- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-183-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29819-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kreditorius
- AB DNB bankas
- Skolininkas
- L. T.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-36904-820/2013 pagal pareiškėjo (skolininko) A. T. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas AB DNB bankas, kitas skolininkas L. T., įkeisto turto savininkas E. J., kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. T. skundu kreipėsi į antstolę B. P., prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti šiuos antstolės veiksmus: 2013 m. balandžio 29 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 1029V/2011, 2013 m. gegužės 2 d. turto arešto aktą, 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje, 2013 m. gegužės 27 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo, 2013 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, 2013 m. gegužės 27 d. raštą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, 2013 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą. Nurodė, kad antstolės veiksmai surašant visus procesinius dokumentus yra neteisėti, pažeidžiantys procesinės teisės normas, todėl turi būti panaikinti. Antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra priimtas be teisinio pagrindo, kadangi antstolė veikė ne jai aptarnauti priklausančioje teritorijoje – vykdomųjų dokumentų priėmimas vykdyti priskirtinas Širvintų rajono antstoliams, nes visas areštuotas turtas yra Širvintų rajone, be to, vykdymo veiksmus atliekant Vilniaus miesto antstoliams nepagrįstai didinamos vykdymo proceso išlaidos. Priimdama 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolė pati pripažino, kad vykdymo veiksmai byloje peržengia įprastą antstolės veiklos teritoriją. 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymas dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes nebuvo patvirtintas apylinkės teismo, kurio veikos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjo. Taip pat šiame patvarkyme nėra nurodyti motyvai, o pagal CPK 591 straipsnio 2 dalį numatyta, kad patvarkymas turi būti motyvuotas. Antstolės 2013 m. gegužės 2 d. surašytas turto arešto aktas neturėjo būti surašytas, kadangi turtas jau yra areštuotas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi. Visi kiti antstolės priimti patvarkymai neteisėti ir naikintini, nes priimti ankstesnių antstolės neteisėtai atliktų procesinių veiksmų pagrindu. Taip pat pareiškėjas visus antstolės procesinius dokumentus gavo tik 2013 m. rugpjūčio 14 d., todėl negalėjo tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesinių teisių.
Antstolė B. P. 2013 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog gavusi hipotekos kreditoriaus AB DNB banko 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkų gyvenamosios ir darbo vietos yra Vilniuje, antstolė vykdo dar 7 vykdomąsias bylas pareiškėjo atžvilgiu, todėl patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priimtas teisėtai ir nėra pagrindo jo panaikinti. Antstolio veiksmų atlikimas kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje yra leidžiamas įstatymo ir nepažeidžia skolininko teisių, o 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymas dėl pradėtų vykdymo veiksmų tęsimo kito antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje 2013 m. rugpjūčio 12 d. rezoliucija buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo. Surašant 2013 m. gegužės 2 d. turto arešto aktą antstolės veiksmai buvo teisėti, nes turto arešto aktas yra išviešintas, skolininko ar kitų asmenų dalyvavimas surašant šį dokumentą nėra būtinas, turto aprašas šiais atvejais nerašomas, todėl nėra pagrindo panaikinti turto arešto akto skolininko nurodytais pagrindais. Visi kiti priimti patvarkymai taip pat buvo parengti pagrįstai ir skolininko teisių šiais veiksmais niekaip nepablogino ir nepakeitė. Skolininkai su antstole nebendrauja, visi dokumentai grįžta neįteikti, skolos likučiai nesumažinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo (skolininko) argumentai, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Vilniaus miesto antstoliams bus nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos, nepagrįsti, nes į vykdymo procesą reikia žiūrėti kompleksiškai ir jeigu asmens turtas yra kitoje, nei antstolio veiklos teritorija, vietoje, o asmens gyvenamoji ir darbo vieta antstolio veiklos teritorijoje, tai savaime nereiškia, kad tikrai nepagrįstai bus didinamos vykdymo išlaidos. Be to, pareiškėjas (skolininkas) nepateikė įrodymų, kad vykdymo proceso išlaidos tikrai padidės, nes iki šio momento, jam nei karto nereikėjo vykti į Širvintų rajoną, kuriame yra areštuotas turtas, todėl darytina išvada, kad visus su vykdymo procesu susijusius veiksmus, pareiškėjui (skolininkui) – gyvenant ir dirbant Vilniuje - patogiau atlikti Vilniuje (bendradarbiauti su išieškotoju, antstoliu ir pan.). Be to, antstolė jau vykdo eilę vykdomųjų bylų dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo ir nėra duomenų, jog dėl to būtų didesni skolininko nuostoliai. Taigi antstolė vykdymo veiksmus pradėjo pagal du iš trijų vykdymo vietos pagrindus – skolininko darbo ir gyvenamąją vietą, nepažeisdama CPK 651 straipsnio reikalavimų.
Teismas sprendė, kad 2013 m. gegužės 2 d. Patvarkymas dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje yra informacinio pobūdžio, kuriuo antstolė, vadovaudamasi CPK, praneša kitiems antstoliams, kurių veiklos teritorijoje buvo atlikti veiksmai, kad tokie veiksmai buvo atlikti. Šis patvarkymas jokių pareiškėjo (skolininko) teisių bei pareigų nepažeidžia, todėl naikinti jo tais argumentais, kuriuos nurodė pareiškėjas (skolininkas) nėra pagrindo. Pagal apeliacinės instancijos teismo praktiką, kuri yra privaloma žemesnės instancijos teismams, pareiga antstoliui motyvuoti priimamą patvarkymą negali būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip įpareigojanti antstolį itin detaliai pagrįsti sprendžiamo vykdymo procese iškilusio klausimo išsprendimą. Patvarkymas nemotyvuotu gali būti pripažįstamas tik tais atvejais, kai iš patvarkymo turinio apskritai nėra įmanoma nustatyti, kokiu tikslu ir kokiu pagrindu patvarkymas buvo priimtas, ir tai objektyviai leidžia manyti, kad tokiu būdu sudaromos prielaidos galimai pažeisti vykdymo proceso šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors aptariamu atveju skundžiamame patvarkyme nėra pateiktas detalus paaiškinimas, kodėl buvo priimtas toks, o ne kitoks patvarkymas, įvertinus tai, kad patvarkyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas jo priėmimo pagrindas, toks motyvavimas nelaikytinas nepakankamu, prieštaraujančiu CPK 613 straipsnio 2 daliai ir sudarančiu pagrindą tokį patvarkymą panaikinti.
Teismo nuomone, antstolės padėjėja, surašydama 2013 m. gegužės 2 d. Turto arešto aktą, vadovavosi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ir kito pasirinkimo neturėjo, nes areštuojamas turtas jau aprašytas minėtoje hipotekos kreditoriaus pateiktoje nutartyje. Varžytynėse realizuotas gali būti antstolio areštuotas turtas (CPK 691 str.). Areštuotas turtas buvo išsamiai nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartyje, o antstolės padėjėja tik surašė į Turto arešto aktą areštuojamą turtą, kurį būtų galima realizuoti varžytynėse. Esant šioms aplinkybėms, naikinti 2013 m. gegužės 2 d. Turto arešto akto nėra pagrindo, nes jis surašytas nepažeidžiant CPK nustatytų reikalavimų ir atitinka jam keliamus reikalavimus. 2013 m. gegužės 2 d. Patvarkymas dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje nėra patvirtintas apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjo, nes šiam dokumentui nereikalingas apylinkės teismo teisėjo patvirtinimas. Todėl jo naikinti kaip nepagrįsto tais argumentais, kad jis yra be motyvų bei, kad nėra patvirtintas apylinkės teismo teisėjo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, nėra pagrindo.
Teismas taip pat nustatė, kad antstolės 2013 m. rugpjūčio 6 d. Patvarkymas dėl pradėtų vykdymo veiksmų tęsimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje Nr. 0171/13/02550/V buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m. rugpjūčio 12 d. rezoliucija, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Patvarkymas nepatvirtintas teisėjo rezoliucija, neatitinka tikrovės. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas konstatavo, jog antstolė nepažeidė įstatymo reikalavimų ir vadovaujantis CPK 591 straipsnio nuostatomis jai buvo leista tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.
Konstatavęs, kad antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą nepažeisdama imperatyvių įstatymo nustatytų reikalavimų, 2013 m. balandžio 29 d. Patvarkymas Nr. 1029V/2011 yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, skolininko ir išieškotojo teisių nepažeidė, teismas sprendė, kad naikinti visus kitus patvarkymus tuo pagrindu, kad jie priimti 2013 m. balandžio 29 d. Patvarkymo pagrindu ir todėl automatiškai yra neteisėti ir naikinti, nėra pagrindo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui (skolininkui) ir jo sutuoktinei L. T. siunčiami dokumentai grįžta neįteikti, skolininkai nebendradarbiauja su antstole bei išieškotoju, yra užvesta daug vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš skolininko A. T.. Pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolės veiksmų antstolė B. P. priėmė ir išnagrinėjo, pareiškėjas (skolininkas) pasinaudojo savo teise apskųsti antstolės veiksmus, todėl negalima konstatuoti, jog pareiškėjo (skolininko) teisės buvo pažeistos todėl, kad visus antstolės procesinius dokumentus, priimtus vykdomojoje byloje, jis gavo tik 2013 m. rugpjūčio 14 d.
Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad antstolis visas savo pareigas, kurias numato įstatymas, atliko realiai siekdamas užtikrinti visų vykdymo proceso dalyvių teises į teisingą vykdymo procesą, ir nėra pagrindo pareiškėjo (skolininko) nurodytais argumentais panaikinti antstolės B. P. veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus, todėl negalėjo naudotis procesiniu teisiniu statusu. Antstolė vykdomąją bylą pradėjo 2013 m. balandžio 29 d., o pareiškėjas buvo informuotas tik 2013 m. rugpjūčio 14 d., t. y. be pareiškėjo žinios antstolė priėmė visus devynis skundžiamus procesinius dokumentus. Pareiškėjas objektyviai negalėjo naudotis jokiomis CPK skolininkui suteiktomis teisėmis, todėl antstolio patvarkymai vien šiuo pagrindu yra neteisėti. Pirmiausia antstolė CPK 660 straipsnio nustatyta tvarka turėjo įteikti raginimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir jo žmonai dokumentai buvo išsiųsti, tačiau neįteikti. Taigi antstolė privalėjo būti aktyvi ir realiai, o ne formaliai užtikrinti skolininko interesą būti informuotam. Teismas netinkamai įvertino antstolės pareigas, kylančias iš įstatymo, neįvertino skolininko teisės į tinkamą vykdymo procesą svarbos, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
2. Teismas neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias antstolio veiklos teritoriją. Antstolė veikė jai nepriklausančioje teritorijoje, todėl skundžiami vykdymo proceso dokumentai šiuo pagrindu turi būti panaikinti. CPK nustatytas išimtinis teismingumas byloms, susijusioms su nekilnojamuoju turtu (CPK 31 str. 1 d.), apriboja antstolio diskrecijos teisę priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kai visas areštuotinas nekilnojamasis turtas yra ne antstolio veiklos teritorijoje, todėl vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti galėjo tik Širvintų rajono antstoliai. Priešingu atveju nepagrįstai yra didinamos vykdymo proceso išlaidos. Antstolės patvarkymas dėl veikimo kito antstolio teritorijoje priimtas praėjus vos trims dienoms nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, todėl akivaizdu, kad pats vykdymo procesas turėjo būti organizuotas Širvintų rajono antstolių. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjo darbo vieta yra Vilniuje, kadangi asmens darbo vieta CPK 590 straipsnio 1 dalies prasme negali būti nustatoma pagal Juridinių asmenų registro duomenis. Teismas taip pat neteisingai taikė ir supainiojo CPK 590 str. 5 d. bei CPK 591 str. taikymo sritį. Pareiškėjas rėmėsi CPK 590 str. 5 d. tam, kad įrodytų, jog vykdymo procesas pradėtas neteisėtai, tačiau teismas dėl CPK 590 str. 5 d. taikymo visiškai nepasisakė.
3. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl antstolės turto arešto akto teisėtumo, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Antstolė negalėjo turto areštuoti, nes jis jau buvo areštuotas teismo. Tokiais atvejais turtas aprašomas (CPK 675 str. 3 d.), o aprašant turtą yra būtinas skolininko arba trečiųjų asmenų dalyvavimas (CPK 677 str. 3 d.). Šios tvarkos nesilaikyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja CPK 590 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jų paskirtį. CPK 590 straipsnio 5 dalies nuostatos yra skirtos tiems atvejams, kai kreditorius dėl tam tikrų priežasčių pateikia vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, kuriam pagal veiklos teritoriją toks vykdomasis dokumentas negali būti pateiktas. Esant tokiai situacijai, išieškotojas turi teisę kreiptis į apygardos teismo pirmininką ar Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką su prašymu dėl leidimo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti kuriam nors kitam apygardos ar kitos apygardos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje antstolė privalėjo vadovautis CPK 591 straipsniu, kurio laikėsi. CPK 590 straipsnis aiškiai reglamentuoja vykdymo vietos klausimus, todėl taikyti analogiją su CPK 31 straipsnio 1 dalimi nėra jokio pagrindo. Vykdomąją bylą vykdant ne Vilniuje būtų patiriamos didesnės vykdymo išlaidos.
2. CPK XLIX skyriaus (Turto realizavimo tvarka) ir CPK 691 straipsnio prasme antstolio realizuojamas turtas turi būti antstolio areštuotas. Taigi 2013 m. gegužės 2 d. turto arešto aktu buvo pakartotas teismo atliktas veiksmas – areštuotas įkeistas turtas. Nors veiksmas ir yra formalus, įstatymo reikalavimu jis turi būti atliktas. Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, antstolis turtą aprašo tuomet, kai vykdo teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad šiuo atveju antstolė vykdo nutartį, o ne kitokį vykdomąjį dokumentą, dar nereiškia, kad turi būti surašomas turto aprašas. Skolininko dalyvavimas areštuojant turtą nėra būtinas.
3. Antstolė apelianto atžvilgiu vykdo 9 vykdomąsias bylas ir priverstinio poveikio priemones taiko nuo 2010 m. rugsėjo 30 d., o apeliantas savo kaip skolininko pareigų nevykdo jau 3 metus. Tik antstolės iniciatyva pavyko gauti duomenis apie apelianto atstovą. Jeigu skola išieškoma iš hipoteka įkeisto turto pagal teismo išduotą nutartį, raginimas tokioje byloje nėra siunčiamas. Priimtais patvarkymais antstolė skolininkų padėties niekaip nepablogino ir nepakeitė. Tai, kad visi procesiniai dokumentai buvo išsiųsti vienu metu, o ne kiekvienas atskirai iš karto po jų priėmimo, skolininkų teisių nepažeidžia. Atskirajame skunde taip pat nenurodoma, kaip antstolės veiksmai pažeidė skolininko teises. Be to, net ir įteikus apelianto atstovams patvarkymus, antstolė nėra gavusi jokios su vykdomąja byla susijusios informacijos, pozicija dėl paskirtos ekspertizės nepareikšta, sąlygos ekspertams apžiūrėti turtą nesudaromos, informacija apie areštuotą turtą taip pat nepateikta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas AB DNB bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas gavo antstolės patvarkymus, pasinaudojo teise apskųsti antstolės veiksmus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kokios nors pareiškėjo teisės, kuriomis jis ketino pasinaudoti, tačiau neva negalėjo pasinaudoti, buvo pažeistos. Antstolė savo pareigas vykdė tinkamai, visus dokumentus siuntė skolininkų adresu, tačiau jie grįžo neįteikti ne tik šioje, bet ir kitose antstolės vykdomose bylose, kas tik patvirtina, kad patys skolininkai yra nelinkę bendradarbiauti su antstole ir nepriimdami jiems siunčiamų dokumentų siekia vilkinti priverstinį skolų išieškojimo procesą. Skolininkų teiginiai apie negalėjimą pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Atskirajame skunde taip pat nepagrįstai tapatinamos ieškinio pareiškimą ir vykdymo procesą reglamentuojančios įstatymo normos. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad skolininkų gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti galėjo tik Širvintų rajone veikiantys antstoliai. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija patvirtino, kad antstolė gali veikti ir vykdymo veiksmus atlikti kito antstolio veiklos teritorijoje, todėl teigti, kad jie atliekami nesant tam teisinio pagrindo, o vykdymo procesas pradėtas ir vykdomas neteisėtai, nėra jokio pagrindo. Tai, kad konkretus turtas buvo areštuotas teismo nutartimi, nereiškia, kad antstolė šio turto negalėjo areštuoti priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdymui ir tuo pagrindu užvedusi vykdomąją bylą. Koks konkretus turtas yra areštuotas, skolininkams tapo žinoma gavus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį dėl įkeisto turto arešto ir skolininkų įspėjimo, todėl atskirojo skundo teiginiai, kad pakartotinai areštuojant įkeistą turtą buvo būtinas skolininkų dalyvavimas, o jų teisė dalyvauti aprašant turtą buvo pažeista, atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiklos teritoriją, taikymo. Apelianto nuomone, antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė antstolio veiklos teritorialumo principą, įtvirtintą CPK 590 straipsnio 3 dalyje.
CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Taigi įstatymas numato tris alternatyvius vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindus: skolininko gyvenamąją vietą, turto buvimo vietą ir darbo vietą. Nagrinėjamu atveju antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti remdamasi dviem iš trijų vykdymo vietos pagrindų – skolininko gyvenamąja ir darbo vieta (įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apelianto darbo vieta yra Vilniuje, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.)), todėl teigti, kad priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė atliko neteisėtus, t. y. įstatymo reikalavimų neatitinkančius, veiksmus, nėra pagrindo.
Vis dėlto paaiškėjus, kad išieškojimas turi būti vykdomas tik iš konkretaus – hipoteka įkeisto – turto, esančio Širvintų rajone, antstolei kyla pareiga, remiantis CPK 590 straipsnio 4 dalimi, persiųsti vykdomąjį dokumentą išieškotojo nurodytam antstoliui, veikiančiam Širvintų rajone, arba vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, jeigu išieškotojas kito antstolio nenurodo.
Ginčijamais patvarkymais ir kitais procesiniais dokumentais antstolė atliko tik pirminius (paruošiamuosius) vykdymo veiksmus, tuo tarpu realaus išieškojimo iš įkeisto turto dar nebuvo pradėjusi, todėl vėlesnis vykdomojo dokumento persiuntimo kitam antstoliui pagrindo nustatymas, prieš tai pripažinus vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti teisėtu, nėra pagrindas naikinti antstolės jau atliktus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apelianto argumento, kuriuo jis ginčija antstolės teisę areštuoti įkeistą turtą – apeliantas pats pripažįsta, kad įkeistas turtas jau buvo areštuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi (pažymėtina, kad šios nutarties antstolė nevykdė), taigi antstolės surašytas turto arešto aktas apelianto teisinės padėties iš esmės nepakeitė. CPK 677 straipsnio 1 dalis, nustatanti atvejus, kada turtas turi būti aprašomas, taip pat nenumato, kad šiuo atveju turėjo būti sudarytas įkeisto turto aprašas.
Apelianto argumentą apie netinkamą informavimą vykdymo procese ir dėl to pažeistas jo teises išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, su kurio motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
Papildomai teismas pažymi, kad apeliantas yra neteisus tvirtindamas, jog nagrinėjamu atveju antstolė turėjo jam išsiųsti raginimą įvykdyti teismo sprendimą, nes pagal CPK 661 straipsnio 2 dalį, bylose, kuriose vykdomos hipotekos teisėjo nutartys dėl skolininko turto realizavimo, raginimas nesiunčiamas. Teismas taip pat pritaria išieškotojo pozicijai, jog apelianto teiginiai apie suvaržytas galimybes pasinaudoti procesinėmis teisėmis yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.
Remiantis išdėstytais motyvais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o antstolė įpareigojama užbaigti vykdomąją bylą CPK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti antstolę B. P. užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0171/13/02550 LR civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.