- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-309-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35605-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- G. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2022 m. kovo 25 d. priimto nutarimo Nr. 91-77 netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. Z. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, sumažinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 1 (vieni) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2021 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2022 m. kovo 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-77 nutarta netaikyti nuteistajam G. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nors jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau anksčiau yra daug kartų teistas, jam ne kartą taikytos su laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės, tačiau įtakos jo elgesiui tai nepadarė, nes jis ir toliau darė nusikaltimus. Vertinamu atveju G. Z. nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina jo pavojingumą visuomenei ir leidžia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Komisijos nuomone, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, nes vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas – užtikrinami tik ją realiai atliekant. Šiuo metu neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. Z. skundą, nurodydamas, kad dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingų nusikaltimų modelio dalis, anksčiau jis ne kartą teistas ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, kas atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. G. Z. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, tačiau taip pat nebuvo ir skatintas. Taigi, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę – laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistajam yra nustatyta nemažai statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šios išvados, visų duomenų kontekste, neleidžia daryti ir likusios neatliktos bausmės dalis – 1 metai 18 dienų.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis G. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jis atitinka visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo instituto, motyvuodamas tuo, kad jis praeityje yra daug kartų teistas ir ne kartą atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, baudžia jį už tą patį antrą kartą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas. Nuteistasis pažymi, kad yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti paleistas lygtinai, be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nėra reikalaujama, jog nuteistasis jam nustatytus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus sumažintų iki minimumo.
5.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad bandė įsidarbinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl darbo vietų stokos į darbą priimtas nebuvo. Bausmės atlikimo metu jis elgiasi nepriekaištingai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. daro viską, kad save reabilituotų. Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminių atrinkėju-krovėju. Dirbo nepriekaištingai, buvo darbštus, rodė iniciatyvą, todėl buvusi darbovietė tarpininkauja dėl lygtinio paleidimo jam taikymo bei darbo suteikimo, kas rodo, jog žmonės juo pasitiki ir teigiamai vertina. G. Z. teigimu, sugyventinė, prieš kurios dukrą jis smurtavo, jam atleido ir nori tęsti su juo bendrą gyvenimą. Jis yra pasiruošęs auklėti mergaitę, atneši į šeimą moralinę, finansinę bei dvasinę gerovę.
5.3. Nuteistasis skunde nurodo ir tai, kad norint pataisyti žmogų, turi būti vykdomas ilgas, veiksmingas procesas, tačiau šiuo metu pataisos įstaigoje nėra vykdoma jokių reabilitacijos priemonių. Nuteistieji yra priversti lankyti kažkokius užsiėmimus, kurie nei dabar, nei ateityje neturės jokios naudos, t. y. šie užsiėmimai lankomi tik dėl „popierių“ gavimo apie tariamą taisymąsi. Nuteistojo nuomone, tik laisvėje esantis žmogus gali neapsimetinėdamas įrodyti, kad gali pasitaisyti ir juo galima pasitikėti. G. Z. pažymi, kad yra išsprendęs alkoholio vartojimo problemą ir ateityje nežada jo vartoti. Anksčiau būdavo momentų, jog nesusivaldydavo, tačiau dabar stengiasi kontroliuoti savo elgesį, niekada nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, mano, ir ateityje sugebės tinkamai spręsti kilsiančius konfliktus. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo pastangas rodyti akivaizdžiai teigiamą pažangą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. Z. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei Komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tuomet pastarasis dėl tokio Komisijos sprendimo gali pateikti skundą apylinkės teismui, kuris svarsto šio skundo pagrįstumo, o ne Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą.
7. Nagrinėjamu atveju Komisija 2022 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą Nr. 91-77 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis, pateikdamas skundą apylinkės teismui, prašė šį nutarimą panaikinti, tačiau teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi skundą atmetė. Šiam sprendimui pritaria ir apygardos teismas. Jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, G. Z. skunde aukštesnės instancijos teismui nenurodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bausmės atlikimo stadijoje yra stebimos tik nežymios G. Z. pozityvaus elgesio apraiškos – jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, neišsako diskriminacinių nuostatų, siekia darbinio užimtumo, stengiasi palaikyti ryšius su artimaisiais. Vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, kurių koregavimui G. Z. neskiria pakankamai dėmesio.
8. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis su teisėsauga pirmą kartą susidūrė būdamas jauno amžiaus, o vos sulaukęs pilnametystės jau turėjo pirmąjį teistumą. Buvo daromi smurtiniai ir finansinio pobūdžio nusikaltimai. G. Z. ne kartą buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jo elgesiui švelnesnė bausmės atlikimo forma neturėjo, nes ir toliau buvo vykdomos nusikalstamos veikos. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už smurtavimą prieš sugyventinės mažametę dukrą ir buvusį vyrą. Nors G. Z. skunde teigia, kad sugyventinė jam atleido ir norėtų kartu su juo tęsti bendrą gyvenimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikta. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad jo santykiai su sugyventine, nors ir nėra visiškai nutrūkę, tačiau atitolę, sugyventinė neparašė sutikimo, kad nuteistasis gali grįžti pas ją gyventi. Po bausmės atlikimo G. Z. planuoja gyventi pas tetą, šiai priklausančiame bute. Taigi, pagrįsta daryti išvadą, jog nuteistojo santykiai su sugyventine ir jos vaikais (kurio vieno atžvilgiu jis yra smurtavęs) negali būti apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo, juo labiau, kad smurtinius nusikaltimus nuteistasis dažniausiai vykdė būtent namų aplinkoje.
9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. Z. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik formaliai, siekia atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis nuolat kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko. Nors šiuo metu teigia gebantis kontroliuoti savo elgesį, vis dėlto, pateiktoji medžiaga liudija, jog nuteistasis yra nesunkiai išprovokuojamas, greitai supyksta ir praranda savitvardą. Veikimas pagautam įkvėpimo, impulsyvus elgesys yra probleminė sritis, kuri turi būti koreguojama. Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos specialistai yra pastebėję, kad G. Z. tolerancija frustracijai yra žema, jis lengvai pasiduoda manipuliacijoms, stresiniams išgyvenimams, koreguotinų savo asmens savybių neišskiria, nors tam tikras turimas problemas pripažįsta, tačiau jas analizuoti bei spręsti vengia. Šiuo metu pasekmes įžvelgia tik sau pačiam, nuteistajam trūksta empatijos jausmo, gebėjimo suvokti kito žmogaus poziciją ir priimti kitų asmenų jausmus. Bendravime išlieka užsisklendęs, asmens savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Taigi, G. Z. yra tikslinga stiprinti savęs pažinimo įgūdžius ir atsiriboti nuo jį destabilizuojančios aplinkos.
10. Skundą nagrinėjanti kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo turimas pajamas bei gebėjimą tvarkyti lėšas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis jis turi skolų, yra pasiėmęs dvi vartojimo paskolas bendrai 7000 Eur sumai. Santaupų G. Z. neturi, jo darbinė patirtis, būnant laisvėje, nebuvo stabili, pataisos įstaigai jis nėra pristatęs pažymos, patvirtinančios jo įdarbinimą po paleidimo iš pataisos įstaigos. Tarpininkavimo raštą (b. l. 61) dėl nuteistojo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėjo pareigose G. Z. pateikė tik apygardos teismui. Šioje įmonėje nuteistasis buvo dirbęs iki įkalinimo, todėl pagrįsta tikėtis, jog ten pat gali įsidarbinti ir išėjęs į laisvę. Vis dėlto, nekvalifikuoto darbininko atlyginimas nėra didelis, o G. Z. nuolat susidurdavo su finansų stygiumi. Todėl pagrįsta daryti išvadą, kad nuteistojo materialinė padėtis nėra gera, o turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo probaciją ir paskatinti pakartotinį nusikalstamumą, juo labiau, kad anksčiau jis ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio vagystes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog, G. Z. nuomone, su dideliais finansiniais sunkumais jis nesusiduria, tačiau, kaip ketina atlyginti turimas skolas, įvardyti negeba. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam trūksta gebėjimo tinkamai valdyti finansus, turimas lėšas jis išleidžia savo poreikiams patenkinti, o ne įsiskolinimams dengti, t. y. gaunamų lėšų efektyviai nepaskirsto, kas taip pat gali apsunkinti jo sėkmingą probaciją.
11. Skunde nuteistasis nurodo, jog bandė įsidarbinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl darbo vietų stokos į darbą priimtas nebuvo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turi būti pats suinteresuotas darbiniu užimtumu ir aktyviai rodyti motyvaciją darbui. Vienkartinės užklausos dėl darbo suteikimo nepakanka, siekiant realiai įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, kad G. Z. 2021 m. liepos 19 d. buvo įsidarbinęs įstaigos valgykloje, tačiau jau kitą dieną buvo atleistas. Atleidimo priežastys socialinio tyrimo išvadoje neatskleistos, tačiau akivaizdu, jog turėjo būti padarytas itin grubus (šiurkštus) darbo drausmės pažeidimas, jei darbo santykiai nutrūko vos tik prasidėję. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo, esant poreikiui, atliekamus gerbūvio gerinimo darbus, tačiau tai nenusveria būtinybės realiai įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad G. Z. yra įgijęs tik septynių klasių išsilavinimą, turi problemų su skaitymu ir rašymu. Todėl jam būtų tikslinga pagalvoti ir apie mokymosi suaugusiųjų mokykloje galimybę ar darbo rinkoje paklausaus amato įgijimą, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis savišvietai dėmesio neskiria ir apie integraciją į darbo rinką realiai nemąsto.
12. Aukštesniojo teismo nuomone, daryti teigiamą pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką G. Z. trukdo ir ydingas mąstymas, ką patvirtina ir skunde nurodyti teiginiai apie tai, jog „nuteistieji yra priversti lankyti kažkokius užsiėmimus, kurie nei dabar, nei ateityje neturės jokios naudos, t. y. šie užsiėmimai lankomi tik dėl „popierių“ gavimo apie tariamą taisymąsi“. Tokios nuostatos vykdomos socialinės reabilitacijos atžvilgiu rodo, jog nuteistasis nesuvokia dalyvavimo elgesio pataisos programose naudos, jis neįžvelgia šių programų rezultatų, todėl nesistengia įsisąmoninti jose gaunamos informacijos ir ją pritaikyti praktiškai. Akivaizdu, jog G. Z. yra pasyvus stebėtojas ir aktyviai individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdo, kas verčia abejoti jo pasiryžimu reintegruotis į visuomenę. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nebuvo nei skatintas, nei baustas drausmine tvarka, kas taip pat liudija, jog nuteistasis didelių pastangų taisytis nededa. G. Z. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šeši statiniai (nekintantys) kriminogeniniai veiksniai ir dvidešimt dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių, apsauginių veiksnių nenustatyta. Taigi, nuteistasis privalo identifikuoti ir spręsti turimas problemas, gerinti socialinius įgūdžius ir lavinti savo asmenybę, tęsdamas bausmės atlikimą pataisos įstaigoje.
13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. G. Z. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, juo labiau, kad ir pataisos įstaigos administracija šiuo metu nemato galimybių nuteistajam tęsti bausmės atlikimą lengvojoje, o ne paprastojoje nuteistųjų grupėje. Todėl G. Z. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 9 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.