Kauno apylinkės teismo sprendimas

pripažinti nuo 1993-03-09 galiojančia buto su rūsiu, unikalus Nr. 1996-1005-1062:0032, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto valdybos, kurios teisių perėmėja yra Kauno miesto savivaldybė ir ieškovės, kuria pastaroji nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini),

pripažinti negaliojančia ab initio 1999-07-02 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“, kurio teisių perėmėja yra Kauno miesto savivaldybė ir ieškovės sudarytą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį,

jeigu teismas netenkintų nurodytųjų ieškinio reikalavimų – tai pripažinti ieškovės teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Kauno miesto savivaldybės vardu, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį,

priteisti ieškovei iš atsakovės bylos vedimo išlaidas.

Apginti ieškovės pažeistas teises ir atnaujinti ieškinio senaties terminą,

pripažinti nuo 1993-03-09 galiojančia buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno miesto valdybos, kurios teisių perėmėja yra Kauno miesto savivaldybė ir ieškovės, kuria pastaroji nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini),

pripažinti negaliojančiais ab initio šiuos dokumentus:

1999-06-08 Kauno SĮ „Panemunės butų ūkis“, kurio teisių perėmėja Kauno miesto savivaldybė ir ieškovės sudarytą gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos tipinę sutartį,

jeigu teismas netenkintų ieškovės reikalavimo pripažinti gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutartį galiojančia, tuomet pripažinti ieškovės teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant Kauno miesto savivaldybę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove nurodytojo buto pirkimo-pardavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį,

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Tapusi pilnamete ieškovė (duomenys neskelbtini) ginčo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą.

(duomenys neskelbtini) mirus pagrindinei buto nuomininkei L. P., bute liko gyventi ieškovė su savo šeimos nariais: D. P., jis savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), ieškovės tuometiniu sutuoktiniu G. G. bei jų vaikais: Tomu ir G. G..

Priėmus Butų privatizavimo įstatymą, ieškovė kreipėsi su prašymu privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, pateikė šeimos narių susitarimą, kad gyvenamosios patalpos būtų privatizuotos jos vardu.

Kauno miesto valdyba 1993-03-10 patvirtino buto įkainavimo aktą. Ieškovė sumokėjo privatizavimo tarnybos apskaičiuotą pirkimo kainą, parengė inventorinę buto bylą. Nuo jos nebalansinės sąskaitos buvo nurašyta 9 812 rublių, 1 363 rublius ji sumokėjo grynais ir sumokėjo 557 rublius administracinių mokesčių už pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

Nors su ieškove nebuvo pasirašyta buto pirkimo-pardavimo sutartis, ji manė, jog privatizavimo procedūra yra baigta ir ji yra buto savininkė. Šį įsitikinimą jai patvirtino aplinkybė apie tai, kad ji nemokėjo buto nuomos mokesčių.

Ieškovės išsilavinimas yra aukštasis humanitarinis. Kartu su ja gyvenamųjų patalpų privatizavimu rūpinosi ir jos kaimynė, tačiau ji nesidomėjo kokias buto privatizavimo procedūras ji atliko. Dabar sužinojo, kad kaimynė butą sėkmingai privatizavo.

Ieškovė 1999-06-16 buvo Pakviesta sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Ji 1999-07-02 sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Sutarties pasirašymo metu ji buvo patikinta, kad ateityje ji galės privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

1993-09-03 ieškovė gavo pranešimą, kad atvyktų atsiimti už buto privatizavimą įmokėtų pinigų. Kodėl jai grąžinami pinigai nebuvo paaiškinta. Tuomet ji sužinojo, kad nėra buto savininkė. Vėliau ji sužinojo, kad butų privatizavimo procesas yra pasibaigęs, kad privatizuoti jos turimą butą nėra teisinės galimybės.

Buto privatizavimui įmokėtų pinigų sumų ji neatsiėmė, pinigai jai iki šio momento nėra grąžinti. Ji iš butų privatizavimo tarnybos niekada nėra gavusi jokio rašto dėl kokios priežasties su ja nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Tuo laiku, kai vyko butų privatizavimo procesas, ieškovė sirgo, neteko darbo, nutrūko jos santuoka, patyrė finansinius nepriteklius. Šios aplinkybės apsunkino ją intensyviai domėtis buto privatizavimo eiga.

2016 metais priėmus Paramos būstui įsigyti įstatymą, ieškovė pakartotinai kreipėsi į savivaldybę dėl galimybės privatizuoti butą, tačiau šiuo atveju ji butą galėjo pirkti ne lengvatinėmis kainomis, t.y. už tą kainą, kuri buvo sumokėta 1993 metais, o rinkos kaina.

Kitų gyvenamųjų patalpų ieškovė neturi, eilėje įsigyti būstui nėra registruota.

Kauno m. valdybos 1999-06-08 sprendimu ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės vardu, o 1999-07-02 su ja sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Ginčo bute ieškovė savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi nuo 1980-12-02, G. G. nuo 1980-12-08, T. G. – nuo 1995-05-18, o G. G. – nuo 1997-08-05.

Atsakovė sutiko privatizuoti ieškovės nuomojamas patalpas, sudarė tam visas sąlygas: apskaičiavo parduodamo turto kainą, atliko kitus reikalingus privatizavimui veiksmus. Šias aplinkybes patvirtina tiek atsakovės veiksmai, tiek atsakovės parengti dokumentai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos nuomojamas butas nebuvo privatizuotas dėl atsakovės kaltės. Atvirkščiai, manoma, kad pati ieškovė aplaidžiai žiūrėjo į buto privatizavimo reikalus, neįrodė, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų buto privatizavimui. Ji nepateikė įrodymų, kad būtų skundusi savivaldybės darbuotojų veiksmus dėl nevykdymo pareigos privatizuoti gyvenamąsias patalpas arba būtų kreipusis į teismą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, susijusių su gyvenamųjų patalpų privatizavimu ar sandorio pripažinimo galiojančiu. Tą ji padarė tik po dvidešimties metų nuo to momento, kai pateikė prašymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Ieškovė, laikydama save tinkamu subjektu privatizavimo procedūroms vykdyti, turėjo laikytis pareigos buto privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, t.y. savalaikiai pasidomėti, kodėl tariamai sudarytas sandoris nebuvo patvirtintas notariškai ir neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Nepagrįstas yra ieškovės teiginys, jog ji manė esanti buto savininkė. Jeigu ji manė esanti buto savininkė – tai kam ji sudarė buto nuomos sutartį, mokėjo nuomos mokesčius.

Net ir pripažinus, kad ieškovė atliko visus būtinus veiksmus buto privatizavimui, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį savo teisėms ginti. Teigia, kad ieškovė dėl buto privatizavimo elgėsi nerūpestingai ir pasyviai. Ji nepateikė įrodymų, kad ieškinio senaties terminą privatizuoti gyvenamąsias patalpas praleido dėl svarbių priežasčių.

Trečiasis asmuo G. G. į teismo posėdį neatvyko. Iš jo gautas atsiliepimas į ieškinį (t. 2, b.l. 5-7), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka visiškai.

Šis trečiasis asmuo – tai buvęs ieškovės sutuoktinis. Jų santuoka nutraukta 2008-08-28. Jis 1992-04-02 Būsto privatizavimo komisijai pateikė sutikimą, kad butas būtų privatizuotas ieškovės vardu. Jis nereiškia ir ateityje nereikš jokių pretenzijų į ieškovės nuomojamą būstą. Ir šiuo metu jis sutinka, kad butą privatizuotų ieškovė ir būtų jo savininke.

Tik 1999 metais, kai ieškovė buvo pakviesta į savivaldybę, jie manė, kad jų turimos gyvenamosios patalpos yra privatizuotos. Savivaldybė užtikrino, kad buto nuomos sutarties sudarymas nesutrukdys sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė reguliariai lankydavosi savivaldybėje ir domėjosi dėl buto privatizavimo eigos, ji būdavo patikinama, kad viskas tvarkoje, o savivaldybėje neranda buto privatizavimo bylos. Tik vėliau jo pažįstamo asmens, dirbančio savivaldybėje, pagalba buvo rasta buto privatizavimo byla, tačiau butų privatizavimas jau buvo pasibaigęs.

Nuo 1994 metų ieškovės sveikata buvo prasta, jai buvo atlikta pilvo operacija. Ji buvo atleista iš darbo, kur dirbo pedagoge. Po to ieškovė sveiko, ilgą laiką buvo bedarbe, turėjo daug finansinių problemų, tęsėsi santuokinių santykių krizė. Ieškovei kreipusis į savivaldybę, ji būdavo tikinama laukti kol bus priimtas butų privatizavimo įstatymo pratęsimas. Dėl to ieškovė ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl buto privatizavimo.

Ieškovė (data neįskaitoma) pateikė Kauno miesto valdybai pareiškimą, prašydama jai parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji yra pagrindinė šio buto nuomininkė (t. 1, b.l. 21). Iš analogiško atsakovės pateikto pareiškimo (t.1, b.l. 72-73) seka, kad ieškovės prašymas privatizuoti patalpas buvo pateiktas 1990-02-29, o 1990-03-10 patalpos buvo įkainuotos. Kitus šeimos narius pareiškime ieškovė įvardino: savo brolį, sutuoktinį ir du vaikus. Nors, kaip ji teigia iki savo mirties pagrindine buto nuomininke buvo jos mama, tačiau ji mamos į ketinančių privatizuoti butą asmenų sąrašą neįtraukė. Prie pareiškimo ji pateikė visų šeimos narių sutikimą (t.1, b.l. 22), kad gyvenamosios patalpos bus perkamos jos vardu, tačiau į asmenų sąrašą neįtraukė pagrindinės buto nuomininkės savo mamos ir su ja nederino kieno vardu bus privatizuojamos gyvenamosios patalpos. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos mama L. P. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. po pareiškimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas pateikimo.

Privatizacijos procesui pilnai įvykdyti ieškovės vardu buvo parengta perkamo buto (duomenys neskelbtini) inventorinė byla inv. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 23-27).

Gyvenamojo namo, buto įkainavimo aktu, patvirtintu 1990-03-10 (t.1, b.l. 28-29) perkamas butas buvo įkainuotas 6 591,36 rub., įskaičiavus 73,38 proc. padidinimą, galutinė parduodamo buto kaina buvo nurodyta 6 814 rub. Grynaisiais pinigais ieškovė turėjo įmokėti 1 363 rub.; pradinis įnašas sudarė 681 rub. Likusią sumos dalį perskaičiavus į talonus, ieškovė turėjo sumokėti 11 175 talonų. Nurodyta, kad pirkėja moka: 1 363 talonų grynais pinigais, 9 812 talonų investiciniais čekiais. Šis mokėjimo apskaičiavimas buvo suderintas 1993-03-09.

Ieškovė pateikė 1992-04-02 Butų privatizavimo komisijai rašytą prašymą (t.1, b.l. 30), kuriame nurodė, jog paskirtu laiku negali atvykti dėl buto privatizavo, nes yra išvykusi į komandiruotę, iš komandiruotės grįš balandžio 4 d., įsipareigoja atvykti balandžio 6 d.

Pranešime I-9949 nurodyta, kad ieškovė 1993-03-09 įmokėjo 9 812 rub. (t.1, b.l. 32). Ši suma atitinka už buto pirkimą paskaičiuotą investicinių čekių sumą. Taip pat ieškovė pateikė kvitą, kuriuo Kauno m. butų privatizavimo tarnybai ji apmokėjo 1 363 (neįvardintas mokėjimo vienetas) ir 55 (mokėjimo vienetas neįvardintas) už dokumentų ruošimą. Kad 9 812 suma buvo nuskaičiuota iš ieškovės investicinių čekių knygelės, įrodo investicinės knygelės Nr. I-9949 ir toks pats numeris, įrašytas mokėjimo kvite.

Ieškovė 1999-06-16 gavo iš atsakovės Turto valdymo skyriaus pranešimą, kad turi atvykti dėl nuomos sutarties pakeitimo (t.1, b.l. 36). Ieškovė nuvyko ir 1999-07-02 pasirašė su atsakove gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. (t.1, b.l. 37-40).

Po nuomos sutarties pasirašymo Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnyba 1999-09-03 atsiuntė ieškovei pranešimą, kad ji atsiimtų už buto privatizavimą įmokėtus pinigus (t.1, b.l. 41).

Ieškovė nurodė, kad ji pinigų neatsiėmė, 2016-04-20 ji pateikė atsakovės Turto valdymo skyriui prašymą pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias jos nuomojamas patalpas (t.1, b.l. 42). Kodėl nebuvo patenkintas jos prašymas, ieškovė teismui atsakymo nepateikė.

Atsakymą į šį ieškovės prašymą pateikė atsakovė. Atsakovės turto valdymo skyrius savo 2016-05-12 rašte (t.1, b.l. 88) nurodė, kad savivaldybė 2016-02-02 sprendimu Nr. T-47 patvirtino Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, į kurį įrašytos savivaldybės gyvenamosios patalpos yra nuomojamos socialinio būsto nuomos sąlygomis. Į šį sąrašą ieškovės nuomojamos patalpos neįrašytos, todėl yra galimybė spręsti jų pardavimo pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą nustatytas sąlygas, t.y. už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Nurodė, kad gavus ieškovės prašymą yra pradėta jos nuomojamo būsto pardavimo procedūra, o jeigu ieškovė nesutinka su šiame rašte nurodytomis sąlygomis ir tvarka, jį gali per vieną mėnesį apskųsti administraciniam teismui. Ieškovė jo nustatyta tvarka neapskundė.

2017-10-06 ieškovė pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjui prašymą (t.1, b.l. 43), kuriame nurodė, kad yra gavusi Seimo sudarytos Butų privatizavimo komisijos iki 1998-07-01 išduotą leidimą privatizuoti nuomojamą būstą; kad šio leidimo pagrindu jai buvo sudaryta galimybė pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Nurodė, kad ji šiuo metu siekia įgyvendinti savo teisę pirkti butą vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustatančiu lengvatinę kainą būstui įsigyti, tačiau nėra išsaugojusi nei jai suteikto leidimo originalo, nei jo kopijos. Atsižvelgiant į tai, prašė išduoti leidimo kopiją, kurio pagrindu galėtų privatizuoti nuomojamą būstą.

Atsakovės Nekilnojamojo turto skyrius 2017-10-17 raštu (t.1, b.l. 71) ieškovei atsakė, kad nėra teisinio pagrindo parduoti jos nuomojamas patalpas už kainą, kuri LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Šiuo raštu ieškovė buvo informuota, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto pardavimo sąlygas ir tvarką LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri LR butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998-07-01 buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kauno savivaldybėje nėra duomenų, kad buto (duomenys neskelbtini) nuomininkei tuometinė LRS sudaryta Butų privatizavimo komisija būtų išdavusi leidimą privatizuoti butą (duomenys neskelbtini). Rašte ieškovei buvo išaiškinta, kad šį atsisakymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas ieškovė gali per vieną mėnesį apskųsti administraciniam teismui, tačiau ieškovė jo neapskundė.

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad tokį leidimą buvo pateikusi Butų privatizavimo tarnybai. Ieškovė taip pat nepaaiškino teismui kodėl ji nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją gauti leidimo kopiją, todėl kyla klausimas ar ieškovė iš viso minimą leidimą buvo gavusi ir jeigu buvo gavusi, kokias teises jis jai suteikė. Ieškovę nuo pat bylos vedimo pradžios (2018-02-13) atstovauja advokatė, todėl ji ieškovei turėjo išaiškinti ir imtis įstatymo jai suteiktų įgaliojimų gauti reikiamus dokumentus, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų, negalima nustatyti, kad buvo imtasi veiksmų gauti leidimą privatizuoti patalpas lengvatinėmis sąlygomis.

Atsakovė pateikė Nuomos mokesčio paskaičiavimo ir įmokų suvestinę per laikotarpį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio imtinai (t.1, b.l. 66-70), iš kurio seka, kad ieškovė nuo 2011 metų mokėjo buto nuomos mokesčius, t.y. ji turėjo suprasti, kad nėra, kaip teigia, ginčo buto savininkė.

Taip pat atsakovė pateikė 2017-09-11 ieškovei išsiųsto rašto kopiją (t.1, b.l. 84), kuriame pasiūlė pirkti nuomojamą būstą už rinkos kainą.

Po ieškinio pareiškimo 2018-03-23 ieškovė kreipėsi į savivaldybės Teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo kontrolės komisiją su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje byloje (t.1, b.l. 114-116), tačiau šalys taikos sutarties nesudarė.

Ieškovė yra dispanserizuota. Išraše 1992-01-08 įrašas „Contusio art. Culiti“. 2007 metais ji buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2007-01-28 iki 2007-02-02 (t.2, b.l. 14). Iš kitų ieškovės pateiktų medicininių dokumentų (t.2 b.l. 15-73, 93-97, 118) teismas nekompetentingas nuspręsti kiek ir kokio lygio ieškovė buvo nedarbinga ir ar jos sveikata galėjo jai trukdyti kreiptis savalaikiai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo. Tai kompetentingas padaryti tik specialių žinių turintis asmuo. Aplinkybes įrodančius vienos ar kitos šalies teiginius privalo įrodyti ta šalis (CPK 178 straipsnis).

Ji žino, kad ieškovė turėjo galvos traumą, dėl to jai kartodavosi priepuoliai. Bendrai ieškovės sveikata buvo prasta. Ieškovė turėjo ir kitų išgyvenimų: mamos mirtį, skyrybas.

Atsižvelgiant į byloje esančius ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė galėjo būti tinkamas subjektas gyvenamosioms patalpoms privatizuoti su sąlyga, kad pateikiant prašymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas į jį būtų buvusi įtraukta pagrindinė buto nuomininkė, jos mama L. P.. Buto privatizavimo metu egzistavo nuomos sutartis, sudaryta su ieškovės motina L. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal galiojančius įstatymus negalėjo būti privatizuojamos patalpos, jeigu dėl jų privatizavimo nesutiko visi suaugę šeimos nariai. Nesant pagrindinės nuomininkės sutikimo privatizuoti nuomojamas patalpas, jos negalėjo būti privatizuojamos. Su ieškove šių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tik (duomenys neskelbtini) Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 697 „Dėl nuomos sutarčių pakeitimo“ pagrindu. Tik šio sprendimo pagrindu (duomenys neskelbtini) su ieškove buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, t.y. po to, kai (duomenys neskelbtini) nustojo galioti LR butų privatizavimo įstatymas.

Ieškovė buvo ir yra nuomojamų patalpų pagrindinė nuomininkė. Rengiantis privatizuoti nuomojamas patalpas, buvo sudarytas ir patvirtintas visų suaugusių bute gyvenančių ir deklaravusių savo gyvenamąją vietą šeimos narių susitarimas dėl patalpų privatizavimo. Buvo susitarta, kad nuomojamos patalpos bus privatizuojamos ieškovės vardu. Tačiau, kaip minėta, tokio sutikimo neišreiškė pagrindinė buto nuomininkė – ieškovės mama L. P..

Nuomojamoji patalpa atitiko privatizuojam objektui keliamus reikalavimus, todėl ginčo patalpų privatizavimui dėl to nebuvo teisinių kliūčių, t.y. pagal tuo metu galiojančias LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatas ieškovė turėjo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jeigu tam sutikimą būtų davusi tuometinė pagrindinė gyvenamųjų patalpų nuomininkė, ieškovės motina L. P..

Po pagrindinės buto nuomininkės mirties ieškovė galėjo patikslinti savo prašymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas, neįtraukiant motinos, tačiau to ji nepadarė.

Nors ieškovė Butų privatizavimo tarnybai buvo pateikusi visus pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, sumokėjus nustatyto dydžio perkamo buto kainą, tačiau dėl nežinomų priežasčių buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Nei ieškovė, nei atsakovė nenurodė priežasčių dėl ko šis sandoris nebuvo sudarytas. Objektyvių priežasčių, kliudančių sudaryti sandorį šalys nenurodė, todėl laikytina, kad šis sandoris nebuvo sudarytas dėl nesvarbių priežasčių.

Iš vienintelio dokumento – ieškovės prašymo pakeisti sandorio sudarymo datą – sektų, kad savivaldybė pasiūlė ieškovei sandorio sudarymo laiką, tačiau šis laikas netiko ieškovei, nes ji buvo išvykusi į komandiruotę, o iš ieškovės pusės nėra jokių raginimų butų privatizavimo tarnybai, kad su ja būtų sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Kauno miesto valdybos sprendimas yra viešasis administracinis aktas. Jis iki priimant LR administracinių bylų teisenos įstatymą galėjo būti ginčijamas pagal CK nuostatas, o priėmus LR administracinių bylų teisenos įstatymą – pagal šio įstatymo nuostatas. CK įstatymo (1964 m. red.) bendras ieškinio senaties terminas buvo trys metais (84 straipsnio 1 dalis). Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį, administracinį aktą galima apskųsti per vieną mėnesį nuo jo priėmimo arba apie jį sužinojimo dienos (22 ir 33 straipsniais).

Atsakovė valdybos sprendimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepaskundė. Šiuo metu spręsti apie šio sprendimo teisėtumą nėra teisinio pagrindo, kadangi atsakovė ieškovės ieškinio reikalavimams prašo taikyti ieškinio senatį. Apie ieškinio senatį ir galimybę ją atnaujinti bus aptarta atskirai.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė sudarė laisva valia, šią sutartį pripažino ir vykdė nuo pat jos sudarymo pradžios 1999-07-02, mokėjo ir moka buto nuomos mokesčius, nenurodė ir neįrodė pagrindų dėl ko ši nuomos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, todėl konstatuojama, kad ją naikinti nėra teisinių pagrindų.

CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas nustatomas dešimt metų.