimų nepadarė. Atsakovas visiškai nevertino tos faktinės aplinkybės, kad jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja į Lietuvos Respubliką įvežė apdorotas grikių kruopas, nėra. Šiuo atveju, institucijos tiesiog konstatavo niekuo nepagrįstą faktą esą pareiškėjas atliko tam tikrą mokestinį pažeidimą, bet jokių objektyvių įrodymų nėra. Tačiau atsakovė toliau tvirtina, jog pareiškėjas mokestinį pažeidimą visgi atliko.
2.2. Pažymi, kad nesant jokių įrodymų apie pareiškėjos tariamą mokestinį pažeidimą muitinė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti skundžiamus individualius administracinius aktus dėl pareiškėjos. Atsakovas vykdydamas supaprastintą patikrinimą jį atliko nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, patikrinimo metu net nepaėmė pareiškėjos importuotų prekių mėginių bei jokiais kitais būdais neužfiksavo kokias realiai prekes importavo. Pareiškėjas nebeturėjo jokių galimybių įrodyti, kad jis jokių mokestinių pažeidimų neatliko, sužinojo esą jis neteisingai nurodė deklaruotų prekių TARIC kodus. Šie atsakovo veiksmai rodo, kad supaprastintas patikrinimas buvo atliktas aplaidžiai, pažeidžiant pareiškėjos interesus, neužtikrinant galimybės ateityje nei įrodyti, nei kitaip paneigti kaltinimus.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo supaprastinto patikrinimo ataskaitoje net nėra užsiminta kokius dokumentus pareiškėja pateikė, kodėl jo pateikti dokumentai nebuvo vertinami. Pareiškėja vykdydama atsakovo nurodymą pateikė eilę dokumentų, kurių pagrindu buvo galima identifikuoti deklaruotas tikrinamas prekes ir nustatyti tikslų TARIC kodą ir aprašymą. Pareiškėjos teikiami įrodymai nebuvo vertinami kompleksiškai, jie buvo vertinami subjektyviai, tik siekiant pagrįsti mokestinio pažeidimo tariamą buvimą, nevertinant visų dokumentų visumos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad importuojamos į Europos Sąjungą ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau - KN) ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras, vadovaujantis jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais – Europos sąjungos muitinės kodeksu, jo taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, KN skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis bei skyrių, skirsnių, pozicijų ir subpozicijų tekstais, Europos Komisijos reglamentais dėl tam tikrų prekių klasifikavimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, oficialiuose Pasaulio muitinių organizacijos leidiniuose paskelbtais Suderintos sistemos paaiškinimais ir Klasifikavimo patarimais, KN paaiškinimais, paskelbtais vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, PMO Suderintos sistemos komiteto sprendimais dėl prekių klasifikavimo, PMO Suderintos sistemos duomenų bazėje sukauptais duomenimis, Europos privalomosios tarifinės informacijos duomenų bazėje sukauptais duomenimis ir valstybių narių išduotos PTI duomenimis ir t.t..
3.1. Teigia, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad nurodytomis elektroninėmis importo deklaracijomis buvo importuoti grikiai ne grūdų pavidale (klasifikuojami KN 1008 pozicijoje), tačiau kaip ir nurodyta deklaracijų 31 langeliuose „grikių kruopos (branduoliai) 1 rūšis“ (klasifikuojamos KN 1104 pozicijoje). Šio įrašo deklaracijose teisingumą patvirtina ir prie deklaracijų pridėti dokumentai - Rusijos Federacijos muitinėje įformintos eksporto deklaracijos kopija, kur eksportuojama prekė aprašyta „pramoninės grikių kruopos, lukštentos, neskaidytos, nesmulkintos, grikių kruopų branduoliai, GOST P55290- 2012“; Prekių apmokėjimo sąskaitos, kur prekių pavadinimas nurodytas „grikių kruopos, branduoliai“; Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Gamybinė kompanija „Gerkules“ 2018 m. spalio 18 d. kokybės sertifikatas Nr. 12, kur produkcijos pavadinimas nurodytas „Grikių kruopos, branduoliai, 1 rūšis“, atitinkanti GOST P55290-2012; ir t.t. Išvardintuose dokumentuose minimo GOST P55290-2012 1 punkte nurodyta, kad šis standartas taikomas grikių kruopoms, gautoms, panaudojus grikių grūdo garinimo arba negarinimo būdą vaisiaus apvalkalo atskyrimui nuo branduolio. Taigi, šis standartas taikomas ne neapdorotiems grikių grūdams, bet grikių kruopoms.
3.2. Nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, kad ikiteisminės ginčą nagrinėjusios institucijos nevertino to fakto, kad atsakovas supaprastinto patikrinimo metu niekaip neužfiksavo importuojamų prekių, t. y. patikrinimo metu net nepaėmė pareiškėjos importuotų prekių mėginių bei jokiais kitais būdais neužfiksavo, kokias realiai prekes pareiškėja importavo. Pažymi, kad importuotas ginčo prekes muitinė išleido į laisvą apyvartą pagal deklaranto pateiktus duomenis be pateiktos informacijos ir prekių fizinio tikrinimo. Joks šiuo metu galiojantis teisės aktas nenustato muitinei pareigos nei muitinio įforminimo metu, nei vėliau, patikrinimo metu, imti tikrinamų prekių pavyzdžius (mėginius). Europos sąjungos kodekso 48 straipsnis suteikia teisę muitinei tikrinti po prekių išleidimo muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, eksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą bei išsamumą.
3.3. Mano, kad tiek Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9VM190756S, tiek Muitinės departamento 2019 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 1A-143 bei Mokestinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. S-l 18(7-99/2019) yra teisėti ir pagrįsti, priimti išnagrinėjus bei įvertinus visus Pareiškėjos pateiktus dokumentus ir pareikštus prieštaravimus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime išdėstė analogiškus argumentus kaip Muitinės departamentas savo atsiliepime, todėl teismas jų neatkartoja. Mano, kad Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti Pareiškėjos skundo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjos importuotų prekių (grikių kruopos, (branduoliai) ir deklaruotų muitinės deklaracijose TARIC kodu 1008 10 00 00 subpozicijoje bei iš to kylančių mokestinių įsipareigojimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bendrovė „Acanthis LT“ importavo iš Rusijos prekes (grikių kruopas, (branduoliai), įformino Vilniaus teritorinėje muitinėje elektronines importo deklaracijas (toliau - EID) 18LTVC0100IM1866AO (2018-10-05), 18LTVC0100IM1AEE22 (2018- 10-25) ir 19LTVC0100IM023923 (2019-01-22), nurodydamas prekių TARIC kodą 1008 10 00 00.
7.1. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi 2013 m. spalio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr.952/2013, kuriuo patvirtintas muitinės kodeksas, jo 29 ir 48 straipsniais, atliko minėtose deklaracijose deklaruotų prekių tarifinio klasifikavimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisingumo patikrinimą, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus konstatavo, kad deklaracijose deklaruotos lukštentos grikių kruopos (branduoliai) turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, mokesčių apskaičiavimui taikant 129 Eur/1000 kg trečiųjų šalių muito tarifo normą. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė surašė pareiškėjai 2019 m. gegužės 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr.9VM190756S, kuria įregistravo 5 704,00 Eur muito, 55,00 Eur muito delspinigių ir 690,00 Eur baudos mokestinę prievolę.
7.3. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. S-l 18(7-99/2019) patvirtino Muitinės departamento 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 1A- 143, t. y. pareiškėjo skundą atmetė, argumentuodama, kad pareiškėjos importuotos prekės yra lukštentos, neskaidytos ir kitaip neapdorotos grikių kruopos (branduoliai), kurios turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Muitinės departamento sprendimo išvadas, kaip nurodyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje.
8. Pareiškėjos teigimu, muitinė nepagrįstai pareiškėjos importuotas ir deklaruotas prekes grikių kruopas, (branduoliai) klasifikavo kitu TARIC kodu 1104 29 17 90 nei deklaravo pareiškėja TARIC kodu 1008 10 00 00, nes jos pateikti dokumentai (sutartys su prekių tiekėjais, važtaraščiai, deklaracijos, sąskaitos faktūros ir kt.) įrodo, kad ji teisingai deklaravo prekes ir apskaičiavo mokesčius.
9. Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, argumentuodamas, kad pareiškėjos importuoti grikių kruopas (branduoliai) KN 1104 29 17 subpozicijoje klasifikuojami lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaidyti, smulkinti arba nesmulkinti grūdai, todėl pareiškėjos deklaruotos lukštentos grikių kruopos turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90 subpozicijoje.
10. Teismas palaiko atsakovo poziciją, nes pareiškėjos importuotos prekės grikių kruopos, (branduoliai) ir deklaruotos deklaracijose kaip lukštentos grikių kruopos (branduoliai) turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, šioms prekėms taikytinos 129 EUR/1000 kg trečiųjų šalių muito tarifo norma, o ne TARIC kodu 1008 10 00 00. Teismas pažymi, kad grikiai klasifikuojami KN 1008 pozicijoje (šioje pozicijoje klasifikuojami produktai jeigu jie pateikiami grūdų pavidale, įskaitant grūdus varpose, burbuolėse ir su augalų stiebais 10 skirsnio (A) pastaba; šiame skirsnyje neklasifikuojami lukštenti arba kitu būdu apdoroti grūdai 10 skirsnio (B) pastaba); javų grūdai, apdirbti kitais būdais (pavyzdžiui, lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti), klasifikuojami KN 1104 pozicijoje (šioje pozicijoje klasifikuojami grikiai, kurių luobelės pašalintos, bet apyvaisis (perikarpis - sluoksnis esantis po luobele) nepašalintas; pašalinus sluoksnį esantį po luobele pasimato miltingas branduolys) KN 1104 pozicijos (2), (3) pastabos; lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaidyti, smulkinti arba nesmulkinti grūdai, klasifikuojami KN 1104 29 17 subpozicijoje; lukštentos grikių kruopos klasifikuojamos TARIC 1104 29 17 90 subpozicijoje. Todėl vadovaujantis KN klasifikavimu, tikrinamose pareiškėjos deklaracijose deklaruotos prekės grikių kruopos (branduoliai) pagamintos gamybinės bendrovės „Gerkules“ yra lukštentos, neskaidytos ir kitaip neapdorotos grikių kruopos (branduoliai) skirtos žmonių maisto gaminimui.
10.1. Importuojamos į Europos Sąjungą ir eksportuojamos iš jos prekės klasifikuojamos pagal KN ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras, vadovaujantis jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais – Europos Sąjungos muitinės kodeksu, jo taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 265S/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, oficialiuose Pasaulio muitinių organizacijos leidiniuose paskelbtais Suderintos sistemos paaiškinimais ir Klasifikavimo patarimais, KN paaiškinimais, paskelbtais vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pagal KN 1 ir 6 aiškinimo taisykles, juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoje.
10.2. Vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2017/1925 ir (ES) 2018/1602, kuriais iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) N r. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 priedas, pirmos dalies preliminariosiomis bei antros dalies 10 ir 11 skirsnių nuostatomis, KN paaiškinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais KN 1104 pozicijoje klasifikuojami javų grūdai, apdirbti kitais būdais (lukštenti, traiškyti, perdirbti į dribsnius, gludinti, skaldyti arba smulkinti); KN 1104 29 17 subpozicijoje klasifikuojami lukštenti (pašalinta grūdo luobelė), skaldyti arba neskaidyti, smulkinti arba nesmulkinti grūdai. Todėl pareiškėjos lukštentos grikių kruopos turi būti klasifikuojamos TARIC 1104 29 17 90 subpozicijoje, todėl Muitinės departamentas ir Komisija tinkamai įvertino visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, pareiškėjo pateiktų dokumentų informacija nepatvirtina jos teiginių, kad buvo importuotos nelukštentos grikių kruopos, t. y. neapdoroti grūdai, klasifikuojami KN 1008 pozicijoje.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja deklaracijose nurodė importuotų prekių pavadinimą - grikių kruopos (branduoliai) I rūšis, taip pat pareiškėjos pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos būtent grikių kruopos (branduoliai), o ne neapdoroti grūdai. Taigi Muitinės departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja importuodama ir deklaruodama lukštentas grikių kruopas, jas turėjo klasifikuoti TARIC kodu 1104 29 17 90, o ne grikius grūdų pavidalu ir klasifikuodama KN 1008 pozicijoje.
12. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, paaiškinimus, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktika, teismas sprendžia, kad atsakovas teisingai klasifikavo pareiškėjos importuotas prekes TARIC kodu 1104 29 17 90, nes iš pareiškėjos pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad pareiškėja 2018 m. liepos 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1909 įsipareigojo iš OOO ..Gamybinė bendrovė „.Herkules“ įsigyti prekes, nurodytas specifikacijoje pavadinimu - Grikiai 1000 kg, kurios atitinka GOST P55290-2012, GOST P55290-2012 1 punkto aprašymą (grikių kruopoms, gautoms iš garintų arba negarintų grikių grūdų, atskyrus vaisiaus branduolį nuo apvalkalo). Pirkimo-pardavimo 2019 m. rugpjūčio 15 d. sutartyje Nr. 735810 įvardintas pareiškėjos įmonei PROBIO Trade s. r. o. parduodamas produktas kaip „grikių kruopos, supakuotos dideliuose maišuose - 1000 kg“. Taigi, pareiškėja importavo lukštentas grikių kruopas, o ne neapdorotus grūdus (klasifikuojamus KN 1008 pozicijoje) kaip nurodyta pareiškėjos pateiktose deklaracijose. Todėl pareiškėjos importuotos prekės yra lukštentos, neskaidytos ir kitaip neapdorotos grikių kruopos (branduoliai), kurios turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 1104 29 17 90, pareiškėja nepateikė apskritai jokių įrodymų, paneigiančių Muitinės departamento sprendimo išvadas, kaip nurodyta MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje.
13. Pareiškėja prieš importuodama prekę, vykdydama verslą pakankamai rūpestingai, prekės TARIC kodą turėjo teisę nusistatyti vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 12 straipsnio nuostatomis, Tarybos Reglamento (EEB) NR. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 5-14 straipsniais, kreipiantis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos akto išdavimo arba atitinkamai kreiptis į Muitinės laboratoriją dėl konkrečios prekės TARIC kodo nustatymo. Tačiau prisėmusi verslo riziką rėmėsi prekių siuntėjo informacija, kitais duomenimis naudojamais prekyboje apibūdinant prekės pobūdį. Pareiškėja neginčija fakto, kad jos importuotos prekės deklaruotos vienu Kombinuotosios nomenklatūros kodu daugiau nei 3 deklaracijose. Nagrinėjamu atveju Pareiškėja muitinio įforminimo metu prekes deklaravo Kombinuotosios nomenklatūros (toliau - KN) 1008 10 00 00 subpozicijoje, vadinasi, būdama deklarantu, tapo atsakinga už muitinės deklaracijoje nurodyto kodo teisingumą. Muitinei kilus įtarimams dėl deklaruotų prekių TARIC kodo, muitinė turėjo teisėtą pagrindą atlikti importuotų prekių patikrinimą. Vadinasi, pareiškėja, importuodama iš Rusijos prekę (grikių kruopas (branduoliai) deklaracijose nurodydama TARIC kodą – 1008 10 00 00, stengėsi išvengti muito mokesčių. Šias aplinkybes patvirtina teritorinės muitinės 2019 metų ataskaita, priskaičiuoti mokesčiai.
14. Pareiškėja nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu arba įrodymų kurie galėtų paneigti nurodytų Muitinės departamento išvadų ar sukelti pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo. Vadinasi Muitinės išvada ir teisės aktų normos, patvirtina, jog mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ginčo importo deklaracijoje deklaruodama prekes TARIC kodu 1008 10 00 00, nepagrįstai pritaikė 0% trečiųjų šalių muito tarifą ir tuo pačiu, skaičiuodama importo mokesčius, nepagrįstai ženkliai sumažino mokėtinų mokesčių sumą į valstybės biudžetą.
15. Pareiškėjos argumentai, kad Muitinės departamentas jos prašymą išnagrinėjo netinkamai, neobjektyviai, nėra pagrįsti. Atsižvelgus į ginčo prekės tyrimo duomenis, teisinį reglamentavimą ir į minėtąją Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklę, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė patikrinimo ataskaita, pagrįstai nusprendė, kad „grikių kruopos (branduoliai)“ turi būti deklaruojamos kodais 1104 29 17 90, o pareiškėjos noras laikyti deklaracijose nurodytą TARIC kodą iš 1008 10 00 00, įtakos prekių klasifikavimui neturi.
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
17. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija pilnai ištyrė pareiškėjos skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.