- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-997-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R.
- Ieškovas
- R. Z.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Singrida Samoškienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. L-Z atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-832-887/2012 pagal ieškovo R. Z. patikslintą ieškinį atsakovei R. L-Z dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės R. L-Z patikslintą priešieškinį ieškovui R. Z. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl ieškovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo 2011-06-20 / 2012-02-13 patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo (b. l. 9-15, b. l. 45-51) ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl ieškovo kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, turto padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 23-29).
Atsakovė, vadovaudamasi CK 3.65 str. 2 d. 3 p., 2012-02-06 pateikė teismui prašymą (b. l. 31-33) įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis šeimos turtu, esančiu Taikos pr. 86C-39, Kaune, bei įpareigoti ieškovą per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti atsakovei minėto ginčo buto raktus, juos paliekant pas atsakovę atstovaujančią advokatę Singridą Samoškienę. Atsakovė, nurodžiusi, kad santuoka iki šiol nenutraukta, teismo draudimas atsakovės atžvilgiu patekti į butą nėra priimtas, tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir dabar ginčo butas ir jame esantys daiktai yra vienintelis šeimos turtas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pakeitė buto spynos raktus ir piktybiškai vengia juos perduoti atsakovei, prašo įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei buto raktus ir netrukdyti atsakovei naudotis šeimos turtu.
Atsiliepimas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi (b. l. 43-44) atsakovės prašymo taikyti CK 3.65 str. 2 d. 3 p. įtvirtintas laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas pabrėžė, jog atsakovė 2011-06-02 atsiliepime į ieškinį (b. l. 16-20) nurodžiusi, kad, nepakėlusi smurto ir įtampos šeimoje, išsikrausčiusi į nuomojamą butą, į kurį ieškovas padėjęs persivežti jos ir dukros daiktus. Tiek ieškovas patikslintame ieškinyje (b. l. 9-15), tiek atsakovė atsiliepime (b. l. 16-20) bei priešieškinyje (b. l. 45-51) nurodo, kad šalys viena kitos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, šalys pateikė teismui šiuos faktus patvirtinančias specialistų išvadas apie sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 21-22; 30). Akivaizdu, kad atsakovė ginčo bute negyvena ilgiau negu pusę metų. Tarp šalių kilęs didelis ginčas, šalys nesutaria, nesugeba civilizuotai bendrauti, naudoja fizinį smurtą viena kitos atžvilgiu, todėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismo nuomone, ne tik kad neužtikrintų įstatymo leidėjo numatytų tikslų, t. y. sprendimo įvykdymo, bet dar ir paaštrintų ir taip tarp šalių susiklosčiusius itin konfliktiškus santykius. Be to, atsakovė nenurodė, kaip ji žada naudotis butu. Be to, teismo nuomone, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka atsakovės priešieškinyje pareikštų reikalavimų esmės ir nesusiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimų (CPK 145 str. 2 d.). Atsakovė nurodė, kad bute likę jos ir vaiko asmeniniai daiktai, kurių ieškovas neatiduoda ir kad tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių protokolas Nr. 123-12-6 (b. l. 34). Iš pastarojo dokumento teismas sprendė, kad ginčo bute yra tik atsakovės kompiuteris, vien tik dėl kurio pasiėmimo netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 3-5) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - iki byla bus išnagrinėta iš esmės taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti ieškovą per penkias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti atsakovei per jos interesus atstovaujančią advokatę Singridą Samoškienę ginčo buto raktus ir netrukdyti atsakovei naudotis šeimos turtu. Atsakovė nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išimtinai užtikrino tik ieškovo interesus, nes viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo proceso metu tik jis turi / turės neribotą teisę nevaržomai ir neribotai naudotis šeimos gyvenamuoju būstu bei jame esančiais daiktais, o atsakovė, ne tik kad negali / negalės tinkamai ir nevaržomai butu naudotis, bet net patekti į jį ir pasiimti (naudoti) net savo asmeninių daiktų, nekalbant jau apie santuokos metu įgytus daiktus, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai yra varžoma atsakovės teisė laisvai valdyti ir naudoti šį turtą. Teismo konstatuota faktinė aplinkybė, kad atsakovė ginčo bute negyvena ilgiau nei pusę metų, nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti atsakovės prašymo ar atimti jai teisę naudotis šeimos turtu, pasiimti (naudotis) bute esančius asmeninius ir dukters daiktus, tuo labiau, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovės registruota gyvenamoji vieta yra ginčo bute, kuriame yra ne tik jos asmeniniai daiktai, dokumentai, intelektualinės nuosavybės kūriniai (nuotraukos, sutartys ir kt.) bei kilnojamas turtas, bet ir dukters daiktai bei kitas santuokos metu įgytas kilnojamas turtas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo bute yra likęs tik atsakovės kompiuteris. Teismas dar nepriėmęs galutinio sprendimo nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas padėjo persivežti atsakovės ir dukters daiktus. Tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Ieškovas į nuomojamą butą padėjo pervežti ne atsakovės, o tik dukters būtinuosius daiktus. Tačiau tai nereiškia, kad buvo pervežti visi dukters daiktai, ir kad ginčo bute nei atsakovės, nei dukters asmeninių daiktų daugiau nėra. Teismo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų 3.65 str. 2 d. 3 p., ir tais pagrindais neleisti atsakovei naudotis šeimos turtu. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prieš išspręsdamas ginčą iš esmės, prioritetinę teisę naudotis šeimos turtu (būstu bei jame esančiais daiktais) suteikė tik ieškovui, t. y. nepagrįstai leido ieškovui riboti atsakovės teisę naudotis šeimos turtu, kuriuo kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl turto padalijimo šalys turi teisę naudotis, nepažeidžiant viena kitos teisių, esant priešingai - taikytina laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tiktu turtu (CK 3.65 str.). Įpareigojus ieškovą perduoti atsakovei ginčo buto raktus, būtų sudaryta atsakovei galimybė netrukdomai patekti į ginčo butą bei juo naudotis be ieškovo sutikimo, todėl toks atsakovės prašymas iš esmės atitinka reikalavimą taikyti CK 3.65 str. 2 d. 3 p. nurodytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Tenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtų užtikrinta atsakovės teisė laisvai, tinkamu ir patogiu jai laiku naudotis ginčo (šeimos) butu bei jame esančiu turtu. Aplinkybės, kad atsakovės teisė patekti į būstą yra ribojama, kad bute yra atsakovės asmeniniai daiktai (ne tik kompiuteris, ką nepagrįstai konstatavo teismas) bei dukters daiktai, t. y. 2 dalių vaikiškas vežimėlis, palapinė nuo saulės, automobilinė kėdutė, automobilinės kėdutės adapteris ir kt., yra pakankamas pagrindas išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ir asmeninėms neturtinėms tiek mažamečio vaiko, tiek ir atsakovės kaip sutuoktinės teisėms. Atsižvelgiant į tai, kad galutinio teismo sprendimo procesas gali užsitęsti, draudimas atsakovei bylos nagrinėjimo metu naudotis šeimos gyvenamąja patalpa ir joje esančiais santuokos metu įgytais bei atsakovės ir dukters asmeniniais daiktais, kol nėra nustatytas tam pakankamas pagrindas, be jokios abejonės neproporcingai pažeidžia atsakovės ir mažametės dukters interesus. Todėl, priešingai nei sprendė teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimus (CPK 145 str. 2 d.). Kita vertus, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Taigi, iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi vienodas teises ir pareigas, susijusias su ginčo buto ir jame esančių daiktų naudojimu ir valdymu. Atsakovės kaip sutuoktinės teisės jau yra pažeidžiamos, nes ieškovas sutiko įleisti atsakovę kartu su specialistu į butą, siekiant nustatyti bute atliktų pagerinimų kaštus, tik Kauno miesto apylinkės teismui 2012-02-10 nutartimi įpareigojus ieškovą tai padaryti. Be to, 2012-02-27 atsakovei kartu su specialistu atliekant ginčo bute apžiūrą, turint tikslą nustatyti ir įvertinti bute atliktų pagerinimų kaštus, atsakovė pasigedo santuokos metu įgytų daiktų: virtuvinio stalo su kėdėmis ,,Avantgarde”, visuose kambariuose nukabintos užuolaidos ir kita, kas akivaizdžiai byloja apie pažeidžiamas atsakovės teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 53-56) prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o teismo 2012-02-09 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų ieškovo atžvilgiu taikymas pažeistų CPK 145 str. 2 d. numatytą ekonomiškumo principą, kuriuo būtina vadovautis parenkant laikinąsias pasaugos priemones. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašo būtent ieškovui priteisti jo butą ir jame esantį kilnojamąjį turtą, o jai prašo priteisti piniginę kompensaciją už didesnę ieškovui atitenkančio turto dalį (žr. 2011-09-26 priešieškinio 6 psl.). Kad atsakovė neketina gyventi, t. y. naudotis butu, ji pati nurodė priešieškinyje, teigdama, kad su ieškovu gyventi viename bute galimybių nėra, todėl natūra butas priteistinas ieškovui (priešieškinio 4 psl.). Atsakovė daugiau nei prieš metus laiko pati išsikraustė iš ieškovo buto, jame negyvena ir gyventi neketina, išsinuomojo kitą butą, kuriame šiuo metu gyvena. Išsikraustydama, net neįspėjus ieškovo, ji išsivežė viską, kas jai buvo reikalinga. Daugiau nei metus laiko atsakovei nereikėjo naudotis butu ar jame esančiais daiktais, todėl akivaizdu, kad atsakovė neturi poreikio jais naudotis. Atsakovės prašymo leisti naudotis jo butu motyvai yra tie, kad ji nori pasiimti bute esančius daiktus, iš kurių įvardina kompiuterį, nuotraukas, sutartis, dukros 2 dalių vežimėlį, automobilinę kėdutę ir jos adapterį bei palapinę nuo saulės, tačiau atsakovės tikslas pasiimti daiktus nesudaro pagrindo leisti naudotis ieškovo butu bei neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Šie daiktai nėra neatskiriama buto dalis ir norint jais naudotis nėra būtina naudotis visu butu bet kuriuo metu kol vyksta procesas. Pažymėtina, kad ieškovo atsakovė yra prašiusi tik kompiuterio duomenų, dėl ko ieškovas net ir neprieštaravo. Taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovės realaus poreikio naudotis vaikišku 2 dalių vežimėliu, automobiline kėdute ir jos adapteriu bei palapine nuo saulės. Dukrai šį mėnesį sueina 3 metai, todėl vežimėlis jai jau kuris laikas nėra reikalingas, o minima automobilinė kėdutė ir jos adapteris yra skirtas kūdikiams, todėl dukrai yra nebetinkama, be viso to, atsakovė jau yra pasiėmusi vieną vežimėlį bei kitą automobilinę kėdutę, būtent kuria dabar ir naudojasi. Minima palapinė nuo saulės yra prastos kokybės, 30 Lt nekainavusi palapinė, kuri suplyšo išvykoje su dukra ir nėra tinkama naudojimui, be to, neatitinka 3 metų vaiko poreikių ir apskritai, net ir tinkamos naudoti palapinės šiuo sezono metu neitų panaudoti dėl oro sąlygų. Todėl tokie atsakovės argumentai parodo jos nesąžiningumą ir lieka neaiškūs realūs atsakovės tikslai siekiant šių laikinųjų priemonių. Priešingai, negu skunde nurodo atsakovė, nei jos, nei dukters interesai šiuo metu nėra pažeidžiami, o pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – leidus atsakovei naudotis ieškovo butu, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra ir būtų pažeisti ieškovo interesai, tame tarpe jo teisė į saugią aplinką bei turtinės ir neturtinės teisės, nors tai visiškai nėra būtina atsakovės ar dukters interesų apsaugai ar būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ir net neatitinka atsakovės tikslų, kurių ji siekia prašydama leisti naudotis butu. Dėl atsakovės psichologinio ir fizinio agresyvumo prieš ieškovą, nuolatinės įtampos ir konfliktinio bendravimo, atsakovės lankymasis kada tik ji nori ir kiek tik nori ieškovo namuose sukels grėsmę ieškovo psichologinei bei emocinei būsenai, ieškovas negalės jaustis saugiai savo namuose bei bus sudaryta atsakovei galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis, atsižvelgiant į konfliktinę situaciją tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovė gali išnešti, sunaikinti ar kitaip sumažinti ieškovo buto ir jame esančio turto vertę. Tai kad atsakovė, atvykusi su specialistu įvertinti buto pagerinimų, nematė bute užuolaidų ir virtuvinio stalo su kėdėmis, niekaip nėra susijęs su atsakovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone – leisti naudotis butu. Atsakovė nenurodo, kad ji turi poreikį gyventi bute ar kažkokiu kitu būdu naudotis juo ir kad tam tikslui jai reikia naudotis stalu kėdėmis ar užuolaidomis, tuo labiau, kad ginčo dėl atsakovės priešieškiniu išvardintų bute esančių daiktų egzistavimo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Konstatuotina, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo (CK 3.60 str. 1 d., 3.116 str.), tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės galimybės netrukdomai naudotis ir patekti į ieškovui priklausantį butą, kaip šeimos turtą.
Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 3 punktu, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki bus priimtas teismo sprendimas gali taikyti laikinąją jų apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tiru turtu. Teismas šiame straipsnyje numatytas priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms. Be to, kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui (atsakovui) palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Nustatyta, jog šioje byloje 2011-10-05 pareikštu priešieškiniu atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą bei už santuokos metu įgytą ieškovui atitenkantį kilnojamąjį turtą, nepretenduoja natūra į ginčo butą ir jame esančius kilnojamuosius daiktus, atsiliepime į ieškinį ji teigia nuo 2011-03-05 gyvenanti nuomojamame bute skyriumi su ieškovu, o CK 3.65 str. d. 3 p. įtvirtinta laikinąja apsaugos priemone (įpareigojimu ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis ginčo butu ir leisti laisvai disponuoti ginčo buto raktais) atsakovė iš esmės siekia iš ginčo buto pasiimti jai priklausančius daiktus, nors dėl jų priteisimo atsakovei joks reikalavimas teisme nėra pareikštas. Akivaizdu, jog vien atsakovės tikslas, kurio ji siekia prašoma laikinąja apsaugos priemone, nesudaro pagrindo leisti atsakovei netrukdomai naudotis ieškovui priklausančiu butu. Siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir negali taikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Minimi atsakovės daiktai (kompiuteris, nuotraukos, sutartis, dukros 2 dalių vežimėlis, automobilinė kėdutė ir jos adapteris bei palapinė nuo saulės) nėra neatskiriama buto dalis ir norint jais naudotis nėra būtina naudotis visu ieškovui priklausančiu butu bet kuriuo metu, kol vyksta teisminis procesas. Kita vertus, kaip spręstina iš 2012-02-02 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 123-12-6 (b. l. 34), minėti daiktai atsakovei tapo reikalingi tik po beveik metų laiko (protokole užfiksuotas pačios atsakovės patvirtinimas, jog ginčo bute ji negyvena beveik metus), todėl kyla abejonių dėl tikrųjų atsakovės ketinimų, tuo labiau, kad ji neginčija, jog ieškovas išsikraustymo dieną padėjęs jai išsivežti dukros daiktus, o, kaip spręstina iš minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, atsakovei reikėjo net ne paties kompiuterio, o tik duomenų iš jo, kuriuos ieškovas sutiko jai įrašyti.
Be to, konstatuotina, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti labiau pripažįstamas vieno asmens interesas, paneigiant kito asmens teisėtus interesus, akivaizdžiai varžant asmens teises labiau negu reikia teisėtam tikslui pasiekti, ar pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovės ir šalių dukters interesai dėl to, kad atsakovė neturi galimybių nevaržomai patekti į ginčo butą, yra pažeidžiami, tačiau, priešingai, pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę – leidus atsakovei nekliudomai bet kada pateikti į ieškovo butą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų pažeisti ieškovo interesai, įskaitant jo teisę į saugią aplinką bei jo turtines ir neturtines teisės, nes, pačių šalių teigimu, jų santykiai yra konfliktiški bei paremti smurtu (b. l. 21-22, 30), kas gali iššaukti dar didesnes neigiamas pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.