Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba individualios veiklos liudijimą, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 14 MGL, tai yra, 700 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalis 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 7 d. 07.00 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 13.19 val.;

2) 2020 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; tęsti darbą, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir 10 MGL dydžio bauda;

3) 2021 m. sausio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. sausio 28 d. 2022 m. gegužės 24 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų, lygtinai neatlikus 7 mėn. 26 d. laisvės atėmimo bausmės. 2023 m. sausio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

4) 2024 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 str. 3 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ir D. S. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. 2024 m. lapkričio 5 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2025 m. kovo 23 d. apie 04.25 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – motociklą HONDA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510", Nr. ARTB-0139, patikros sertifikato numeris Nr. 2216043 buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 1,80‰ (promilės) girtumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2025 m. kovo 23 d. paryčiais važiavo Kėdainių m. pas brolio uošvienę, kad pastatytų motociklą „Honda, valst. Nr. neprisimena. Motociklas registruotas O. K. vardu, faktinis valdytojas – jis. Šiuo metu motociklas parduotas. Vairavo neblaivus, sustabdė pareigūnai, nustatė neblaivumą, kurio neginčijo. O. K. nežinojo, kad transporto priemonę vairuoja neblaivus. Tokio savo elgesio paaiškinti negali, gailisi. Su prašymu surengti teisiamąjį posėdį kreipėsi, nes mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Sutikdamas su tokia bausme, nesuprato su kokia bausme sutinka ir ką pasirašo. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo.

Be kaltinamojo D. S. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis;

Liudytojas O. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad motociklas HONDA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šį motociklą įsigijo 2025 m. kovo 16 d. Vilniuje už 600 eurų. Susirašė su pardavėju pirkimo pardavimo sutartį ir motociklas šiuo metu deklaruotas jo vardu. Registruoti savo vardu dar nespėjo. Jis motociklą parsivežęs paliko garaže Kėdainių mieste, garažų bendrijos pavadinimo nežino. Garažu naudojasi pažįstamas R. Š., tačiau jis šiuo metu išvykęs į užsienį. Jis ten paliko minėtą motociklą ir užrakino. Raktus kaip supranta nuo garažo turėjo ir pažįstamas D. S.. Jis buvo jo prašęs pabandyti pavažiuoti motociklu kelis kartus yra leidęs jam tai padaryti. Ar jis prašė pavažiuoti jam priklausančiu motociklu 2025 m. kovo 22 d. vakare pasakyti negali, nepamena šio fakto. Bet jis pretenzijų dėl to, kad jis pasiėmė jo motociklą neturi, tiesiog nemanė, kad jis būtent tą vakarą su juo važiavo. Jeigu būtų žinojęs, kad jis gali vairuoti motociklą būdamas neblaivus, jam būtų jo nedavęs. Apie tai, kad motociklas buvo sulaikytas policijos sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnams ir pranešus apie tai. Prašo jam grąžinti priklausantį motociklą HONDA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), jis su įvykiu tai yra, kad juo vairuojantis neblaivus buvo sulaikytas D. S. nėra susijęs (1 t. b.l. 45-48).

Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. kovo 23 d. dirbo ekipaže "6089", kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyresniuoju tyrėju A. B.. Apie 04:20 val. adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė motociklą Honda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jį vairavo D. S., kuris iškart prisipažino, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Apie 04:25 val. alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 1,82 promilių girtumo laipsnis, o pakartotinai po 15 minučių buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas. Taip pat paaiškėjo, kad asmeniui yra atimta teisė vairuoti ir motociklas nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Motociklas buvo apžiūrėtas ir nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t. b.l.51-53).

Tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad 2025 m. kovo 23 d. apie 04:20 val., adresu (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas motociklas "Honda", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. S., gim. (duomenys neskelbtini). 04:25 val. alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 1,82 promilių girtumo laipsnis, o pakartotinai nustatytas 1,80 promilių girtumas (1 t. b.l.11-13).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. kovo 23 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas motociklas "Honda", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l.14-16)

Alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alkotest 7510 Nr. ARTB-0139, patikros sertifikato Nr. 2216043, nustatoma, kad 2025 m. kovo 23 d., 04.25 val., D. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas 1,82 promilių neblaivumas, 2025 m. kovo 23 d., 04.40 val. - 1,80 promilių neblaivumas (1 t. b.l. 22-24).

VĮ "Regitra" esančios aktualios deklaracijos duomenimis nustatoma, kad motociklas "Honda", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso O. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 31)

„Emprekis“ duomenimis nustatoma, kad motociklo vertė su PVM –3 090 eurų (1 t. b.l. 33)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis neneigia padaręs nusikaltimą. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų E. J., O. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Alkotesterio parodymai ir kita rašytinė medžiaga ištirta teisiamajame posėdyje. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju D. S. 2025 m. kovo 23 d., 04.25 val., buvo užfiksuotas 1,82 promilių neblaivumas, 2025 m. kovo 23 d., 04.40 val. - 1,80 promilių neblaivumas (1 t. 22-24). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis. Psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašytas, Priklausomybės ligų registre neįrašytas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam D. S. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai jis paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo transporto priemonę motociklą HONDA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, transporto priemonė panaudota kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė motociklas HONDA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui.

Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė motociklo HONDA rinkos vertė 3 090 eurų (1 t. b.l.33). Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas, nepateikė teismui dokumentų patvirtinančių jo materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto visos vertės išieškojimas jam būtų nepakeliama finansinė našta, tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo.

Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

D. S. teisiamas esant neišnykusiam teistumui, teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi jis pripažintinas recidyvistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, D. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą –3 090 Eur (trys tūkstančius devyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs kaltinamasis faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti D. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656442) apie tai pranešti įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

D. S. pripažinti recidyvistu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.