- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-832-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- P., P. T.
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-643/2007 pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei A. T. ir trečiajam asmeniui antstoliui Dariui Jonaičiui dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo patikslinimo ir turto dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. T. paskutiniu patikslintu ieškiniu (b.l. 13-15, t.2) prašė: 1) iš dalies pakeisti 2000 m. balandžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį tarp P. T. ir A. T. dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir nustatyti, kad P. T. tenkanti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis sudaro 3/4 viso turto, A. T. – 1/4 dalis viso turto; 2) nustatyti konkrečias turto dalis kiekviename iš nekilnojamojo turto objektų pagal pateiktą teismui planą, parengtą atlikus turto vertinimą; 3) sustabdyti atsakovės A. T. turto dalies varžytynes iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo.
Ieškovas nurodė, kad po jo ir atsakovės santuokos nutraukimo teismas 2000 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtino taikos sutartį, kuria nustatė nuosavybės teises buvusiems sutuoktiniams bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – po 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj., sodo pastato ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „Marios“ (duomenys neskelbtini) sklype bei po 1/2 dalį transporto priemonių. Nekilnojamojo turto registre visas turtas iki šiol įregistruotas ieškovo vardu. Atsakovė po ištuokos visą turtą paliko ieškovo priežiūrai ir išvyko gyventi į Vilnių. Ieškovas savo lėšomis atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir remonto darbus (sudėjo plastikinius langus, pakeitė šildymo sistemą, įrengė artezinį gręžinį ir pan.) viso už 56 752 Lt. Be to, atsakovė iš ieškovo nuolat skolindavosi pinigų, rašė skolos raštelius, žadėdama grąžinti ir garantuodama negrąžintą skolos dalį kompensuoti savo turto dalimi, tačiau 52 000 Lt skola liko negrąžinta. Įvertinus ieškovo įdėtas lėšas į namo remontą ir atsakovės skolą, remiantis CK 4.77 straipsniu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos ieškovo ir atsakovės nekilnojamojo turto dalys turi būti patikslintos, nustatant, kad ieškovui priklauso 3/4, o atsakovei – 1/4 turto dalys. Nors nėra nustatyta, kuri konkreti turto dalis priklauso atsakovei A. T. ir kuri - ieškovui, dėl atsakovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims 2006 m. vasario 21 d. iš varžytynių buvo parduota dalis turto: 1/2 sodo sklypo ir 1/2 sodo pastato. Antstolio vykdytos varžytynės yra neteisėtos, nes antstolis pardavė ieškovo, o ne atsakovės turtą. Kadangi Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas varžytinių aktas, todėl varžytynės laikytinos neteisėtomis ir turto pardavimas iš varžytynių turi būti sustabdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 3 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo iš dalies pakeisti 2000 m. balandžio 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį tarp P. T. ir A. T. dėl nuosavybės teisės dalių nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatant, kad P. T. tenkanti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis sudaro ¾ viso turto, A. T. – ¼ dalis viso turto, taip pat nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo nustatyti konkrečias turto dalis kiekviename iš nekilnojamojo turto objektų pagal pateiktą teismui planą, o ieškovo reikalavimą dėl A. T. nekilnojamojo turto dalies varžytynių sustabdymo atmetė. Teismas patvirtino 2006 m. vasario 22 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr.0117/02/000102006, kuriuo trečiasis asmuo antstolis Darius Jonaitis 2006 m. vasario 21 d. varžytynėse Algirdui Vladislovui Zamarui pardavė A. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1/2 0,068 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 430 Lt ir 1/2 25,92 kv. m. sodo pastato (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) už 1710 Lt, esančių SB „Marios“ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone.
Teismas sprendime nurodė, kad įsiteisėjusia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovo P. T. ir atsakovės A. T. sudaryta taikos sutartis dėl nuosavybės teisės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pagal kurią ieškinyje nurodyti nekilnojamojo turto objektai pasidalinti po ½ dalį. Teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, civilinę bylą nutraukė, kadangi nustatė, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o įsiteisėjusi teismo nutartis gali būti keičiama tik atnaujinus užbaigtos civilinės bylos procesą. Tačiau ieškovas nepateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo. Kadangi ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl ieškovo ir atsakovės konkrečių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto dalių nustatymo, ir teismas šį atsisakymą priėmė, todėl civilinė byla šioje dalyje buvo nutraukta CPK 293 str. 1 d. 4 p. pagrindu. Atmesdamas ieškovo reikalavimą sustabdyti atsakovės A. T. nekilnojamojo turto dalies varžytynes, teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė savo reikalavimo nustatyti konkrečias ieškovo bei atsakovės nekilnojamojo turto dalis (jas atidalyti), todėl nėra teisinio pagrindo stabdyti atsakovės nekilnojamojo turto dalies varžytynes. Kadangi buvo atmestas šis ieškovo reikalavimas, todėl teismas nagrinėjo trečiojo asmens antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl 2006 m. vasario 22 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr.0117/02/00010 patvirtinimo. Teismas nustatė, kad CPK normos, reglamentuojančios turto pardavimo iš varžytinių tvarką, nebuvo pažeistos, todėl patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Šalies argumentai
Ieškovas P. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Savo reikalavimą dėl teismo sprendimu patvirtintų nuosavybės dalių pakeitimo ieškovas grindė CK 4.77 straipsnio nuostata, jog bendraturtis, savo lėšomis padidinęs bendrą daiktą ar jo vertę, turi teisę reikalauti padidinti jam tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad savo lėšomis remontavo bendrą nekilnojamąjį turtą, ir jį pagerino, todėl jam turi būti nustatyta didesnė turto dalis. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą šioje dalyje CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, padaręs išvadą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas tuomet pagrįstai jo prašymą atmetė, nurodęs, kad ieškovas nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir kas sudarytų pagrindą atnaujinti procesą. Per laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo ieškovas investavo savo lėšas į namo pagerinimus, o atsakovė tam lėšų neskyrė. Nurodo, kad šie ieškovo veiksmai sudaro pagrindą padidinti jo nuosavybės dalį, ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą. Teismo posėdžio metu ieškovą atstovaujantis advokatas pagrįstai atsisakė reikalavimo dėl konkrečių nuosavybės dalių nustatymo, nes ieškovas yra neįgalus, dėl blogos sveikatos nesuspėjo parengti turto atidalijimo plano. Kadangi nuo teismo sprendimo dėl ieškovo reikalavimo pakeisti taikos sutartį ir nustatyti kitas turto dalis priklauso ir kitų ieškovo reikalavimų išsprendimas, todėl nepagrįstai atsisakyta sustabdyti varžytynes ir nepagrįstai patvirtintas jau įvykusių neteisėtų A. T. turto dalies – sodo sklypo su nameliu - varžytynių aktas. Tvirtindamas varžytynių aktą, teismas neįvertino antstolio padarytų pažeidimų vykdant varžytynes, dėl kurių teisme jau keletą kartų buvo nagrinėjami ieškovo ir atsakovės A. T. pareiškimai.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo antstolis Darius Jonaitis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas kartu su atsakove siekia vilkinti vykdymo procesą arba padaryti turto realizavimą neįmanomu. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovas prašo padidinti jo nuosavybės dalį ir tuo pat metu pateikia antstoliui prašymą jam parduoti A. T. priklausančią sodo sklypo su nameliu dalį. Ieškovas dėl nuosavybės teisės dalies nustatymo į teismą kreipėsi 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis. Antstolių kontoroje 2000 m. gegužės 24 d. pradėto turto varžytynių proceso ieškovas neskundė. Teisme buvo nagrinėjamas ir atmestas P. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo, jo skundai ir prašymai dėl varžytynių proceso sustabdymo ir turto realizavimo taip pat buvo atmetami. P. T. teigė, kad jis vienas prižiūrėjo sodybą ir remontavo ją savo lėšomis, nes A. T. išvyko gyventi į Vilnių, tačiau A. T. visuose prašymuose nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone, t.y. kartu su P. T.. P. T. žinojo, kad pagal 2000 m. taikos sutartį jam priklauso tik 1/2 turto, kad šis turtas yra areštuotas – taikos sutartyje jis pats atsisakė reikalavimo panaikinti turto areštą į 1/2 dalį areštuoto turto pagal turto arešto aktus. Ieškovo teiginys dėl namo pagerinimo darbams išleistos 56 752 Lt sumos nepagrįstas jokiais mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Medžiagų gavimo aktas 13 000 Lt sumai išrašytas R. D. vardu, o P. T. vardu sudaryta 2005 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis neįrodo sumokėtos 7752 Lt sumos. Ieškovo argumentas, kad A. T. perleido savo turto dalį kaip kompensaciją už 52 000 Lt skolą, taip pat nepagrįstas, nes skolinimo faktą patvirtina tik A. T., pinigai ieškovo teigimu paskolinti po taikos sutarties patvirtinimo 2000-2001 m., kai tuo metu antstolių kontora jau vykdė A. T. priklausančio turto varžytynes, o turtas buvo areštuotas. Todėl A. T. abipusiu susitarimu už skolas P. T. negalėjo perleisti teismo nutartimi jai paskirtos turto dalies, nes toks turto perleidimas pažeistų A. T. kreditorių teisėtus interesus. Šios aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo keisti 2000 m. taikos sutartimi patvirtintą turto padalijimą. Kadangi perėmus vykdomąsias bylas iš antstolių kontorų 2003 m., skolininkės A. T. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jau 2000 m. buvo nustatyta teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo taikyti dabar galiojančio CPK 667 straipsnio nuostatas, numatančias nustatyti konkrečias turto dalis, nes tai nenumatė iki 2000 m. galiojusio CPK normos. Be to, naudojimosi nekilnojamo daikto dalimi tvarką teismas gali nustatyti ir realizavus turtą varžytynėse, esant suinteresuotų šalių prašymui. Taip pat nurodo, kad P. T. nėra vykdymo proceso dalyvis, todėl negali skųsti antstolio veiksmų, o skolininkė A. T. antstolio veiksmų niekada neskundė. Be to, realizuojant A. T. turtą jokių CPK pažeidimų nepadaryta.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo pakeisti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir nustatyti kitas ieškovui P. T. ir atsakovei A. T. tenkančias turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Ši norma numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytą ieškovo reikalavimą, darė išvadą, jog yra įsiteisėjusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta P. T. ir A. T. taikos sutartis dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ir tai yra procesinis dokumentas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pačio dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta, nes iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 28 d. nutarties (nutarties nuorašas yra vykdomojoje byloje Nr. 10-117/2002) matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas P. T. ieškinys atsakovei A. T., dalyvaujant tretiesiems asmenims – išieškotojams ir antstolių kontorai - dėl nuosavybės teisės dalies nustatymo, ir dėl šio reikalavimo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (b.l. 21, t.2), kuria šalių susitarimu buvo nustatyta P. T. priklausanti turto dalis - ½ dalis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovas P. T. reiškė reikalavimą, siekdamas apginti savo nuosavybes teises, vykdant išieškojimą iš A. T. turto, ir prašė nustatyti jo dalį bendrame turte t.y. reikalavimas buvo reikštas tuo metu galiojusio CPK 603 straipsnio pagrindu. Šioje byloje reiškiamu reikalavimu P. T. iš esmės prašo padidinti jam atitekusio turto dalį dėl jo atlikto bendro turto pagerinimo t.y. CK 4.77 straipsnio pagrindu. Todėl darytina išvada, jog šioje byloje reiškiamas kitas reikalavimas, ir jis reiškiamas kitu pagrindu, ir todėl nebuvo galima nutraukti bylą pirmosios instancijos teismo nurodytu CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Ieškovas paskutiniu patikslintu ieškiniu (b.l. 13-14, t.2) reiškia reikalavimą pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį, pakeičiant šalims bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatytas turto dalis. Akivaizdu, jog reikalavimas pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas negalėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismo nutartis galėtų būti peržiūrėta tik apeliacine tvarka, padavus dėl jos atskirąjį skundą (CPK 301, 334 straipsnis), o ne pareiškus reikalavimą pirmosios instancijos teismui atskiroje byloje, arba pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo įstatymų numatyta tvarka (CPK XVIII skyrius). Todėl reikalavimas dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pakeitimo, pareiškiant reikalavimą kitoje byloje, negali būti nagrinėjamas, ir ieškovo pareiškimas šioje apimtyje nepriskirtinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui t.y. jam nežinybingas. Todėl byla šios reikalavimo dalies apimtyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Kita ieškovo reiškiamo reikalavimo dalis, kuria yra prašoma, remiantis CK 4.77 straipsniu, nustatyti kitas turto dalis, o būtent ieškovui P. T. – ¾ dalis viso turto, o A. T. – ¼ dalį viso turto, turi būti atmesta, kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Ieškovas prašo padidinti nuosavybės dalį tuo pagrindu, kad jis padidino bendrąjį turtą ir jo vertę, šį turtą suremontuodamas ir jį pagerindamas. Tačiau ieškovas įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis), jog jis atliko pagerinimus įstatymų numatyta tvarka (CK 4.77 straipsnis) ir dėl to padidėjo bendras turtas ar jo vertė. Duomenų, kad po taikos sutarties patvirtinimo būtų pakitęs statinių plotas (atsižvelgiant į tai, koks jis buvo anksčiau ir koks šiuo metu), ar šie statiniai būtų pagerinti, byloje nėra pateikta. Ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės, jog buvo pakeista šildymo sistema, įrengtas artezinis gręžinys, pakeisti langai ir pan., taip pat aplinkybės, jog tai buvo atlikta ne tik ieškovui tenkančioje namų valdos dalyje, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Byloje pateikti rezervuarinio įrenginio pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties ir šio įrenginio perdavimo-priėmimo akto nuorašai (b.l. 27-32, t.2) nepatvirtina, kad tai atlikta tik ieškovo lėšomis, nes mokėjimo dokumentai nepateikti, be to, nepatvirtinta ir tai, jog šis įrenginys naudojamas viso namo reikmėms. UAB „Hidruva“ sąskaita (b.l. 33) išrašyta kito asmens vardu, todėl negali būti vertinama. Kitokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės apie piniginių lėšų skolinimą A. T. niekaip nėra susijusios su turto dalies padidinimu bendrame turte CK 4.77 straipsnio pagrindu., o kitokių reikalavimų kylančių iš šių paskolų nebuvo pareikšta, todėl šios aplinkybės neanalizuotinos.
Kolegija, vertindama nurodyto reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas nevisiškai sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Ieškovas savo procesiniais veiksmais iš esmės siekia vilkinti procesą, tokiu būdu darydamas kliūtis išieškojimų iš bendraturtės A. T. turto dalies vykdymo procesui. Tai patvirtina bylos duomenys. Nors ieškovas yra atstovaujamas advokato, tačiau nuo pradinio 2006-02-15 paduoto skundo nesugebėjo tinkamai suformuluoti reiškiamų reikalavimų. Pradžioje ieškovas buvo padavęs skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų (b.l. 3, t.1),vėliau pareiškė ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių pripažinimo negaliojančiu (b.l. 14-15, t. 1), kurį teismo nutarčių pagrindu ne vieną kartą tikslino (b.l. 29-32, t.1, 2-3, 13-15, t.2), paskutiniame patikslintame ieškinyje taip pat suformulavo iš dalies pirmosios instancijos teisme nenagrinėtiną reikalavimą (dėl nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis pakeitimo). Atsižvelgiant į tai, dėl ieškovo pareikštų reikalavimų ir jų pagrįstumo pasisakytina apeliacinės instancijos teisme, negrąžinant bylos reiškiamiems reikalavimams patikslinti ar papildomiems įrodymams pateikti. Ieškovo netinkami procesiniai veiksmai negali būti kliūtimi vykdyti išieškojimus įstatymų numatyta tvarka.
Dėl nurodytų priežasčių sprendimo dalis dėl ieškovo reikalavimo pakeisti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir nustatyti kitas bendrasavininkių turto dalis bendroje nuosavybėje keistina, reikalavimo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties keitimo dalyje bylą nutraukiant, o likusio reikalavimo dalyje - dėl turto dalies bendrame turte padidinimo jį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo prašymas sustabdyti A. T. turto dalies varžytines ir patvirtintas varžytinių aktas (b.l.56, t.), paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieškovo reikalavimas sustabdyti varžytines yra išvestinis iš jo reikalavimo nustatyti didesnę jo turto dalį bendrame turte, todėl nepatenkinus pastarojo reikalavimo nėra pagrindo stabdyti varžytines. Jau įvykusių sodo namelio ir žemės sklypo dalies varžytinių aktas patvirtintas nepažeidžiant CPK 725 straipsnio reikalavimų. Ieškovas, nebūdamas vykdymo proceso dalyviu, negali duoti skundo dėl neteisėtų antstolio veiksmų, kas jau yra konstatuota Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 lapkričio 21 d. nutartimis (b.l. 84-87, 112-114, t.1). Pagal byloje esančius duomenis A. T., kaip skolininkė antstolio veiksmų vykdymo procese taip pat neskundė. Todėl, remiantis CPK 725 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog įstatymų nustatyta tvarka t.y. paduodant skundą dėl antstolio veiksmų nėra nustatyti antstolio pažeidimai, padaryti vykdant varžytines. Kolegija, kaip pirmosios instancijos teismas, taip pat nenustatė esminių pažeidimų vykdant varžytines (CPK 725 straipsnio 2, 4 dalis), todėl daro išvadą, jog varžytinių aktas patvirtintas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl P. T. reikalavimo pakeisti teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį ir nustatyti kitas nuosavybės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ją išdėstyti taip: civilinės bylos dalį dėl ieškovo P. T. reikalavimo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 23 d. sprendimu patvirtintą taikos sutartį tarp P. T. ir A. T. nutraukti. Ieškovo P. T. reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti, kad jam tenkanti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalis sudaro ¾ viso turto, o A. T. – ¼ dalis viso turto, atmesti.
Likusių sprendimo dalių nekeisti.