Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde pareiškėjas tvirtina, jog Komisija sprendime neįvertino aplinkybės, kad saugus elektroninis parašas naudojamas tik tuomet, kai nepasirašoma rašalu. Šiuo atveju patikslintas skundas pareiškėjo pasirašytas rašalu ir todėl saugaus elektroninio parašo nereikalavo, nors vietoje įprastinio pašto buvo naudotasi elektroniniu paštu.

Komisija, pasak pareiškėjo, neatkreipė dėmesio, jog patikslintas skundas pateikiamas raštu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šio skundo 4.1 punkte buvo nurodyta, kodėl tas skundas teikiamas raštu ir nėra pasirašomas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), t. y. todėl, kad iš EPP, pasirašius saugiu elektroniniu parašu, nėra galimybės skundą išsiųsti būtent Komisijai. Pareiškėjo manymu, privalėjo vadovautis aplinkybe, jog patikslintas skundas buvo pateiktas raštu, bet per elektroninį paštą, o gavimo adresas yra nurodomas Komisija, t. y. info@vagk.lt.

Pareiškėjas aiškina, jog nerado galimybės savo patikslintą skundą pateikti ir per Administracinių bei viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą bei nepasirašė skundo saugiu elektroniniu parašu, 2016-12-28 sprendimu Nr. 2R-410(4R-799) nustatė 14 dienų terminą pateikti tinkamai pasirašytą patikslintą skundą suformuluojant reikalavimus pagal Komisijos kompetenciją.

Pareiškėjas 2017-01-12 elektroniniu paštu pateikė Komisijai patikslintą skundą, kurio nepasirašė saugiu elektroniniu parašu. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Šiuo atveju pareiškėjas skundą Komisijai pateikė elektroniniu paštu, tačiau pastarasis neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, t. y. skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, bet nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą bei nepasirašė skundo saugiu elektroniniu parašu nustatė 14 dienų terminą pateikti tinkamai pasirašytą patikslintą skundą suformuluojant reikalavimus pagal Komisijos kompetenciją. Pareiškėjas 2016-01-12 elektroniniu paštu pateikė patikslinta skundą, kurio ir vėl nepasirašė saugiu elektroniniu parašu. Tokiu atveju, Komisija skundžiamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę Komisijai paduoti tinkamai pasirašytą skundą ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir registruotu paštu arba nuvežti pasirašytą skundą tiesiogiai į Komisijos patalpas, tačiau šia galimybe nepasinaudojo net ir nustačius 14 dienų terminą skundo trūkumų pašalinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2017-01-16 sprendimo Nr. 2R-19(4R-23) (Komisijos b. l. 58) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, jog pareiškėjas el. paštu (Komisijos b. l. 18) pateikė skundą (Komisijos b. l. 1–6), kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Komisija 2016-12-28 sprendimu Nr. 2R-410(4R-799) (Komisijos b. l. 45) nustatė skundo trūkumus. Be kita ko, nurodė, jog skundas Komisijai gali būti paduotas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas el. paštu (Komisijos b. l. 46) pateikė patikslintą skundą (Komisijos b. l. 47–54). Komisija 2017-01-16 sprendimu Nr. 2R-19(4R-23) konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai suformulavo reikalavimą Komisijai ir nepasirašė skundo saugiu elektroniniu parašu. Pažymėtina, jog Komisija pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti dėl dviejų priežasčių, o būtent – netinkamai suformuluoti reikalavimai ir tinkamai nepasirašytas skundas. Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu Komisijos sprendimu grindžia tik ta apimti, kuria konstatuotas netinkamas skundo pasirašymas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas yra pasirašytas (24 str. 3 d.). Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu (24 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 9 straipsnio 1 dalyje numatyti trys būdais, kuriais gali būti paduodami skundai: tiesiogiai, paštu, elektroniniu būdu (pasirašant saugiu elektroniniu parašu).

Teismo vertinimu, pareiškėjo pozicija, kuriuo būdu pateikė, yra ypač prieštaringa. Pavyzdžiui, Nr. 1 pažymėtoje skundo dalyje tvirtina, jog patikslintas skundas Komisijai pateiktas elektroniniu būdu (elektronine siunta). Dalyje Nr. 2 nurodoma, jog skundas buvo pateiktas raštu. Nors iš bendros pareiškėjo skundo logikos ir cituojamo Lietuvos Respublikos informacinių paslaugų visuomenės įstatymo 11² straipsnio galima suprasti, jog jis laiko, kad tai buvo pateikta elektroniniu būdu.

Įstatymuose (AGKĮ ir ABTĮ) reglamentuojančiuose skundo padavimo Komisijai tvarką, aiškiai įtvirtini skundo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis būdai, t. y. asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Minėtos nuostatos aiškiai nurodytos ir Komisijos 2016-12-28 sprendime. Taigi, teisės aktai, reglamentuojantys skundo padavimą Komisijai, tiksliai nustatė, kokiu būdu gali būti paduodamas skundas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. tik pasirašant saugiu elektroniniu parašu, o ne kažkokiu kitokiu būdu. Pareiškėjo pateiktas dokumentas galėtų būti laikomas tik kopija, kadangi neatitinka originaliam dokumentui keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, jog negalėjo skundo pateikti per EPP ar Administracinių bei viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, tačiau tokia galimybė pareiškėjui teisės aktuose nėra suteikta. Taigi, pareiškėjas šiais būdais negalėjo pateikti ne dėl techninių trukdžių, o todėl, kad tokia teisė jam nėra suteikta.

Pareiškėjas iš esmės neginčija, jog jis nėra pasirašęs skundo saugiu elektroniniu parašu (tokiu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme). Taigi, Komisija pagrįstai konstatavo, jog patikslintas skundas neatitinka keliamų reikalavimų.

L. K. posėdžio metu tvirtino, jog gyvena Alytuje, o tuo metu, kai norėjo išsiųsti skundą, nedirbo Lietuvos paštas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas el. paštu patikslintą skundą išsiuntė 2017-01-12 15:43 val. Vadovaujantis Lietuvos pašto viešai skelbiamais duomenimis, tuo metu Alytuje dirbo visi pašto skyriai, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės net ir neegzistavo. Be to, turėjo galimybę per ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytą terminą pateikti skundo originalą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu tik ta apimti, kuria konstatuota, jog skundas netinkamai pasirašytas. Pareiškėjas neginčija ir sutinka su ta dalimi, kuria konstatuota, kad tinkamai nesuformuluoti skundo reikalavimai. Taigi, net ir nevertinant pareiškėjo skundo pasirašymo, Komisija konstatavo, jog jis nepašalino ir kitų trūkumų, o tai yra savarankiškas pagrindas skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas skunde dėsto daugiau teiginių, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas šiame sprendime nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padavė netinkamai pasirašytą patikslintą skundą, o jos priimtas 2017-01-16 sprendimas Nr. 2R-19(4R-23) yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–88 straipsniu, 91 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.