Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-27 · Administracinė byla Nr. I-1250-426/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
I-1250-426/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Rūta Miliuvienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Michailas Parchimovičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1250-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04251-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Michailui Parchimovičiui (Michail Parchimovič),atsakovo atstovei Eglei Krūminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. V. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1010 (00415) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei E. V.“ (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi; I t., b. l. 1–4).

Skunde pareiškėja nurodo, kad gavo leidimą laikinai gyventi ir ketino pratęsti jo galiojimą Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnyje numatytu pagrindu – teisėtos veiklos pagrindu. Tvirtina, kad jos atlikta investicija į uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) bei šios Bendrovės veiklos rodikliai visiškai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir atsakovas Sprendime to nekvestionavo. Pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnis jokių reikalavimų dėl investuotojo darbo laiko trukmės tokioje įmonėje nenustato.

Pareiškėjos manymu, atsakovo teiginys dėl jos ir bendrovės darbo sutarties sąlygų, neįrodo, jog ji nevykdė Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos tokiu būdu ir tokia forma, kaip nustatyta Įstatymo 45 straipsnio 1 punkte.

Pareiškėja pažymi, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 punktas ar kitas teisės aktas nenustato, jog investuotojas, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar pratęsti galiojimą teisėtos veiklos pagrindu, privalo užtikrinti, kad jo įmonė turėtų verslo partnerių būtent Lietuvos Respublikoje.

Atkreipia dėmesį, kad Bendrovė gauna pajamų už tai, kad pristato Lietuvos Respublikoje užsienyje veikiančių viešbučių paslaugas ir sukuria galimybę gauti klientų iš Lietuvos Respublikos. Bendrovės klientai – užsienio viešbučiai, kurie ieško klientų Lietuvos Respublikoje, yra tarpininkė tarp užsienio viešbučių ir Lietuvos Respublikos rezidentų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su atsakovės pozicija dėl lankymosi Kinijos Liaudies Respublikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) ir nurodė, kad žodžiu susitikimo su atsakovo atstove L. Š. šias aplinkybes nurodė. Pareiškėja pateikė 2015 m. vasario 20 d. išduotą kelionės dokumentą su Kinijos Liaudies Respublikos viza. Pareiškėja aiškina, jeigu informacija suklydus nebuvo nurodyta prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, ji buvo nurodyta prašymo priede. Nurodo, kad per apklausą pateikė 2014 m. balandžio 23 d. išduotą kelionės dokumentą su JAV viza. Pažymi, kad darbo tikslais daug keliauja po įvairias šalis, įskaitant Kinijos Liaudies Respubliką ir JAV. Pabrėžia, kad atsakovo teiginys, jog pareiškėja nepranešė apie savo vizitus į pastarąsias šalis, neatitinka tikrovės.

Teigia, kad, atsakydama į klausimą dėl nuosavo kapitalo dydžio, ji suklydo ir vietoje nuosavo kapitalo nurodė įstatinį kapitalą, kuris sudaro 43 440 Eur. Pažymi, kad pareiškėja, kaip akcininkė, neturėjo pareigos žinoti, koks yra Bendrovės nuosavo kapitalo dydis. Atsakovo teiginius dėl nuosavo kapitalo dydžio prašo atmesti kaip neteisingus ir nesusijusius su byla.

Nurodo, kad Bendrovės veiklos tikslas – gauti pajamų iš reklamuojamų viešbučių, t. y. gauna pajamų už tai, kad pristato Lietuvos Respublikoje užsienyje veikiančių viešbučių paslaugas ir sukuria viešbučiams galimybę gauti klientų iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėja pažymi, kad jos dažnas išvykas lėmė bendravimas su užsienio viešbučiais ir dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose, o ilgas atostogas Prancūzijoje – jos sveikatos problemos.

Pažymi, kad nesikreipė dėl nacionalinės daugkartinės vizos (D) išdavimo į Lietuvos Respublikos kompetentingas įstaigas, o kreipėsi į Prancūzijos Respublikos atitinkamas įstaigas, kadangi apklausos lapą pildė 2017 m. lapkričio 23 d., o 2017 m. gruodžio 1 d. turėjo būti turizmo parodoje ILTM Cannes, kurios negalėjo praleisti, todėl turėjo operatyviai gauti leidimą įvažiuoti į Prancūziją.

Pareiškėja nesutiko su atsakovo argumentais, kad ji neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, įskaitant šeiminius ryšius, kad jos sūnus gyvena ir studijuoja Jungtinėje Karalystėje, ir paaiškina, jog ketino išleisti savo sūnų į Lietuvos Respublikoje esančią mokyklą, tačiau nepavyko. Taip pat pareiškėja nurodo, kad ji įsigijo du butus Vilniuje (duomenys neskelbtini). Viename iš jų buvo padarytas remontas pritaikant jos ir sūnaus poreikiams. Jis pradėjo savarankiškai mokytis lietuvių kalbos. Pareiškėjos verslas susijęs būtent su Lietuvos Respublikos rinka. Tvirtina, kad atsakovo teiginys dėl jos ryšių su Lietuvos Respublika neturėjimu neatitinka tikrovės.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nuomone, atsakovo teiginys, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio jai vykdyti Bendrovės akcininkės pareigų pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu, neteisingas, nes jos darbas reikalauja atitinkamų žinių ir asmeninių ryšių.

Pasak pareiškėjos, atsakovo teiginiai yra arba neteisingi, arba nesusiję su byla, todėl prašo Sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Pareiškėja teismui pateikė papildomus paaiškinimus (II t., b. l. 88–95), kuriuose iš esmės nesutiko su atsakovo Sprendimu bei atsiliepime išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, prašo skundą tenkinti. Teismo posėdyje akcentavo, kad Bendrovė bendradarbiauja su prabangiais viešbučiais, klientai – užsienio viešbučiai, dirba pelningai. Pareiškėjos veikla – marketingas. Ji daug laiko praleidžia užsienyje.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu. Atsiliepime (I t., b. l. 21–26) nurodo, kad 2017 m. spalio 11 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, remdamasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs surinktą informaciją bei apklausos rezultatus, Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius Sprendime konstatavo, kad pareiškėja siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikrasis jos atvykimo tikslas, atsakovo nuomone, ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai, atsakovo vertinimu, rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas pažymi, kad nei verslo plane, nei pareiškėjos pateiktuose Bendrovės veiklą patvirtinančiuose dokumentuose nėra duomenų, jog pastaroji yra sudariusi sutartis su verslo partneriais Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtina ir AB SEB banko sąskaitos išrašai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d., kuriuose yra tik užsienyje registruotų juridinių asmenų pervestos pinigų sumos į minėtos bendrovės sąskaitą. Pažymi, kad pareiškėja, prieš tai turėdama išduotą leidimą laikinai gyventi Bendrovės veiklos pagrindu, nesurado partnerių Lietuvos Respublikoje ir tai atsakovui sukėlė pagrįstų abejonių dėl vykdytos veiklos realumo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjai nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje, kad ji galėtų nuolat ir efektyviai kontroliuoti įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti jos valdyme. Be to, atsakovui kelia pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjos tikrųjų ketinimų siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Mano, kad tai yra susiję su jos siekiu legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje.

Atsakovo vertinimu, Bendrovės vykdomos veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjos, kaip bendrovės akcininkės, nuolatinio buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl užsienietės nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Pažymi, kad pareiškėjos kelionės dokumente yra Kinijos Liaudies Respublikos viza, išduota nuo 2017 m. gegužės 18 d. ir galiojanti iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., tačiau prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi 8.7 eilutėje minėta užsienietė nenurodė šios informacijos. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktame išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąraše nenurodė, kad buvo išvykusi į minėtą užsienio valstybę. Atsakovas pripažino, kad ji nepateikė tikrovę atitinkančių duomenų, neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Atsakovo teigimu, kelionės dokumento pateikimas neatleidžia užsieniečio nuo pareigos teikti konkrečią, aiškią ir tikrovę atitinkančią prašomą informaciją. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, atvykusi į papildomą apklausą, pateikė kitą kelionės dokumentą, išduotą 2014 m. balandžio 23 d., kuriame yra žymos apie trumpalaikius atvykimus į Lietuvos Respubliką, dažnus vykimus į užsienio valstybes. Kelionės dokumente yra JAV viza, išduota 2016 m. gegužės 24 d., galiojanti iki 2019 m. gegužės 22 d., tačiau prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi 8.7 eilutėje ji nenurodė informacijos apie šį dokumentą, išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąraše nenurodė, kad lankėsi minėtoje užsienio valstybėje 2016 ar 2017 metais.

Atsakovas, įvertinęs pateiktą kelionės dokumentą, išduotą 2015 m. vasario 20 d., nustatė, kad pareiškėja per pastaruosius 2 metus Lietuvoje buvo 32 dienas. Atkreipia dėmesį, kad minėtos užsienietės kelionės dokumente yra žyma, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2017 m. spalio 8 d. Nurodytos aplinkybės atsakovui sukėlė pagrįstų abejonių, ar minėta užsienietė tikrai gyvena ir vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas pažymi, kad duomenys apie nuosavą kapitalą Bendrovės akcininkui aktualūs ir turi būti gerai žinomi. Kadangi pareiškėja siekia gauti leidimą teisėtos veiklos pagrindu, tai akcininko žinios apie įmonę turi būti pakankamai detalios, apklausos metu turi būti matomas užsieniečio aktyvus įsitraukimas į įmonės valdymą. Todėl pareiškėjos nežinojimas apie įmonės nuosavą kapitalą priimant ginčijamą Sprendimą, buvo įvertintos duomenų visumoje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis dėl nacionalinės daugkartinės vizos (D) išdavimo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui, tačiau minėta užsienietė teigė, kad dėl nacionalinės daugkartinės vizos (D) neketina kreiptis, jai patogiau gauti vizą Prancūzijos Respublikoje ir gavo šios šalies vizą 90-čiai dienų. Tai, atsakovo vertinimu, patvirtina įtarimą, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis minėtos užsienietės atvykimo į šalį tikslas. Atsakovas pripažino, kad minėta užsienietė pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie realų savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja kitų socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, be to, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi 8.10 eilutėje nenurodė jokių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsakovas pažymi, kad jos nepilnametis sūnus gyvena ir studijuoja Jungtinėje Karalystėje.

Atsakovo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas konstatuoja, kad minėta užsienietė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas ne plėtoti verslą ir dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, yra pagrįsta objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, o ne spėjimais.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, apklausos metu surinktais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. spalio 11 d. (I t., b. l. b. l. 27–37) tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, remdamasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Buvo atlikta papildoma pareiškėjos apklausa (I t., b. l. 101–107, 142–143).

Atsakovas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti (duomenys neskelbtini) pilietei E. V. leidimą laikinai gyventi. Sprendime atsakovas, išnagrinėjęs turimus dokumentus ir įvertinęs surinktą informaciją, konstatavo, kad pareiškėja siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. E. V., kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje). Tikrasis jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsakovo vertinimu, tai rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti minėtos užsienietės nelegalios migracijos grėsmė (I t., b. l. b. l. 7–11).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Sprendimas grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nustatyta, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Taigi, pareiga pateikti duomenis, patvirtinančius prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumą, tenka užsieniečiui. Atsakovas vertino visumą pareiškėjos pateiktų duomenų. Buvo atlikta ir papildoma pareiškėjos apklausa bei surinkti papildomi duomenys. Taigi, atsakovas įvertino visumą duomenų ir išsamiai išanalizavo pareiškėjos prašyme bei 2017 m. lapkričio 20 d. apklausos lape (I t., b. l. 101–107, 142–143) nurodytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo abejoti nei atliktos apklausos objektyvumu, nei jos išsamumu. Pareiškėja nenurodė, kad jai apklausos metu buvo nesuprantami ar neaiškūs klausimai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Minėta, kad būtent ji pati turėjo pateikti tokius duomenis, kad atsakovui nekiltų abejonės dėl jos prašyme nurodyto tikslo. Vien pareiškėjos nurodyti argumentai, kuriuose ji nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis bei pateikia subjektyvų situacijos vertinimą, nepaneigia atsakovo atlikto tyrimo išsamumo ir objektyvumo. Konstatuotina, kad atsakovas atliko išsamų pareiškėjos pateiktų duomenų ir nurodytų aplinkybių vertinimą.

Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu (I t., b. l. 27–37). Ji nesutinka su atsakovo vertinimu ir teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėja teigia, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nenumato, jog užsienietis, siekiantis gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, privalo užtikrinti, kad jo įmonė turėtų verslo partnerių būtent Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju esminė aplinkybė, kad pareiškėja teisėtos veiklos pagrindu Lietuvos Respublikoje siekia gauti leidimą. Akivaizdu, kad ne tik Bendrovė, kurios akcininke yra pareiškėja, bet ir realiai vykdoma veikla bei per ekonominius ryšius Lietuvoje, t. y. bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos partneriais, turi pagrįsti veiklos realumą. Pareiškėja ir neginčijo aplinkybės, kad nei verslo plane, nei pateiktuose Bendrovės veiklą patvirtinančiuose dokumentuose nėra duomenų, jog Bendrovė per dvejus metus būtų sudariusi sutartis su verslo partneriais Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pateikė ir Bendrovės AB SEB banko sąskaitos išrašus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. ( I t., b. l. 145–167), iš kurių matyti, kad tik užsienyje registruotų juridinių asmenų pervestos pinigų sumos į Bendrovės sąskaitą. Tai patvirtina atsakovo poziciją, kad verslo partnerių Lietuvoje neturėjo. Dėl kokių priežasčių Bendrovė neturėjo verslo partnerių Lietuvoje, vykdydama veiklą Lietuvos Respublikoje, pareiškėja nepaaiškino. Jos teiginiai, kad Bendrovė pagal sudarytas sutartis tarpininkaus ir Lietuvoje, per dvejus metus nesant šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų, negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pareiškėjos sudaryta nuomos sutartis bei buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis padeda bendrovei vystyti veiklą, t. y. šios sutartys būtinos veiklai vystyti, tačiau negali būti vertinama kaip santykiais su Lietuvoje esančiais verslo parneriais. Sutiktina su atsakovo vertinimu, kad tai kelia pagrįstų abejonių dėl vykdytos veiklos realumo. Taigi, visuma aplinkybių kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvaus reikalingumo išduoti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu Lietuvos Respublikoje dėl, pareiškėjos teigimu, efektyvaus Bendrovės valdymo. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pareiškėja (apklausos lapo 16 klausimas t. 1, b. l. 142–143) nurodė, kad ji yra ne tik Bendrovės akcininke, bet yra tarptautinės bendrovės, kuri organizuoja tarptautines parodas, bendrasavininkė, o atsakydama į apklausos lapo 18 klausimą nurodė, kad didžiąją dalį savo laiko ji keliauja – tai yra tarptautinės parodos, klientų lydėjimas. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti paaiškinimais rodo, kad realiai, net ir nebūdama Lietuvoje, savo darbines funkcijas Bendrovei gali užtikrinti tinkamai. Pareiškėja yra tarptautinės kompanijos bendrasavininkė ir daug keliauja, taigi, jis ne tik su Bendrovės veikla, o ir su minėtos kompanijos veikla susijusi. Sutiktina su atsakovo išvada, kad pareiškėjos nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Be to, ir iš surinktų duomenų matyti, kad per dvejus metus tik 32 dienas buvo Lietuvoje.

Atsakovas nustatė, kad pareiškėja kelionės dokumente yra Kinijos Liaudies Respublikos viza, išduota nuo 2017 m. gegužės 18 d. ir galiojanti iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., tačiau prašyme išvardinti valstybes, išdavusias vizas ar leidimus gyventi per pastaruosius 5 metus, ir išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąraše pareiškėja tokios informacijos nenurodė. Be to, pareiškėja nenurodė ir apie JAV išduotą vizą. Ji turėjo suprasti ir įvertinti pateikiamų atsakymų teisingumą, kad nekiltų abejonių. Tik papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad prašymo 8.7 punktą supratusi, jog turinti nurodyti valstybes, į kurias negali nuvykti dėl neišduodamos vizos ar draudimo. Šiuo atveju tokie teiginiai nelaikytini pagrįstais. Pareiškėja nurodytų kausimų netikslino ir nenurodė, kad nesuprantanti jų esmės. Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja nepateikė tikrovę atitinkančių duomenų, nenurodė ir neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su jos buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Tokią pareigą pareiškėja turėjo. Taigi, ji turėjo pateikti konkrečią, aiškią ir tikrovę atitinkančią informaciją. Sutiktina ir su atsakovo vertinimu, kad pareiškėja nepateikė tikrovę atitinkančių duomenų, neatskleidė visų aplinkybių, susijusių su buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teiginiai, kad ji atsakovo atstovei žodžiu nurodė aplinkybes dėl išvykos negali paneigti apklausos metu nustatytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų. Minėta, kad vertintini rašytiniai duomenys, kurių negali paneigti žodiniais paaiškinimais. Be to, pareiškėjos teiginiai ji JAV nurodė aplankytų valstybių sąraše nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių dėl prašymo 8.7 punkte pateiktos informacijos.

Pareiškėja, atsakydama į apklausos 3 klausimą, nurodė, kad Bendrovės nuosavas kapitalas yra „maždaug 43 000 eurų“ (b. l. 142–143). Pareiškėja yra Bendrovės akcininkė ir vadybininkė (I t., b. l. 94–95). Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nuosavo kapitalo dydis – 68 651 Eur (I t., b. l. 89), o pagal 2017 m. spalio 9 d. tarpinį balansą – 72 963 Eur (I t., b. l. 86). Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo žinoti duomenis apie bendrovės nuosavą kapitalą. Ji teigia, kad aktyviai dalyvauja Bendrovės veikloje, siekia ją efektyviai valdyti, taigi, ir finansiniai duomenys šiuo atveju turėjo būti žinomi. Teismo vertinimu, pareiškėjos nežinojimas apie Bendrovės nuosavą kapitalą priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertintas, remiantis visuma surinktų duomenų. Bendrovės pelningumo atsakovas neginčijo, todėl pareiškėjos teiginiai šiuo aspektu yra neaktualūs.

Pareiškėja dėl nacionalinės daugkartinės vizos (D) išdavimo kreipėsi į Prancūzijos Respublikos kompetentingas institucijas, nes, pareiškėjos teigimu, jai buvo patogiau. Toks pareiškėjos pasirinkimas tik patvirtina įtarimą, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas. Nors ir pareiškėja dalyvavo ILTM Cannes turizmo parodoje, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog ji galėjo kreiptis dėl vizos išdavimo į atsakovą, tačiau tokio prašymo neteikė. Taigi, pati pasirinko, kaip ji teigia, patogesnį variantą. Šiuo atveju atsakovas kaip visumą turėjo vertinti ir šią nustatytą aplinkybę.

Teismas sutinka su atsakovo išvada, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Teismo vertinimu, jos nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas nuolatiniam ir efektyviam Bendrovės, kurios akcininke yra, valdymui, o kiti tikslai galimai susiję su siekiu legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Vien pareiškėjos teiginiai dėl vykdomos veiklos specifiškumo, nepagrindus objektyvios būtinybės vystyti verslą Lietuvoje, nepaneigia atsakovo išvadų. Minėta, kad pareiškėja tik 32 d. buvo Lietuvoje per dvejus metus.

Pareiškėja nesutiko su atsakovo išvada dėl kitų socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimo. Nustatyta, kad pareiškėja prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi 8.10 eilutėje nenurodė, jokių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Pareiškėjos nepilnametis sūnus gyvena ir studijuoja Jungtinėje Karalystėje. Ta aplinkybė, kad, pareiškėjos teigimu, per atostogas jos sūnus gyvens bute adresu: (duomenys neskelbtini), nepatvirtina realių socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių su Lietuva. Ta aplinkybė, kad, pareiškėjos teigimu, sūnus norėjo mokytis Lietuvoje, nepagrįsta jokiais duomenimis. Nustatyta, kad pati pareiškėjas per dvejus metus Lietuvoje gyveno 32 dienas, taigi, abejotina jos argumentais dėl realios galimybės sūnui mokytis Lietuvoje. Šiuo atveju tai tik pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai vadovavosi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Migracijos departamentas Sprendimą motyvavo ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, kuriomis remiantis vienas migracijos politikos tikslų – neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė. Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016).

Konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A- 2005-662/2016 konstatavo, kad Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Pareiškėja atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių nepaneigė. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, pateikusi prašymą ir papildomos apklausos metu, pateikė papildomus dokumentus, taigi pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti prašymą, pridėti visus jį pagrindžiančius dokumentus. Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėja tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.

Teismas, įvertinęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, surinktų duomenų visumą bei pareiškėjos apklausos metu pateiktus duomenis, daro išvadą, kad Sprendimo motyvai yra aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, detaliai įvertinus visumą surinktų duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas