- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-526-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28601-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Kreditorius
- M-Oil Trading GmbH
- Pareiškėjas
- UAB „PRIMOS“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo M-Oil Trading GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-36106-129/2015 pagal pareiškėjo UAB „PRIMOS“ prašymą dėl vykdymo proceso sustabdymo, kuria prašymas iš dalies patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „PRIMOS“ kreipėsi į teismą, prašydamas sustabdyti vykdymo procesą antstolio Armino Naujokaičio vykdomoje vykdomojoje byloje. Nurodė, kad Vienos komercinių bylų apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. išieškotojo M-Oil Trading GmbH naudai išdavė Europos mokėjimo įsakymą Nr. 008007EuM180/15s dėl 1 786,50 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo. Išduotas mokėjimo įsakymas įsiteisėjo (tapo vykdytinas) ir buvo pateiktas vykdyti antstoliui Arminui Naujokaičiui. 2015 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas Vienos komercinių bylų apylinkės teismui pateikė prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūrėjimo, kuriame nurodė aplinkybes, sudarančias pagrindą procesą nutraukti. Remdamasis tuo, pareiškėjas teigė, kad yra pagrindas, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – Reglamentas), 23 straipsnio c) punktu, sustabdyti vykdymo procesą, kadangi jo nesustabdžius galėtų atsirasti neigiamų padarinių – iš pareiškėjo būtų išieškota ne jo skola, o ją atgauti iš išieškotojo, kuris yra užsienio įmonė, būtų problematiška ir nuostolinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – apribojo vykdomo procesą antstolio Armino Naujokaičio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01358, palikdamas antstoliui teisę vykdyti tik apsaugos priemones, t. y. išieškotinai sumai taikyti areštą pareiškėjo (skolininko) UAB „PRIMOS“ nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo neužtenkant (ar nesant) – areštą skolininko piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, siekiant užtikrinti išieškotojo M-Oil Trading GmbH reikalavimus.
Susipažinęs su pareiškėjo pateiktais įrodymais, teismas konstatavo, kad byloje išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01358, nenustatė. Taigi, vadovaudamasis Reglamento 23 straipsniu, teismas sprendė, kad šiuo atveju tikslinga apriboti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/01358 – vykdyti tik apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Išieškotojas M-Oil Trading GmbH atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti vykdomojo proceso apribojimus, paskirti pareiškėjui 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. priteisti išieškotojui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininko (pareiškėjo) prašymą sustabdyti išieškojimo procesą vertina arba kaip piktnaudžiavimą procesu, arba kaip skolininko itin didelio aplaidumo pasekmę, arba kaip šiurkštų kooperacijos ir bendradarbiavimo principų pažeidimą. Skolininkas dar 2009 m. liepos 2 d. užpildė ir pasirašė paraišką gauti M-OIL kortelę „ANTRAG AUF M-OIL CARD“ bei patvirtino tai UAB „PRIMOS“ apvaliu antspaudu. Be to, skolininko atstovas P. R. pasirašė bei patvirtino antspaudu, kad gavo minėtą kortelę bei susipažino su 2008 m. gruodžio 20 d. standartinėmis sutarčių sąlygomis, liečiančiomis degalų pardavimą M-Oil Trading GmbH degalinėse ar su M-Oil tinklu susijusiose degalinėse. Negana to, skolininkas iš tiesų naudojosi išieškotojo paslaugomis, t. y. per 2,5 metų gavo iš išieškotojo dešimt sąskaitų ir pats asmeniškai atliko bankinius mokėjimus į išrašytose sąskaitose nurodytą sąskaitą. Tačiau paskutinių dviejų sąskaitų skolininkas neapmokėjo, o trečiąją apmokėjo tik iš dalies, dėl to ir atsirado skola, kuri buvo priteista pagal 2015 m. gegužės 18 d. Europos mokėjimo įsakymą. Taigi skolininkas negalėjo nežinoti apie išieškotojo jam suteiktas paslaugas bei susidariusias skolas. Dėl šio skolininko nesąžiningumo arba aplaidumo/ nebendradarbiavimo išieškotojas patyrė papildomų išlaidų, nes turėjo kreiptis į advokatą, negana to, teismas apkrautas „nereikalingais darbais“. Be to, skolininkas piktnaudžiauja ir galimybe peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą, nes pagal Reglamento 20 straipsnį tokiai peržiūrai yra numatytos labai ribotos sąlygos, tuo tarpu skolininkas savo prašymą dėl peržiūrėjimo grindžia tiesiog savo vienašališku pareiškimu, kad jis neva „nėra nieko girdėjęs apie išieškotoją“. Be to, išieškotojas iš Vienos kompetentingo teismo nėra gavęs jokios informacijos apie menamą įsakymo peržiūrėjimo procedūros pradėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į išieškotojo atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teikdamas teismui prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūrėjimo neketino elgtis nesąžiningai ir neribotą laiką teikti prieštaravimus, o siekė užkirsti kelią galimam teismo suklaidinimui ir susipažinti su išieškotojo turimais įrodymais dėl skolos pagrįstumo. Tačiau bet kokiu atveju Lietuvos teismai neturi kompetencijos spręsti dėl prašymo peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą teisėtumo. Teismo paskirta laikinoji apsaugos priemonė atitinka abiejų šalių teises ir interesus bei yra proporcinga siekiamam tikslui. Išieškotojas nepagrįstai teigia, kad skolininkas pažeidė koncentracijos ir bendradarbiavimo principus, buvo nesąžiningas, teikdamas teismui prašymą dėl įsakymo peržiūrėjimo. Sužinojęs apie priimą įsakymą, skolininkas bandė išsiaiškinti, kokiu pagrindu išieškotojas reikalauja skolos grąžinimo, tačiau negavęs jokios informacijos bei įvertinęs laiko stoką, neturėjo kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teismą su prašymu sustabdyti galimai nepagrįstą išieškojimą. Kita vertus, pats išieškotojas nesilaikė bendradarbiavimo ir koncentracijos principų, nesistengė išspręsti kilusį nesutarimą taikiai, derybų būdu, todėl netenka teisės remtis šiuo argumentu skolininko atžvilgiu. Skolininko teigimu, asmuo negali būti baudžiamas už pasinaudojimą įstatymo nustatyta teise ginti savo interesus teisme. Skolininkas iki šiol negavo iš teismo jokio atsakymo dėl įsakymo peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymo Vienos teismui ir jo priedų kopijas bei prašymo išsiuntimą patvirtinančios sąskaitos faktūros kopiją. Skolininkas taip pat teigia, kad išieškotojas nepagrįstai prašo iš jo priteisti 390 Eur išlaidų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Arminas Naujokaitis prašo dėl skundžiamos nutarties spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria skolininko prašymu teismas, remdamasis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – Reglamentas), 23 straipsnio a punktu, apribojo Europos mokėjimo įsakymo vykdymą, palikdamas antstoliui teisę tik areštuoti skolininko turtą.
Reglamento 23 straipsnio a punkte nustatyta, kad atsakovui paprašius peržiūrėti įsakymą pagal šio Reglamento 20 straipsnį, Europos mokėjimo įsakymą vykdančios valstybės narės kompetentingas teismas atsakovo prašymu gali apriboti vykdymo procesą, t. y. vykdyti tik apsaugos priemones. Iš esmės tai reiškia, kad teismas, remdamasis šia nuostata, iki atsakovo prašymo peržiūrėti išduotą Europos mokėjimo įsakymą išnagrinėjimo taiko laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų (išskyrus turto areštą) sustabdymą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nevertina skolininko prašymo peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina nurodyto prašymo faktinių ir teisinių argumentų, taip pat juos patvirtinančių įrodymų – pagal Reglamentą, spręsti šiuos klausimus yra kompetentingas Europos mokėjimo įsakymą išdavęs bei prašymą iš esmės nagrinėjantis kitos valstybės narės teismas. Taigi apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja turįs reikalavimo teisę į skolininką, atitinkamai, kad skolininkas yra nesąžiningas/ aplaidus, neigdamas prievolinių santykių tarp šalių buvimą, ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, prašydamas peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą bei sustabdyti išieškojimo veiksmus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako ir baudos skolininkui skyrimo klausimo apelianto nurodytais motyvais nesprendžia.
Remdamasis viešai prieinamais duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skolininko prašymas peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą (siunta) buvo pristatytas 2015 m. rugpjūčio 20 d. (https://www.post.at/en/track_trace.php/details?pnum1=RN143594542LT) (CPK 179 str. 3 d.). Taigi abejoti prašymo pateikimo faktu teismas neturi pagrindo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi skolininkas (pareiškėjas) buvo įpareigotas informuoti Vilniaus miesto apylinkės teismą apie Vienos komercinių bylų apylinkės teismo priimtą sprendimą, todėl skolininkui nevykdant šios pareigos (be kita ko, nesidomint paties inicijuota Europos mokėjimo įsakymo peržiūrėjimo procedūra), tai gali būti savarankiškas pagrindas spręsti skolininko procesinio elgesio tinkamumo klausimą. Be to, priimta nutartis neužkerta kelio pačiam kreditoriui pateikti teismui visą reikšmingą informaciją apie Vienos teisme vykusį / vykstantį procesą ir jo rezultatus, o negalint šių duomenų gauti ir skolininkui nevykdant savo pareigos informuoti teismą, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.