Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. K., M. K. ir N. V. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kelmės rajono 1-ajam notaro biurui, A. K., N. V., M. K. dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. parašytas asmeninis testamentas nebuvo pavadintas testamentu. Tačiau iš jo turinio, formos, užpildytų rekvizitų akivaizdžiai matosi, kad šis dokumentas yra testamentas. Būtent, jame yra visi reikiami rekvizitai, aiškiai suprantama V. K. mintis ir valia. Įstatyme nėra nurodyta, kad žodžio „testamentas“ įrašymas būtų privalomas. Asmeninis V. K. testamentas atitinka įstatymo reikalavimus. Kaip numatyta CK 5.30 str., testamente yra visi reikiami rekvizitai: testamento sudarymo vieta, data, testamente nėra pataisymų, turinys aiškus, jis pabaigtas ir pasirašytas testatoriaus.Apeliantai nepagrįstai teigia, kad liudytojų dalyvavimas surašant asmeninį testamentą yra psichologinis spaudimas. Be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi, kaip teigiama atskirajame skunde, apgaule arba nesąžiningumu. Emocinė būklė V. K. rašant testamentą buvo normali, jis suprato savo veiksmus ir juos valdė. Tai patvirtina skunde ir patys apeliantai. Į ligoninę V. K. pateko ne dėl emocinio sukrėtimo parašius testamentą, kaip teigiama skunde, bet dėl sunkios ligos. Buvimas ar nebuvimas santuokoje netrukdo surašyti asmeninį testamentą ir testatoriui išreikšti savo valią. Testamente V. K. pareiškėjai paliko ne sutuoktinių turtą, bet asmeninį turtą. Namą adresu (duomenys neskelbtini) bei žemę jis buvo paveldėjęs iš savo tėvų. Teismas nesprendė nuosavybės klausimo, o tik patvirtino asmeninį V. K. testamentą pripažindamas, kad šis testamentas atitinka įstatymo reikalavimus. Kokiose santykiuose pareiškėja buvo su V. K. surašant testamentą nėra aktualu, kadangi įstatymas neriboja testatoriaus apsisprendimo laisvės.Jei suinteresuotiems asmenims iš tikro būtų kilusios abejonės, ar testamentas yra surašytas paties V. K., jie, vadovaudamiesi CPK 184 str. nuostatomis, teisme turėjo pareikšti, kad testamentas yra suklastotas, prašyti skirti ekspertizę ar išreikalauti kitokius įrodymus. Šito suinteresuoti asmenys ir jų atstovas advokatas Jonas Jonaitis nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neprašė, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie tariamus braižo skirtumus laikytinos nepagrįstomis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).

Apeliantai prašo teismo išreikalauti į bylą iš R. K. V. K. paimtus žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliantų prašymas išreikalauti iš R. K. V. K. paimtus žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, netenkintinas, kadangi minėti duomenys negali būti įrodymais šioje byloje, nes negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, t.y. neturi ryšio su nagrinėjama byla.

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 str.). CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius (CK 5.27 str.). Asmeninis, kaip ir oficialusis, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju.

Asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 str. nustatyta tvarka, po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.). Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 str. nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata, neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja R. K., nepažeisdama CK 5.31 str. 4 d. numatyto termino, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2009 m. liepos 29 d. surašytą testamentą (b.l. 5), kaip asmeninį V. K. testamentą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K. 2009 m. liepos 29 d. savo ranka surašė ir pasirašė testamentą, kuris iš esmės atitinka asmeninį testamentą. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuoti asmenys A. K., M. K. ir N. V. būtų reikalavę skirti rašysenos ekspertizę. CPK 178 straipsnis, reglamentuojantis įrodinėjimo pareigą, nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi, suinteresuotiems asmenims kilus abejonių ar testamentas surašytas ir pasirašytas paties V. K. ranka, pareiga įrodyti šias aplinkybes priklausė jiems, o ne pareiškėjai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstęs šalims įrodinėjimo naštą pagrįstai nustatė, jog V. K. 2009 m. liepos 29 d. testamentas buvo surašytas ir pasirašytas paties testatoriaus ranka. Jame yra aiškiai nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta. Iš pateikto teismui tvirtinti testamento turinio matyti ir aiški testatoriaus valia po jo mirties palikti jam priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei žemę – pareiškėjai R. K.. Tai yra asmeninio testamento sudarymo požymis. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateiktas tvirtinti testamentas atitinka CK 5.30 str. įtvirtintus reikalavimus asmeniniam testamentui pripažinti ir, neišeidamas iš prašymo ribų, jį patvirtino.

Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad testamentas pasirašytas psichologinio spaudimo įtakoje, kadangi įforminant testamentą rašančio asmens veiksmus stebėjo ir parašais tai patvirtino J. G. ir E. G.. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmeninis testamentas surašytas 2009 m. liepos 29 d., o V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl pripažintina, kad V. K. turėjo pakankamai laiko pakeisti savo valią dėl testamento. Be to, kolegija konstatuoja, jog apeliantai nepateikė jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių jų samprotavimus dėl to, kad V. K. testamento sudarymo metu galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl emocinio sukrėtimo būsenos.

Kiti apeliantų atskirojo skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo, kadangi šiuo atveju byloje sprendžiamas klausimas tik dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, patvirtindamas V. K. 2009 m. liepos 29 d. surašytą asmeninį testamentą, nuo šios praktikos nukrypo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.