- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2-9577-291/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS
- Advokatai
- Zoja Kastėnienė
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS atstovei L. Š.- T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui E. B., institucijai, teikiančiai išvadą: Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities VTAS dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos ir atsakovo sūnaus E. B., gimusio (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. vaiko motina, iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui- po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti šių lėšų įsiskolinimą nuo 2018-06-01 iki 2019-07-09 po 200 eurų kas mėnesį, iš viso 2800 eurų dydžio įsiskolinimą. Taip pat prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Ieškovė nurodė, jog su atsakovu gyveno faktinėje santuokoje, o (duomenys neskelbtini)jiems gimė sūnus E. B.. Iki 2018m. vasaros pradžios jie gyveno kaip šeima, atsakovas išlaikė sūnų, rūpinosi šeima. Atsakovui pradėjus dirbti Vilniuje, vykstant į komandiruotes, namuose jis būdavo tik savaitgaliais, o paskui paaiškėjo, jog jis turi kitą moterį. Tuomet atsakovas paliko šeimą ir nebeteikė išlaikymo vaikui, todėl pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas ne tik išlaikymas sūnui, bet ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas su sūnumi bendrauja, tačiau nereguliariai, nors vaikui patinka būti su tėvu. Kadangi nori, kad būtų užtikrintas nuolatinis ryšys tarp atsakovo ir jo sūnaus, ji prašo nustatyti konkretesnį ir intensyvesnį atsakovo bendravimą su vaiku, t.y. :
kas antrą mėnesio savaitgalį atsakovas E. B. pasiima sūnų iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) šeštadienį 11.00 val. ir grąžina ji į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos savaitės sekmadienį 18.00 val.
esant tėvo galimybei, pagal atskirą išankstinį (prieš 1 dieną) šalių susitarimą kiekvienos savaitės vieną arba dvi darbo savaitės dienos, tėvas pasiima sūnų bendravimui iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) 17 val. ir grąžina vaiką į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos dienos 20 val.;
tėvo atostogų metu, pagal prieš 2 savaitės iki atostogų pradžios su vaiko motina suderintą laiką, E. B. bendrauja su sūnumi E. dvi savaitės iš eilės (jeigu tai netrukdys vaiko mokslui) savo namuose. Vaikui būnant pas tėvą, jis pilnai išlaiko sūnų savo sąskaitą.
vaiko atostogų metu (kai vaikas pradės lankyti mokyklą) tėvas bendrauja su sūnumi 3 dienas iš eilės (priklausomai nuo tėvo galimybių dėl užimtumo darbe), įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaiko motiną .
Vyriausybės nustatytomis švenčių dienomis tėvas bendrauja su sūnumi:
Vasario 16 d., Liepos 25 d. - per savo gimtadienį, Gegužės 01 d., Tėvo dieną, Liepos 06 d., Lapkričio 01 d., Sausio 01 d., per Velykas, vaiko tėvas E. B. sūnų E. B. pasiima bendravimui iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) šventės išvakarėse
18.0 val. ir gražina ji į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) šventės dienos pabaigoje 17.00 val.
Liepos 25d. - per savo gimtadienį, Kovo 11 d., Tėvo dieną, Birželio 24 d., Rugpjūčio 15 d., Balandžio 10d. - per sūnaus gimtadienį, per šv. Kalėdas, vaiko tėvas sūnų E. B. pasiima bendravimui iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) šventės išvakarėse 18.00 val. ir gražina į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) šventės dienos pabaigoje 17.00 val.
jeigu dėl svarbios priežasties (pvz. vaiko tėvas laikinai yra išvykęs arba vaikas yra laikinai išvykęs, dėl vaiko arba tėvo ligos ar dėl kitų nenumatytų svarbių priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaiko tėvas negali matytis ir bendrauti su vaiku, tai jų pasimatymas perkeliamas į kitą artimiausiąjį savaitgalį. Apie bendravimo grafiko pakeitimą vaiko tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus savaitei iki bendravimo datos.
Ieškovė įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui E. B. bendrauti su vaiku pagal sudarytą grafiką ir, vaikui vykstant bendrauti su tėvu, perduoti jam vaiko sezoninius drabužius, higienos priemonės bei kitus daiktus, reikalingus vaikui.
Vaikui būnant su tėvu, jis įpareigotinas netrukdyti sūnui bendrauti su motina telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Aš įsipareigoju sūnui būnant su manim, netrukdyti jam bendrauti su tėvu telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis.
Kai sūnus būna su tėvu, jis įpareigotinas jį pilnai išlaikyti savo sąskaitą.
Įpareigoti ieškovę nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie sūnaus ligas, nelaimingus atsitikimus su vaiku, vaiko telefono Nr. bei gyvenamosios vietos pakeitimą.
Ji įsipareigoja apie nepilnamečio sūnaus E. B. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą prieš vieną mėnesį telefonu arba asmeniškai informuoti vaiko tėvą ir pranešti jam naują vaiko gyvenamąją vietą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui jai kas mėnesį reikia apie 400 eurų, todėl pageidauja, jog pusę šios sumos padengtų atsakovas. Ji pati dirba UAB „Takoskyra“ ir gauna apie 300 eurų dydžio atlyginimą. Kadangi reikia mokėti 150 eurų buto nuomos mokestį, 62 eurus už vaiko darželį, kas mėnesį maistui reikia apie 100 eurų, reikalingos lėšos vaiko drabužiams, higienos priemonėms, žaislams, lavinimo ir lavinimo priemonėms, laisvalaikiui, ir tai sudaro kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 400 eurų, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ją paskiriant uzufrukto teise tvarkyti šias lėšas. Taip pat prašo priteisti šių lėšų įsiskolinimą nuo 2018-06-01 iki pareiškimo padavimo dienos, t.y. iki 2019-07-09, ir tai sudaro 2800 eurų.
Ieškovės atstovė advokatė Zoja Kastėnienė prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodydamas, jog sutinka išlaikyti savo nepilnametį sūnų, tačiau nesutikdamas su ieškovės pageidaujama 200 Eur dydžio kasmėnesine išmoka. Taip pat nesutinka, jog iš jo būtų priteistas 2800 eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokio dydžio išlaikymas buvo reikalingas vaikui, be to sūnus dažnai būdavo kartu su juo ir jis tuo metu vaiką visiškai išlaikė. Jis siūlo mokėti 80 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį, bei sumokėti už darželį, nupirkti rūbus, avalynę. Išlaikymo įsiskolinimą sutinka sumokėti už 5 mėnesius po 100 eurų. Atsakovas sutinka su tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su mama, tačiau mano, jog nereikia nustatinėti tokios griežtos ir detalios bendravimo tvarkos. Mokėti didesnį išlaikymą sūnui jis neturintis galimybės, nes o gaunamas atlyginimas yra 395 eurai, savo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas draugę, kuri augina tris nepilnamečius vaikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. Š. –T. siūlo ieškinį patenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. (LR CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.1d.1p., 3.200str., 3.174str., 3.178str.)
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.). Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).
Iš bylos dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini)ieškovei gimė sūnus E., kurio tėvas yra atsakovas (5 b.l.). Šalys santuokos nebuvo sudarę, atsakovas pripažino savo tėvystę, ir iki 2018m. birželio mėnesio gyveno kartu su ieškove ir sūnumi. Šalims nebesutarus ir atsakovui palikus šeimą, sūnus liko gyventi su motina, kuri faktiškai viena pati jį išlaikė. Ieškovė pageidauja 200 Eur dydžio išlaikymo iš atsakovo, nes jos nuomone jų sūnui kas mėnesį reikalinga apie 400 Eur dydžio suma jo poreikiams patenkinti, ir pusę išlaikymo turėtų teikti atsakovas.
Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. (LR CK 3.192str.). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas turi pareigą ir galimybę teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, tačiau atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į vaiko amžių ir poreikių būtinumą, teismas mano, jog išlaikymo dydis po 200 eurų kas mėnesį yra realus ir atitinkantis vaiko poreikius.
LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Teismas mano, jog byloje yra nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2018m. birželio mėnesio ir nuo to laiko atsakovas neteikia nepilnamečiui sūnui pastovaus išlaikymo, todėl teismas tenkina ieškovės prašyma priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2800 Eur ( po 200 Eur kas mėnesį nuo 2018m. birželio mėnesio iki ieškinio padavimo, t.y. iki 2019-07-09 ).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir jo gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė teismui pateikė savo bendravimo su vaiku tvarkos pasiūlymą, todėl teismas tenkina šį prašymą, nes atsakovas nors ir nesutikdamas, savo bendravimo tvarkos varianto nepateikė.
Šalių sūnus visą laiką gyvena su motina, atsakovas tam neprieštarauja, todėl nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina G. D. jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93str. 1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ( CPK 83str.1d. 2p. )
Ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokesti valstybei priteistinas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
1) Priteisti iš atsakovo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)(a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2019-07-09 iki vaiko pilnametystės po 200 ( du šimtus) kas mėnesį.
Vaiko motiną ieškovę G. D. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės G. D. sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini).
2) Priteisti iš atsakovo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui E. B., giusiam (duomenys neskelbtini)išlaikymo įsiskolinimą – 2800 eurų.
3) Nepilnamečio vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini)(a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina G. D. jos gyvenamojoje vietoje.
4) Nustatyti atsakovo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. B., gimusiu (duomenys neskelbtini)tvarką:
- kas antrą mėnesio savaitgalį atsakovas E. B. pasiima sūnų iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) šeštadienį 11.00 val. ir grąžina ji į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos savaitės sekmadienį 18.00 val.
- esant tėvo galimybei, pagal atskirą išankstinį (prieš 1 dieną) šalių susitarimą kiekvienos savaitės vieną arba dvi darbo savaitės dienos, tėvas pasiima sūnų bendravimui iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) 17 val. ir grąžina vaiką į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) tos dienos 20 val.;
- tėvo atostogų metu, pagal prieš 2 savaitės iki atostogų pradžios su vaiko motina suderintą laiką, E. B. bendrauja su sūnumi E. dvi savaitės iš eilės (jeigu tai netrukdys vaiko mokslui) savo namuose. Vaikui būnant pas tėvą, jis pilnai išlaiko sūnų savo sąskaitą.
- vaiko atostogų metu (kai vaikas pradės lankyti mokyklą) tėvas bendrauja su sūnumi 3 dienas iš eilės (priklausomai nuo tėvo galimybių dėl užimtumo darbe), įspėjus apie bendravimo pradžią prieš 2 savaites vaiko motiną .
- Vyriausybės nustatytomis švenčių dienomis tėvas bendrauja su sūnumi:
- Vasario 16 d., Liepos 25 d. - per savo gimtadienį, Gegužės 01 d.. Tėvo dieną, Liepos 06 d., Lapkričio 01 d., Sausio 01 d., per Velykas, vaiko tėvas E. B. sūnų E. B. pasiima bendravimui iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) šventės išvakarėse
18.0 vai. ir gražina ji į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) šventės dienos pabaigoje 17.00 val.
- Liepos 25d. - per savo gimtadienį, Kovo 11 d., Tėvo dieną, Birželio 24 d., Rugpjūčio 15 d., Balandžio 10d. - per sūnaus gimtadienį, per šv. Kalėdas, vaiko tėvas sūnų E. B. pasiima bendravimui iš motinos namų (arba kitos sutartos vietos) šventės išvakarėse 18.00 val. ir gražina į motinos namus (arba kitą sutartą vietą) šventės dienos pabaigoje 17.00 val.
- Jeigu dėl svarbios priežasties (pvz. vaiko tėvas laikinai yra išvykęs arba vaikas yra laikinai išvykęs, dėl vaiko arba tėvo ligos ar dėl kitų nenumatytų svarbių priežasčių) pagal sudarytą grafiką vaiko tėvas negali matytis ir bendrauti su vaiku, tai jų pasimatymas perkeliamas į kitą artimiausiąjį savaitgalį. Apie bendravimo grafiko pakeitimą vaiko tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą likus savaitei iki bendravimo datos.
- Ieškovė įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui E. B. bendrauti su vaiku pagal sudarytą grafiką ir, vaikui vykstant bendrauti su tėvu, perduoti jam vaiko sezoninius drabužius, higienos priemonės bei kitus daiktus, reikalingus vaikui.
- Vaikui būnant su tėvu, jis įpareigotinas netrukdyti sūnui bendrauti su motina telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis. Aš įsipareigoju sūnui būnant su manim, netrukdyti jam bendrauti su tėvu telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis.
- Kai sūnus būna su tėvu, jis įpareigotinas jį pilnai išlaikyti savo sąskaitą.
- Įpareigoti ieškovę nedelsiant informuoti vaiko tėvą apie sūnaus ligas, nelaimingus atsitikimus su vaiku, vaiko telefono Nr. bei gyvenamosios vietos pakeitimą.
- Ieškovę G. D. įpareigoti apie nepilnamečio sūnaus E. B. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimą prieš vieną mėnesį telefonu arba asmeniškai informuoti vaiko tėvą ir pranešti jam naują vaiko gyvenamąją vietą.
Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 192 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.