Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas

2021-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-2174-627/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-30
Bylos Nr.
A20.-2174-627/2021
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00296-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Evaldas Pašilis (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centras
Advokatai
Ilona Ivašauskaitė
Kategorijos
Byla Nr. A20.-2174-627/2021
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00296-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 30 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Evaldas Pašilis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui J. B. K., jo atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei,vertėja Vilma Zarembienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo J. B. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas teikimu prašo sulaikyti (Duomenys neskelbtini) piliečiu J. B. K., (Duomenys neskelbtini), prisistatantį asmenį (Duomenys neskelbtini) iki 2022 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra.

Teikime nurodoma, kad 2021 liepos 17 d. tiksliai nenustatytu laiku, (Duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (Duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną. Tarp sulaikytųjų buvo (Duomenys neskelbtini) piliečiu J. B. K., gimusiu (Duomenys neskelbtini), prisistatęs asmuo, kuris neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. 2021 m. liepos 17 d. minėtas užsienietis žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 2021 m. rugpjūčio 11 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje atliktas tyrimas dėl minėto užsieniečio biologinio amžiaus nustatymo, kuris nustatė, kad J. B. K. biologinis amžius yra didesnis kaip 23 metai. 2021 m. spalio 12 d. minėta (Duomenys neskelbtini) pilietis buvo perkeltas į (Duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą, nesuteikti minėtam užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiųsti jį į (Duomenys neskelbtini), minėtą sprendimą užsienietis apskundė. 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė J. B. K. skundą dėl Migracijos departamento. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tapo neteisėtas. 2021 m. gruodžio 30 d. J. B. K. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti teikimą, nes užsienietis nebendradarbiauja.

Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės teikimui neprieštarauja, tačiau teigia, kad pametė asmens dokumentą ir savo amžiaus jis neslėpė.

Užsieniečio atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti Teisingumo teismo praktiką ir nurodė, kad užsienietis sulaikytas nuo liepos mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1-14 punktuose nurodytas aplinkybes, kurių pagrindui esant sprendžiama, kad užsienietis gali pasislėpti, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (Duomenys neskelbtini) piliečius prisistatęs J. B. K. atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 17 d. ne per pasienio kontrolės punktą kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. 2021 m. liepos 17 užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Kadangi užsienietis galimai melavo apie savo amžių 2021 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad jo biologinis amžius yra didesnis kaip 23 metai. 2021 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį į (Duomenys neskelbtini). Užsienietis nesutiko su šiuo sprendimu ir jį apskundė, tačiau 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė skundą. Užsieniečio buvimas Lietuvoje tapo neteisėtu.

Kadangi užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, piktnaudžiauja migracine sistema, galima daryti išvadą, kad yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, ar bandyti savavališkai išvykti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies pagrindai, kuriuose numatyta, kad Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

Teismas pažymi, kad pagal minėto įstatymo 113 straipsnį užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Teismo vertinimu užsienietis gali būti ir toliau sulaikomas kadangi jis piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, nebendradarbiauja, nėra nustatyta jo tapatybė, atvykęs melavo apie savo amžių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra įsiteisėjęs. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti sulaikymą, kuris yra objektyviai reikalingas ir proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms, o taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas iš esmės tenkintinas, užsienietį sulaikyti (Duomenys neskelbtini) iki 2022 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 114 straipsnio 5 dalimi, 117, 118 straipsniais,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Sulaikyti (Duomenys neskelbtini) piliečiu J. B. K., gimusiu (Duomenys neskelbtini), prisistatantį asmenį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. kovo 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjas Evaldas Pašilis