Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 4 PK) pareigūnas 2011-03-10 surašė V. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2011-01-26, apie 09.53 val., Vilniuje, jai vedžiojant šunį Pavilnio regioniniame parke, šuo su pavadėliu ištrūko iš šeimininkės rankų, nubėgo ir apkandžiojo K. I. vedžiojamą šunį. Tuo buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintos Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 punktas. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 5 dalyje (b.l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK 2011-03-30 nutarimu Nr. 15N-826634-11 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 5 d., paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda (b.l. 4).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad 2011-01-26 ji vedžiojo savo šunį Pavilnio regioniniame parke. Nusmukus šuns antsnukiui, V. D. norėjo jį uždėti, tačiau šuo ištrūko jai iš rankų. Po to ji išgirdo jauno žmogaus kažkokius riksmus bei šunų lojimą. Jai atėjus į tą vietą, jos šunį už pavadėlio laikė nukentėjusysis. V. D. pasiteiravo, ar jo šuo nesukandžiotas ir šis atsakė, kad ne. Apžiūrėję K. I. šuniuką vizualiai, jie jokių kraujo žymių ant jo nepastebėjo, šuniukas buvo linksmas. Nukentėjusysis sakė, kad kvies policiją. Palaukusi apie 20 minučių policijos ji išvažiavo, palikusi nukentėjusiajam savo mobilaus telefono numerį. V. D. mano, kad jos ištrūkęs šuo nukentėjusiojo šuns neapkandžiojo, nes K. I. savo šunį pas veterinarą vežė tik po kelių dienų, o ne iš karto. Jai atvykus į Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą, ten buvo veterinarijos gydytojo pažyma, kad jos šuo apkandžiojo nukentėjusiojo šunį. V. D. paties įvykio nematė, nes toje vietoje buvo kalniukas, nukentėjusysis įvykį matė. Jos šuns veislė – vilkšunis maišytas su rotveileriu, nukentėjusiojo šuns veislė – rusų spanielis.

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis K. I. parodė, kad jis 2011-01-26 Pavilnio regioniniame parke vedžiojo savo šunį ir staiga jo šuo pamatė kitą šunį, atbėgantį be antsnukio. Šuo buvo didelis, todėl jis savo šunį pasikvietė arčiau savęs. Tačiau V. D. šuo, pribėgęs prie jo šuns, pradėjo jį kandžioti iltiniais dantimis, įsikabindamas į galinę šuns šlaunį. Nukentėjusiojo šuo norėjo atsitraukti, tačiau V. D. šuo vėl įkando. Tuomet K. I. pradėjo V. D. šunį abiem rankom už kaklo smaugti, pasiguldęs ant žemės, nes neliko ką daugiau daryti ir tik tokiu būdu pavyko šunį atitraukti nuo jo šuns. Šuo po įkandimo šlubavimo požymių nerodė, tačiau bijojo lipti iš automobilio. Sekančią dieną jis nuvežė savo šunį pas veterinarą. Veterinaras pasakė, kad žaizda yra gili ir jei jos netvarkyti, tai kaupsis skysčiai. Po šio užpuolimo daugiau jokių incidentų su jo šunimi nebuvo ir niekas kitas jo šuns sukandžioti negalėjo. Nukentėjusysis nurodė, kad policijos komisariate jis pirmiausia pateikė vieną ranka rašytą pažymą. Po to policijoje jo paprašė papildyti, todėl buvo dar kartą važiuota pas veterinarą ir pristatyta pažyma dėl vakcinacijos. K. I. pažymėjo, kad V. D. nuo įvykio vietos buvo gana toli, jos šuo yra didelis, todėl jam kelia nuostabą tas faktas, kad toks didelis šuo buvo paleistas be priežiūros.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja S. D. parodė, kad ji kartu su V. D. ir jos šunimi 2011-01-26 vaikštinėjo po Pavilnių regioninį parką. Šuo buvo su pavadėliu. Paties įvykio liudytoja nematė, tik išgirdo šunų lojimą, V. D. šuns tuo metu šalia jų jau nebuvo. Liudytoja taip pat nematė kokiu momentu šuo ištrūko iš V. D. rankų. Joms priėjus prie šunų, šunys buvo jau išskirti, V. D. atsiprašinėjo nukentėjusiojo K. I., siūlė apžiūrėti jo šunį, ar nėra jokių sužeidimų. Jie visi apžiūrėjo nukentėjusiojo šunį pro jo automobilio langą ir vizualiai tikrai nesimatė, kad šuo būtų sužeistas, jis atrodė laimingas. Tada V. D. paliko K. I. savo mobilaus telefono numerį ir jos nuėjo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos ATPK 300 str. 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

V. D. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad ji pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251, 6.8 punktą, numatantį, kad asmenys, laikantys gyvūnus, privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad V. D. su pavadėliu vedžiojamas šuo ištrūko jai iš rankų, pribėgo prie nukentėjusiojo šuns bei jį apkandžiojo. Nors administracinėn atsakomybėn patraukta V. D. teigė nemačiusi, kad po incidento nukentėjusiojo šuo būtų apkandžiotas, tačiau nuo pat pradžių neneigė, kad jai bandant uždėti šuniui nusmukusį antsnukį, šis ištrūko jai iš rankų bei nubėgo. Išgirdusi šunų lojimą, ji nuėjo į tą pusę bei pamatė nukentėjusįjį, laikantį jos šunį už pavadėlio. V. D. atsiprašė nukentėjusiojo už įvykusį incidentą bei paliko jam savo mobilaus telefono numerį, jeigu ko prireiktų. Tai patvirtino kartu su V. D. įvykio vietoje buvusi S. D. bei nukentėjusysis K. I.. Šis faktas rodo, kad V. D. nevengė atsakomybės už jos šuns padarytą žalą, nebuvo abejinga kilusioms pasekmėms, gailėjosi dėl įvykusio incidento, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

K. I. šuns sužalojimo faktą patvirtina nukentėjusiojo parodymai, mačiusio, kaip V. D. be antsnukio paleistas šuo pribėgo prie jo šuns ir jį apkandžiojo. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jis asmeniškai nepažįsta V. D., todėl neturi pagrindo jos apkalbėti. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje esanti medžiaga, t.y. įvykio ataskaita (b.l. 8), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 10), iš kurių matyti, kad nukentėjusysis po incidento kvietė policijos pareigūnus į įvykio vietą, taip pat veterinarijos gydymo pažymos, patvirtinančios, jog nukentėjusiojo šuo sekančią dieną buvo apžiūrėtas veterinaro ir jam nustatytos kastinės žaizdos (b.l. 12, 14,15, 16).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną, kad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Įvertinus ir išanalizavus visas reikšmingas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad V. D. skirta 500 Lt dydžio bauda yra pernelyg didelė, kadangi ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, gailėjosi dėl įvykusio indicento, nebuvo abejinga kilusioms pasekmėms, šiuo metui nedirba, pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė. Teismo manymu, jai paskirta bauda yra neadekvati jos padarytam pažeidimui bei prieštarauja teisingumo principui, todėl jos atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis ir skiriama 200 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302, 302⁴ straipsniais,

nutarė:

V. D. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato 2011-03-30 nutarimą Nr. 15N-826634-11.

Pritaikyti V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 5 d. padarymą, skirti 200 Lt (dviejų šimtų litų) dydžio baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą arba tiesiogiai.