Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. W. ir nukentėjusiojo Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimo P. J. W. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Lazdijų skyriaus pareigūnas 2005 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. J. W., kuriame nurodyta, kad 2005 m. gruodžio 12 d. 15.00 val. kelyje Seinai – Lazdijai, Akmenių k., Lazdijų r., Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai sustabdė patikrinimui krovininį automobilį ,,Peugeot“, (duomenys neskelbtini), vairuojamą P. J. W. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobiliu, priklausančiu W. P. (firmos ,,Trio“ vadovui), P. J. W. gabeno šiai firmai priklausantį 1 komplektą virtuvės baldų, susidedantį iš įvairių spintelių – 20 vnt., įvairių lentynų – 5 vnt., apdailos detalės – 1 vnt., baro – 1 vnt., laminuotos plokštės – 1 vnt., garų surinktuvo – 1 vnt., pjaustymo mašinos – 1 vnt. Gabenamoms prekėms vairuotojas P. J. W.nepateikė prekių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Vadovaujantis ATPK 269 straipsniu, atliktas gabenamų prekių paėmimas, surašytas daiktų paėmimo protokolas Nr. 511. Paimtų prekių vertė – 7 127 Lt. P. J. W. pažeidė Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalį. P. J. W. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį.

P. J. W. ir Stolarsko Meblowe Wojciech Pomieczynski apeliaciniais skundais iš esmės prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo sulaikytų prekių savikainos grąžinimo, kurių piniginė suma sudaro 16 700 zl, teismo išlaidų (nakvynės, vertimai, teisinė pagalba). Nurodo, kad teismas padarė materialinės teisės pažeidimus, įvykdė procedūrinius pažeidimus ir taikė įstatymus, kurie prieštarauja Europos Sąjungos įstatymų leidybos nuostatoms dėl laisvo prekių cirkuliavimo. Teigia, kad pažeidėjas vežė prekes iš Lenkijos į Lietuvą pagal bendrosios erdvės susitarimus. Prekės turėjo Bendrijos statusą, kadangi buvo pagamintos Lenkijoje Wojciech Pomieczynski firmoje. Pažeidėjui nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus nei turto valdininkų įstaigoje, nei bylos nagrinėjimo metu. Tuo metu buvo pasinaudota pažeidėjo lietuvių kalbos nemokėjimu. Muitininkai bei teismas neleido pažeidėjui pateikti egzistuojančių faktūrų Nr. 05/12/2005 bei Nr. 06/12/2005 2005 m. gruodžio 10 d., kaip liudytojos neišklausė prekių gavėjos – A. K. Tuo buvo pažeistos ATPK 257, 272 straipsnių nuostatos. Apeliantai pažymi, jog teismas taip pat pažeidė ATPK 288 straipsnį, kadangi pažeidėjui nebuvo įteiktas teismo sprendimas. Nurodo, kad teismo sprendimas konfiskuoti prekes pažeidžia turtinės teisės nuostatas. Pažymi, kad konfiskuojami gali būti tik daiktai arba pajamos, kurie yra kalto asmens nuosavybė. Šiuo atveju prekių savininkas yra Wojciech Pomieczynski, tačiau konfiskuota buvo iš pažeidėjo. Be to, konfiskavimas gali būti pritaikytas išskirtinai kaltam asmeniui. Šiuo atveju kaltė nebuvo įrodyta. Pažeidėjas nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie Lietuvos įpareigojančias teisės nuostatas, kurios susijusios su krovinių pervežimu. Tarpsąjunginis krovinių gabenimas iš firmos Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski per Lietuvos teritoriją buvo vykdomas pirmą kartą. Tokiu atveju vienintelis įpareigojantis pažeidėją įstatymas buvo bendrasąjunginis susitarimas, pagal kurį nėra numatyta pareiga turėti su savimi kokius nors dokumentus, patvirtinančius pardavimo sutarties sudarymą. Apeliantai pažymi, kad teismas pažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatas. Teigia, kad nėra racionalu paskirti piniginę baudą svetimšaliui ir konfiskuoti prekes, kurios turi legalų statusą bei atitinka visus reikalavimus, susijusius su vidine Europos Sąjungos ribų rinka. Nurodo, kad ATPK 163¹¹ straipsnis neatitinka nuostatų, numatytų Europos Bendrijos sutartyje bei Bendrijos direktyvų, susijusių su laisvu prekių cirkuliavimu. Minėto straipsnio nuostatos prieštarauja Europos Bendrijų sutarties 28, 29 straipsniams. Pagal šių straipsnių turinį egzistuoja draudimas taikyti ribojimus, susijusius su kiekiu, lygiai kaip ir panašūs trukdžiai, susiję su panašiais padariniais dėl prekių gabenimo Bendrijos erdvėje. Europos Teisingumo Teismas panašiose situacijose taiko dvi fundamentalias taisykles: 1. Dassonville (Karališkoji Prokuratūra v. Broliai D. C-8/74). Vadovaujantis šiuo įstatymu neteisėtais pripažinti visi vidiniai reikalavimai, susiję su apyvarta, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai gali trukdyti tikrą arba planuojamą prekybą bendruomenės erdvėje tarp valstybių narių. Kontrolė vykdoma pasienyje ir Lietuvos teritorijoje firmoms, atliekančioms Bendrijos vidaus tiekimą, sudaro daugybę nepatogumų, kadangi lietuvių muitininkai iš vežėjų reikalauja dokumentų, patvirtinančių pirkimą, arba prekių gabenimo dokumentų. Kitose Europos Sąjungos šalyse tokių reikalavimų nėra. Dokumentai gali būti laikomi firmos atstovybėje. 2. Cassis De Dijon (R. Z. A. G. V. Federalinis Alkoholio Monopolis C-120/78). Vadovaujantis šia formuluote, kiekvienas produktas, kuris buvo pagamintas sutinkamai su kurios nors iš šalių narių teisės aktais ir ten leidžiamas platinti, iš esmės tokiu pačiu pavidalu gali būti įvežamas bei parduodamas visose kitose šalyse narėse. Tuo pačiu buvo suformuluotas draudimas kontroliuoti atliekant kratą, kurios atlikimas sudaro proporcionalumo taisyklės pažeidimus. Tokia kontrolė yra atliekama Lietuvos teritorijoje, remiantis ATPK 163¹¹ straipsniu. Firmos iš šalių narių neturi galimybės gerai pažinti vidinių įpareigojančių Lietuvos įstatymų. Vadovaujantis Europos Sąjungos susiformavusia praktika neproporcingos baudos sudaro nepateisinamas priemones panašioje veikloje. Tokie reguliavimai sudaro reikšmingus trukdžius Bendrijos prekyboje bei rimtus taisyklių dėl laisvo prekių cirkuliavimo pažeidimus. Aukščiau išvardinti pažeidimai patvirtinami taip pat ir kitose bylose (byla K. (I-583, ETS-O 1990), B. I. (4005, ETS-O 1982), Commission v. Germany (18/87), Karalienė v. H. M. T. ir Anglijos bankas (C-124/95), Europos Bendrijų Komisija v. Olandija (C-41/02).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ATPK 163¹¹ straipsnis numato administracinę atsakomybę už prekių (krovinio) gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas P. J. W. gabeno baldus, neturėdamas jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Pagal šią teisės normą pavojinga veika laikomas prekių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekes gabenantis asmuo neturi reikiamų dokumentų.

ATPK 163¹¹ straipsnio dalyje ,,Pastaba“ nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė nustatoma Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija, įvertindama prekes rėmėsi tik P. J. W. žodžiais. Jokių dokumentų ar kitų duomenų, jog buvo vadovautasi minėta tvarka byloje nėra, tad teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodytą teisės normą pažeidė. Priklausomai nuo nustatytos vežamų prekių vertės padaryta veika kvalifikuojama pagal atitinkamą ATPK 163¹¹ straipsnio dalį. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir nevertino. Dėl šios priežasties teismo priimtas procesinis sprendimas pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

P. J. W. procesinės teisės tiriant bylą Institucijoje ir ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pažeistos nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats savo ranka ir gimtąja kalba surašė paaiškinimą Institucijai, jam buvo išaiškintos teisės naudotis advokato pagalba, apklausoje dalyvavo vertėjas. Teismo nutarimo nuorašas jam išsiųstas 2005 m. gruodžio 30 d. (b. l. 23). Dėl šios priežasties apelianto teiginiai apie jo procesinių teisių suvaržymą tiriant bylą ir ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atmetami.

Apelianto nurodytos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos pažeistos nebuvo. P. J. W. nei Kauno teritorinės muitinės pareigūnams, nei Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė jokių prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą netgi negalima išvada kur tas krovinys įsigytas ir iš kur gabenamas (iš Europos Sąjungos šalies narės, ar iš trečiosios šalies).

Nagrinėjamoje byloje Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski negali būti laikomas nukentėjusiuoju. ATPK 273 straipsnyje nurodyta, kad ,,nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala“. P. J. W. veika, už kurią jam skirta administracinė nuobauda, buvo kėsinamasi į valstybėje nustatytą prekybos ir finansų tvarką, o ne į W. Pomieczynski baldų dirbtuvei priklausančius teisinius gėrius. W. Pomieczynski baldų dirbtuvei neigiamos pasekmės kilo ne dėl pačios veikos darymo, o tik dėl šios veikos išaiškinimo ir dėl to kilusių pasekmių.

Nelaikydama Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski nukentėjusiuoju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jo pateiktas skundas turi būti nagrinėjamas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija suteikia asmeniui teisę ginti savo interesus teisme. Iš PVM faktūrų, kurios buvo pateiktos apeliacinės instancijos teismui, matyti, kad virtuvės baldų komplektas priklauso Wojciech Pomieczynski baldų dirbtuvei. Konfiskuojant W. Pomieczynski baldų dirbtuvei priklausančius daiktus – virtuvės baldų komplektą, buvo suvaržytos jo nuosavybės teisės.

ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad gali būti konfiskuojami tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu šio kodekso atitinkamuose straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Tarp išvardintų straipsnių, 163¹¹ straipsnio nėra. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo virtuvės baldų komplektą, kuris P. J. W. nuosavybės teise nepriklauso. Šie daiktai tuoj pat turi būti grąžinti W. Pomieczynski baldų dirbtuvei (Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski).

Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski apeliaciniame skunde iškeltas reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su krovinio sulaikymu, priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Pagal ATPK 37 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, gali būti įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį, tačiau toks įpareigojimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto ir jo dydžio apskaičiavimo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Kaip jau minėta, P. J. W. padaryta veika nebuvo kėsinamasi į W. Pomieczynski teises ir interesus, be to jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytų nuostolių dydį. Tai neatima W. Pomieczynski teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius ir šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas naikintinas, byla perduotina iš naujo tirti Institucijai papildomiems įrodymams surinkti: P. J. W. gabento krovinio (virtuvės baldų komplekto) vertės nustatymui Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. J. W. ir Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Virtuvės baldų komplektą, susidedantį iš dvidešimties įvairių spintelių, penkių įvairių formų lentynų, vienos apdailos detalės, vieno baro, vienos laminuotos plokštės, vieno apšvietimo kabelio, vieno garų surinktuvo, vienos pjaustymo mašinos grąžinti Stolarsko meblowe Wojciech Pomieczynski.

Nutartis neskundžiama.