- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-78-366/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06730-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Žavinta Paunksnytė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 150 MGL (7 500 EUR) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2021-03-04 iki 2021-03-05, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirta 148 MGL (7400 EUR) dydžio bauda;
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-03-05.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai transporto priemonę (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, priteista iš A. V. 672,15 EUR proceso išlaidų Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už automobilio (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2021-03-04 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai alkotesteriu "Alcotest 7510", Nr. ARJK 0085, patikros Nr. 1416082, jam nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. V. prašo:
panaikinti A. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą;
grąžinti A. V. automobilį (duomenys neskelbtini),, registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą, automobilio užvedimo raktelius;
nepriteisti iš A. V. procesinių išlaidų už automobilio (duomenys neskelbtini) nugabenimą į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę ir jo saugojimą;
atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą byloje. Į teismo posėdį kviesti neapklaustus liudytojus I. A., O. B. ir L. M.. Papildomai apklausti liudytoją Ž. M. dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairavimo aplinkybių. Pavesti prokurorui atlikti (ar organizuoti) matomumo eksperimentą, siekiant nustatyti, ar važiuojant iš paskos ir laikantis saugaus atstumo lengvuoju automobiliu (BMW) galima pamatyti kas vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini); ar galima pamatyti vairuotoją per automobilio (duomenys neskelbtini) galinį kairės pusės veidrodėlį važiuojant jam iš galo saugiu atstumu, ar automobiliui pasukus į dešinę pusę; ar galima pamatyti automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją per galinį kairės pusės veidrodėlį stebint iš lengvojo automobilio (BMW) ir privažiavus 5-10 m. atstumu iš galo; pakartotinai atlikti automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūrą, siekiant surasti vairuotoją identifikuojančius pėdsakus ir paskirti specialių žinių reikalaujančius tyrimus, t. y. paimti pirštų ir delnų pėdsakus nuo automobilio vairo, pavarų svirties, panelės, užvedimo raktelių; nuo durelių ir rankenų, vairuotojo sėdynės paimti mikrodalelių, mikropuolštų, paimti sėdynių audinio pavyzdžius, kvapų, biologinius pėdsakus ir paskirti daktiloskopinį, palmoskopinį, biologinį, DNR, odorologinį tyrimą ir gauti specialisto išvadas, kuriose būtų nustatyta, ar A. V. iš tikrųjų vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) nusikaltimo darymo metu. Iš A. V. ir Ž. M. išreikalauti įvykio dieną vilkėtas raudonos spalvos striukes ir jas apžiūrėjus, atpažinimui pateikti liudytojui Ž. M..
2.1. Skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstamus veiksmus padarė būtent A. V.. Jo kaltė inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, išskyrus A. N. parodymus, grindžiama tik netiesioginiais įrodymais, kurių tarpiniai faktai ir padarytos išvados tarpusavyje nesujungtos nuoseklia bei logiška grandine.
2.2. Teismas padarė išvadą, kad 2021-03-04 tarp 13.30 val. ir 14.30 val. neįvyko A. V. ir Ž. M. susitikimas maisto prekių parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), vadovaudamasis iš mobiliojo ryšio bokštų (GSM bazinių stočių) gautais duomenimis, tačiau skunde nurodoma, kad šiais duomenimis besąlygiškai remtis negalima, nes judriojo ryšio operatorių bazinių stočių (celių) veikimo zonose sukurtas elektromagnetinis laukas gali driektis iki 20 km nuo UMTS bazinių stočių (celių), priklausomai ir nuo judriojo ryšio įrenginio (mobilaus telefono) priėmimo signalo lygio, todėl negalima tiksliai nustatyti judriojo ryšio įrenginio (mobilaus telefono) buvimo vietos. Jeigu asmuo nesinaudoja judriojo ryšio įrenginiu (mobiliuoju telefonu), tai jo judėjimas prisijungimas prie judriojo ryšio operatorių bazinių stočių (celių) nėra fiksuojamas. Vertinant šioje byloje turimus mobiliojo ryšio bokštais (celėmis) gautus duomenis tikslaus automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo krypties, vietos ir laiko nustatyti negalima.
2.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų E. V. ir E. K. parodymus kaip nepatikimus dėl jų girtumo ir siekio A. V. padėti išvengti atsakomybės. Atvykusiems policijos pareigūnams į N. B. kiemą, o vėliau ir teismui liudytojai E. V. ir E. K. nuosekliai tvirtino, kad A. V. automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo. Susitarti dėl parodymų kas vairavo nebuvo galimybės, nes įvažiavus į N. B. kiemą, Ž. M. ir A. V. iškart išlipo iš automobilio, o jame liko sėdėti tik jiedu.
2.4. Skunde nesutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, paremtomis tik liudytojo A. N. parodymais dėl A. V., E. V. ir E. K. sėdėjimo vietų automobilyje, iš kurių padaryta išvada, kad vairavo kaltinamasis A. V., liudytojas E. V. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o liudytojas E. K. ant galinės sėdynės už vairuotojo.
2.5. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai atmetė eilę jo ir gynėjos teismui pateiktų prašymų dėl įrodymų rinkimo ir nagrinėjimo, tuo ženkliai apribojant teises į gynybą, tokiu būdu ir rungimosi principas (BPK 7 str.) buvo paverstas formaliu. Buvo prašoma bylą nagrinėjančios teisėjos apklausti eilę liudytojų (I. A., O. B., L. M.), kurie galėjo patvirtinti, kad A. V. automobilio nevairavo, buvo prašoma atlikti eksperimentą, kuris parodytų, kad pamatyti vairuotoją ir nustatyti jo veido bruožus per galinį vaizdo veidrodėlį ar tamsintus galinius ir šoninius langus nėra jokių objektyvių galimybių. Taip pat teismo buvo prašoma pakartotinai apžiūrėti automobilį, siekiant surasti vairuotoją identifikuojančius pėdsakus ir atlikti tyrimą. Bylą nagrinėjusi teisėja nepagrįstai atmetė pateiktus jo (A. V.) ir jo gynybos prašymus protokolinėmis nutartimis, kurios pagal savo procesinį pobūdį nėra skundžiamos.
2.6. Skunde tvirtinama, jog aplinkybę dėl Ž. M. vairavimo patvirtina eilė bylos įrodymų - tai paties A. V. parodymai, liudytojų N. B., Ž. M., E. V., E. K., G. M., L. D., D. Č. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Tiesioginiai įrodymai dėl A. V. nekaltumo inkriminuoto nusikaltimo padarymu, teismo nebuvo tinkamai įvertinti, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Neįrodžius, jog A. V. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis turi būti išteisintas.
2.7. Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra per griežta. Teismas A. V. skirdamas bausmę už jo padarytą nusikaltimą, paskyrė 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, kurią per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti, t. y. paskyrė 3 kartus didesnę piniginę bausmę, negu skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda už padarytą nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Manome, kad paskirta bausmė nėra teisinga, kadangi neatitinka padarytos veikos ir kaltininko A. V. asmenybės pavojingumo, sukeltų teisinių padarinių ir proporcingumo.
2.8. A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nuteistas nesunkaus nusikaltimo padarymu. A. V. neteistas, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs ir turi šeimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, jokių teisinių pasekmių savo elgesiu nesukėlė, nors ir praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau tai neįrodo jo, kaip asmens pavojingumo ar linkusio nusikalsti, nesilaikyti nusistovėjusių visuomenėje elgesio taisyklių. Tai, kad A. V. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas paveldėjimo būdu, dar nereiškia, kad tai yra sąlyga skirti jam didelę baudą, neproporcingą ir neadekvačią inkriminuojam nusikaltimui.
2.9. Įvertinus A. V. inkriminuojamos veikos ir jo, kaip kaltininko asmenybės, pavojingumą, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, bausmės tikslai būtų pasiekti A. V. skiriant ženkliai mažesnę bausmę - baudą, artimą sankcijos minimui, jei A. V. teismo būtų pripažintas kaltu inkriminuojamo nusikaltimo padarymu.
2.10. Paskirta A. V. baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-03-05, taip pat nėra teisinga ir proporcinga inkriminuojamo nusikaltimo padarymui, dėl ko, jei teismas pripažintų A. V. kaltu inkriminuoto nusikaltimo padarymu, ji turi būti švelninama ir jos terminas mažinamas iki minimumo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Miečius prašo nuteistojo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai konstatavo, kad A. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis neigia akivaizdžias byloje nustatytas aplinkybes, kurias pats kas kartą aiškina skirtingai ir tai vertintina kaip jo pasirinktas gynybos būdas.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. V.nesutinka su jo nuteisimu ir prašo jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo, jį vairavo Ž. M..
Dėl įrodymų vertinimo
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamo nuosprendžio motyvais bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme tiesiogiai ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pripažino A. V. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nuteistojo veiksmai vairavus transporto priemonę jam esant neblaiviam, kai nustatyta alkoholio koncentracija viršija 1,51 promilę, įrodyti, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
8. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad A. V. nusikalstamos veikos padarymo laiku ir vietoje buvo neblaivus. Tai patvirtina neblaivumo nustatymo akto duomenys, kad A. V. 2021-03-04 alkoholio kiekio matuokliu nustatytas: 15.10 val. - 2,63 promilių, 15.33 val. - 2,82 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 64-70). A. V. ir pats neneigė, kad sulaikymo metu jis buvo neblaivus, tačiau tvirtino, kad transporto priemonės jis nevairavo, tik sėdėjo keleivio sėdynėje už vairuotojo, o automobilį vairavo jo paprašytas pažįstamas žmogus – Ž. M.. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas tokį A. V. aiškinimą vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.
9. Išvadą, kad automobilį vairavo būtent A. V., pirmosios instancijos teismas grindė byloje surinktais įrodymais – tai A. N. parodymais, apie tai kaip jis 2021-03-04 sekė kelyje neadekvačiai vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), nes jis važiavo įjungtu avariniu šviesos signalu, blaškėsi po važiuojamąją kelio dalį, buvo nestabilus važiavimo greitis nuo 60 iki 130 km/h, pavojingai lenkė; manydamas, kad vairuotojas neblaivus, pranešė bendrajam pagalbos centrui ir toliau sekė; automobilis sustojo tris kartus, tiek pat kartų sustojo ir jį sekęs A. N. Kai pirmą kartą sustojo už galinės to automobilio dalies, matė, kad vairuotojas žiūri į jį pro kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tada pamatė A. V. veido bruožus, plaukus, raudoną striukę. Tą patį vairuotoją matė ir automobiliui (duomenys neskelbtini) kelyje sustojus antrą bei trečią kartą. Automobilis pasuko į dešinėje pusėje esantį kiemą, o A. N. sustojo 10-15 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į kiemą, tokiu būdu užstatė išvažiavimą iš jo; matė kaip iš automobilio išlipo tik vienas žmogus - vairuotojas vilkintis raudoną striukę, kaip vėliau paaiškėjo, A. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nes svirduliavo, eisena buvo nekoordinuota. Įvykio situaciją A. N. atkūrė parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 78-100), jo parodymus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai – tai pirminiai N. B. parodymai, kad į jo kiemą automobiliu (duomenys neskelbtini)atvažiavo jo pažįstamas A. V., kuris išlipo iš vairuotojo vietos ir jam pasakė, kad jį seka BMW automobilis, kuris sustojo ant pagrindinio kelio prie namų (vėliau N. B. parodymus pakeitė, sakydamas, jog nematė kas vairavo); tyrėjos E. Z. parodymai, kad ji pirmos ir antros N. B. apklausos metu surašė jo parodymus iš jo žodžių, davė jam perskaityti protokolus, kuriuos jis pasirašė; policijos pareigūno D. Č. parodymai, kad jam atvykus į (duomenys neskelbtini), prie kiemo stovėjo automobilis BMW, o kiemo viduje stovėjo automobilis (duomenys neskelbtini), kurio variklis buvo išjungtas, vairuotojo nebuvo, automobilyje buvo du asmenys, namo šeimininkas nurodė, kad vairuotojas pasišalino link ūkinių pastatų, nusekė pėdsakais iki pirties, kurioje rado A. V.. Šių liudytojų parodymus patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, rašytinė bylos medžiaga – tai vaizdo įrašuose, darytuose pareigūnų tarnybinėmis kameromis, kuriose užfiksuota kaip policijos pareigūnai N. B. klausia kam priklauso kieme stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), N. B. atsako, kad A., pavardės nežino, ir nurodo, kad jis nuėjo už tvoros. Pareigūnai už sodybos esančioje pirtyje suranda A. V., kuris teigia automobilio nevairavo, bet nesako kas jį vairavo. Pareigūnams atvedus A. V. į kiemą, A. N. patvirtino, kad būtent jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad automobilyje (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio sėdynėje sėdi vyras, kuris prisistatė esantis E. V. ir galinėje sėdynėje už vairuotojo sėdi vyras, kuris prisistatė kaip E. K. (t. 1, b. l. 145-148). Policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi filmuoti vaizdo įrašai, kuriuose A. V. telefonu aptaria versiją, kad vairavo kitas asmuo; parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos kamerų 2021-03-04 vaizdo įrašų kopijos bei A. V. mobiliojo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės duomenys, rodantys, kad A. V. ir Ž. M. parduotuvėje jų nurodomu laiku susitikę nebuvo.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto padarytos nusikalstamos veikos. Tuo pat metu A. V. versija visiškai nelogiška ir nepaaiškina kodėl automobilis blaivaus asmens, kaip jis nurodo – Ž. M., buvo vairuojamas itin pavojingai, blaškantis po važiuojamąją kelio dalį nestabiliu greičiu nuo 60 iki 130 km/h, pavojingai lenkiant. Skundžiamame nuosprendyje pateikti išsamūs argumentai, kodėl teismas netiki ir atmeta kaip nepatikimus liudytojų Ž. M., E. V., E. K. bei vėliau pakeistus N. B. parodymus, šiems argumentams apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, todėl nebekartoja. Naujų, pirmosios instancijos teismo neaptartų argumentų, kurie bent kiek leistų suabejoti A. V. kalte, apeliaciniame skunde nepateikta.
11. Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai atmetė eilę jo ir gynėjos teismui pateiktų prašymų dėl įrodymų rinkimo – netenkino prašymo apklausti eilę liudytojų, kurie galėjo patvirtinti, kad A. V. automobilio nevairavo, atlikti eksperimentą, kuris parodytų, kad pamatyti vairuotoją ir nustatyti jo veido bruožus per galinį vaizdo veidrodėlį ar tamsintus galinius ir šoninius langus nėra jokių objektyvių galimybių, pakartotinai apžiūrėti automobilį, siekiant surasti vairuotoją identifikuojančius pėdsakus ir atlikti tyrimą. Papildomai rinkti įrodymus A. V. prašė ir apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingą sprendimą. Šiuo atveju, kai surinktų įrodymų visiškai pakanka abejonių nekeliančiai išvadai dėl A. V. kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo ir jo gynėjos prašymo dėl papildomų įrodymų rinkimo, šis skundo prašymas netenkintas ir apeliacinės instancijos teisme.
12. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad A. V. kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
13. Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė - bauda, kuri tris kartus didesnė už įstatymu nustatytą minimalų jos dydį, nėra teisinga – bausmė yra aiškiai per griežta, kadangi neatitinka padarytos veikos ir kaltininko A. V. asmenybės pavojingumo, sukeltų teisinių padarinių ir proporcingumo.
14. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas taip pat siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo nuspręsti, kuri bausmės rūšis ir koks jos dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.
15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. V. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste, priešingai, nei teigiama skunde, nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų.
16. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Šiuo atveju teismas parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, atsižvelgęs į tai, kad A. V. teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas nustatė 150 MGL dydžio baudą, ženkliai švelnesnę nei įstatymu nustatytas jos vidurkis, įvertinęs A. V. pakankamai gerą turtinę padėtį, girtumo laipsnį, polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles, už ką ne kartą baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
17. Skunde nurodoma, kad paskirta A. V. baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-03-05, taip pat nėra teisinga ir proporcinga inkriminuojamo nusikaltimo padarymui, dėl ko ji turi būti švelninama ir jos terminas mažinamas iki minimumo. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atitinkantį įstatymu nustatytą jo trukmės vidurkį, atsižvelgęs į tai, kad A. V. vairavo ilgą atstumą judriame kelyje (duomenys neskelbtini)ir kaimo vietovėje, vežė du keleivius būdamas sunkaus girtumo laipsnio, vairavo labai pavojingai ir tuo kėlė didelį pavojų eismo saugumui. Atsakomybės trūkumą vairuojant transporto priemones rodo jo anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, už kuriuos baustas administracine tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams negali būti laikoma per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytam nusikaltimui, juolab, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, nesigaili padaręs nusikalstamą veiką ir stengiasi visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės.
18. Skundo prašymas nekonfiskuoti automobilio taip pat netenkinamas. Automobilis (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo priemonė, kurią A. V. vairavo būdamas neblaivus, todėl teismas pagrįstai konfiskavo jį, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis.
19. Negali būti tenkinamas prašymas nepriteisti iš A. V. Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui proceso išlaidas už automobilio (duomenys neskelbtini) nuvežimą į saugojimo aikštelę ir saugojimą. BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisė išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šiuo atveju Utenos AVPK transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidos buvo būtinos, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (t.1, b. l. 63, t. 2, b. l. 36-53), todėl pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo A. V..
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.