Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, teista:

1. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2002 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį - 7 mėn. laisvės atėmimu su 1/10 turto konfiskavimu. Pritaikius BK 47-1 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. laikotarpiui. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., atleista nuo turto konfiskavimo bausmės vykdymo;

2. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - 4 MGL (520 LT) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir laikyta, kad bausmę atliko (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2022 m. kovo 27 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 1,96 promilės alkoholio), dešinėje rankoje laikydama medinį plaktuką, juo vieną kartą sudavė sugyventiniui S. J. į kaktos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldama S. J. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją apklausta N. K. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai prisipažįsta nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariama. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruota. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) kambarių. Jie jį su sugyventiniu S. J. nuomojasi iš savo pažįstamų. Su sugyventiniu gyvena kartu ir veda bendrą ūkį jau (duomenys neskelbtini) metų. Tarp jų buvo kilusių konfliktų bet tokių, kad būtų kviesta policija, tai niekada nebuvę, bent ji nepamena. Ji su sugyventiniu S. J. 2022 m. kovo 27 d. nuo pietų, vartojo alkoholinius gėrimus. Bet vakare žodis po žodžio jie susibarė. 2022 m. kovo 27 d., vakare apie 21.30 val., konfliktas kilo dėl kitos moters, su kuria sugyventinis S. ją buvo išdavęs. Tada ji su S. virtuvės patalpoje susistumdė, ji pagriebė virtuvėje ant stalo gulėjusį medinį plaktuką, skirtą mėsai išmušti ir juo vieną kartą sudavė S. į galvos sritį, pataikydama jam į kaktą. Susistumdymas jokio fizinio skausmo nei jai, nei S. nesukėlė, nes stumdėsi nestipriai. S. po suduoto smūgio plaktuku, sudavimo vietoje iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Tada kažkas iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Ji greitosios nematė. Kai atvyko pareigūnai, ji visiškai prisipažino ir policijos pareigūnams, kad tai ji sudavė vieną kartą plaktuku sugyventiniu S. į galvos sritį. Dar pati ir parodė minėtą plaktuką policijos pareigūnams, kuriuo ir buvo sudavusi S., pareigūnai paėmė plaktuką ir jį įpakavo į voką. Sutinka, kad minėtas jos plaktukas, jeigu reikės, būtų sunaikintas. Dėl šio konflikto labai gailisi, žada gavusi progą sugyventinio atsiprašyti (b. l. 53-56).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso atlikimo protokole nurodyta, kad apklaustas S. J. nurodė, jog 2022 m. kovo 27 d., apie 21.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine N. K. vartojo alkoholinius gėrimus, pradėjo konfliktuoti dėl buities ir santykių. Konflikto metu sugyventinė iš virtuvės dešinėje rankoje atsinešė medinį plaktuką ir trenkė jam į kaktą, dėl ko ant kaktos atsirado guzas ir prakirtimas, taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgio plaktuku sugyventinė išėjo iš buto ir nuėjo pas pažįstamą kaimynę (duomenys neskelbtini) aukšte. Bute išgertuvių metu taip pat buvo jo draugas A. O., tačiau pačio konflikto jis nematė, nes buvo kitame kambaryje. Su N. K. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, prieš tai smurto atvejų nebuvo. GMP jį apžiūrėjo, tačiau rimtų sužalojimų jis nepatyrė (b. l. 7).

Kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas medinis plaktukas - mėsos muštukas, su medine rankena. Rankenos ilgis 24 cm, plotis 2 cm. Mėsos muštuko galva iš abiejų šinų turi grublėtus paviršius yra medinė, galvos ilgis 7cm, plotis 4,2 cm. Ant minėto muštuko nėra identifikuojančių ženklų ar ženklinimo (b. l. 27-30).

Kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas. Įrašo trukmė 01.48 min. Įraše girdimas pokalbis tarp BPC darbuotojos ir pranešėjo, vyrišku balsu. Taip pat fone girdimas ir kito vyro balsas (toliau – Vyras 1): BPC: 112. Pranešėjas: labas vakaras. BPC: labas vakaras. Pranešėjas: reikėtų greitosios. BPC: (duomenys neskelbtini) miestas? Pranešėjas: jo. BPC: kokia gatvė? Pranešėjas: (kalba fone su kitu asmeniu: ką kaip?) (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini). Vyrui moteriai bloga? Pranešėjas: Vyrui biški galva. BPC: kas galva biški? Pranešėjas: nu atvažiuoja tegul greitoji ten. Po to išsiaiškinsim. BPC: nu dabar man reikia išsiaiškinti. Kas atsitiko jo galvai? Vyras1: /kažką neaiškiai/ BPC: kas? Vyras1: /kažką neaiškiai/ BPC: tai jis pats susimušė ar jį sumušė kažkas? Vyras 1: durne mano davė per galva ir viskas? BPC: ką? Pranešėjas: nu moteris davė jam per galvą ir pas jį kraujas bėga. BPC: o moteris tai čia kas? Jo moteris? Pranešėjas: jo. BPC: o kur ji dabar? Kur ta moteris dabar yra? Pranešėjas: čia vietoj. BPC: kiek vyrui metų? Vyras1: (duomenys neskelbtini).. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: durų kodas yra? Pranešėjas: durų kodas aš nusileisiu. BPC: o jūs čia kas būsit? Draugas ar kas? Pranešėjas: jo, jo pažįstamas, draugas. BPC: vardas, pavardė Jūsų? Pranešėjas: A. BPC: A.? Pranešėjas: čia S. J., o aš A. O.. BPC: gerai, informuoju, laukit. O kelintas čia aukštas bus? Pranešėjas: (duomenys neskelbtini). BPC: mhm gerai, pasitikit tada apačioj, gerai? Pranešėjas: gerai, tuoj. BPC: viso. Įrašas baigiasi (b. l. 33-34).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 27 d., 21.41 val. buvo gautas pranešimas, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinė N. K. konflikto metu trenkė mediniu plaktuku į kaktą nukentėjusiajam S. J., taip sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 4).

Kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra „Body“ kameros įrašas „2022_0327_215614_015“. Įrašai atidaromi naudojantis „Windows media player“ programa. Įrašai apima laikotarpį nuo 2022 m. kovo 27 d. 21:56:13 iki 2022 m. kovo 27 d. 22:01:147 . Įrašo trukmė 05.02 min. Paleidus įrašą matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (toliau – PP1 ir PP2). Pareigūnus pasitinka vyras (toliau – vyras 1 ), kuris pasisveikina ir įleidžia pareigūnus į daugiabutį. Vyras Nr. 1 patvirtina, kad tai jis laukia policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai užlipa laiptais į viršų, į (duomenys neskelbtini) butą ( iš pareigūnų žodžių). Toliau girdimas pokalbis: PP1: sveiki, policija. Moteris: laba diena. Atsiprašau užgesinsiu. PP1: gesinkit. Kas čia nutiko? Moteris: nieko nenutiko, tiesiog su vyru susipykau biški trenkiau per galvą, jam biški kraujas nubėgo ir viskas. PP1: tai čia nieko nenutiko? Iš šito plaktuko trenkėt vyrui? Moteris: jis pas kaimynę dabar… vienas su trauzais, basas ir visas. PP1: su šituo plaktuku trenkėt vyrui? Moteris: jo. PP2: pas kokią kaimynę? Moteris: pas kaimynę nu (duomenys neskelbtini) aukšte. PP2: (duomenys neskelbtini)? Moteris: jo, tai aš tuoj paskambinsiu pasakysiu, kad jis ateitų, tuoj sekundėlę. PP2: kelintas butas? Moteris: buto aš neprisimenu. PP2: kodėl jisai ten išėjo? Moteris: todėl, kad manęs išsigando. Jis paleido į manes rankas, aš biški apsigyniau ir.. Nu tiesiog toks išėjo jezau marija. Nieko tau nieko… ne, jis gyvas, sveikas. PP1: kiek laiko kartu esat? Moteris: (duomenys neskelbtini) metų. PP1: gyvenat ir vedat bendrą ūkį, taip? Moteris: kaip pasakėt? PP1: kartu gyvenat? Moteris: (duomenys neskelbtini).. tuoj aš jam paskambinsiu, tuoj palaukit. Atvyksta greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, teiraujasi kur sužeistasis. PP1: butą žinot? Moteris: buto aš buto nesakysiu. PP1: į kurią pusę (duomenys neskelbtini) aukšte? Jūs sakykit greičiau. Moteris: (duomenys neskelbtini) aukšte į šitą pusę. PP1: į dešinę bus. Moteris: jis pabėgo su triusikais, basas, nu ką aš galiu pasakyt biški rankas paleid.. Policijos pareigūnai nusileidžia į žemesnį aukštą, paskambina į duris. Duris atidaro moteris (toliau – moteris 2). PP1: kur jisai yra? Moteris2: kas? PP1: iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Moteris2: nieko nėra, viskas tvarkoj. <...> PP1: smurtas artimoj aplinkoj buvo, parodykit tą vyrą. <...> Įrašas baigiasi (b. l. 38-39).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 27 d., 23.10 val. N. K. buvo nustatytas 1,96 prom. girtumo laipsnis (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, tyčia dešinėje rankoje laikydama medinį plaktuką, juo vieną kartą sudavė sugyventiniui S. J. į kaktos sritį taip sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamoji N. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad ji su sugyventiniu S. J. 2022 m. kovo 27 d. nuo pietų vartojo alkoholinius gėrimus. Tada ji su S. virtuvės patalpoje susistumdė, ji pagriebė virtuvėje ant stalo gulėjusį medinį plaktuką, skirtą mėsai išmušti ir juo vieną kartą sudavė S. į galvos sritį, pataikydama jam į kaktą. S. po suduoto smūgio plaktuku, sudavimo vietoje iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo S. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolą bei kitą byloje esančią rašytinę medžiagą. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių S. J. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją.

Taigi, teismas pripažįsta įrodyta aplinkybe, kad N. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą – teismas, įvertinęs smūgių sudavimo būdą (mediniu plaktuku) bei lokalizaciją kūne (į kaktos sritį), daro išvadą, kad S. J. dėl tokių kaltinamosios veiksmų turėjo jausti fizinį skausmą.

Taigi, N. K. panaudoto fizinio smurto intensyvumas, pobūdis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų vieta, taip pat kitos bylos aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamoji suprato, kad naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti minėti padariniai ir leido jiems kilti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis S. J. yra kaltinamosios N. K. sugyventinis, todėl kaltinamosios nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip padaryta prieš šeimos narį pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu N. K. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 79).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). N. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jos atsakomybę sunkinanti – veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. paskutinį kartą teista 2009 metais, todėl teistumas išnykęs. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nebausta administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, N. K. paskirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad kaltinamoji panaudojo smurtą prieš savo šeimos narį, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti N. K. BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptariama baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

N. K. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. kovo 27 d., 22.05 val. iki 2022 m. kovo 28 d., 14.03 val. (viena diena), į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

N. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinis plaktukas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktų įrodymų saugojimo saugykloje (2022 m. kovo 29 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti –kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke– paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Procesinių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. K. viso bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždrausti viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 27 d., 22.05 val. iki 2022 m. kovo 28 d., 14.03 val. (vieną dieną), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – medinį plaktuką, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktų įrodymų saugojimo saugykloje (2022 m. kovo 29 d. kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos medžiagos – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 – 49 straipsniai.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.