- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2-22188-713/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16705-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., R. K.
- Advokatai
- Jūratė Kelpšaitė
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., jo atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims S. B., R. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. B., R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina A. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. B. mirties 2006-04-05, faktiškai pradėdama jį valdyti (3-5 b. l.).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2006-04-05 mirė jo motinos sutuoktinis S. B.. Pareiškėjo mamai A. B. ir jos sutuoktiniui bendrosios nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaune. S. B. mirus, pareiškėjo mama į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi sutuoktinis paliko testamentą, jog visą savo turtą palieka žmonai. A. B. perėmė visus vyro asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. 2015-04-27 mirė pareiškėjo mama, todėl turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Jūratė Kelpšaitė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. B. ir R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (25, 26 b.l.).
Suinteresuoti asmenys S. B. ir R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (25, 26 b.l.). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas R. S. yra A. B. sūnus (18 b. l.). A. B. sutuoktinis S. B. mirė 2006-04-03 (8 b. l.). Jis 2006-02-24 sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko žmonai A. B. (15 b. l.). S. B. jungtinės nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune (13 b. l.). Po palikėjo mirties Kauno 15-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (9 b. l.). Palikėjo sutuoktinė A. B. mirė 2015-04-27 (6 b. l.). Pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (16 b.l.).
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo parodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina A. B. po sutuoktinio mirties iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Palikėjo vaikai iš pirmos santuokos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog A. B. po sutuoktinio S. B. mirties 2006-04-05 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006 m. balandžio 5 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.