Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-06 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2015-12-18 apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini) nežinomi asmenys, kurių buvo 5-6, jėga įsiveržė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančias patalpas. Apie 23.30 val. nežinomi asmenys vis dar buvo nuomininkui priklausančiose patalpose bei iš patalpų vidaus išspyrė duris, vedančias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jėga bandė prisijungti elektrą. Į įvykio vietą buvo pakviesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvę policijos pareigūnai bei apsaugos darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala 100 eurų. 2016-01-20 raštu L. P. patikslino, kad 2015-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos, nes senoji sutartis buvo nutraukta dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą, o 2015-11-17 nuomos sutartis neįsigaliojo, nes nebuvo išpildytos visos sutartyje numatytos sąlygos, t. y. nepasirašytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. 2015-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015-12-03 sudarytas patalpų priėmimo-perdavimo aktas. 2015-12-17 antstolio A. S. kontora UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jai pasirašytinai įteikė patvarkymą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį Nr. e2-18084-639/2015. 2015-12-18 apie 15.27 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu A. S. antstolio kontorą informavo apie tai, jog negali vykdyti teismo nutarties, kadangi patalpos išnuomotos kitai bendrovei. 2015-12-18 apie 18 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas iškvietė policiją, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose susirinkusi grupė nepažįstamų asmenų nupjovė grandinę, kuria buvo užrakintos durys, vedančios į patalpas, išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp nepažįstamų asmenų buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K.. Apie 20.30 val. nepažįstamų asmenų grupė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją (vidinį parkingą) atvežė ir savavališkai pastatė potencialiai pavojingą įrengimą – dyzelinį/benzininį generatorių ir jį pajungė. Apie 20.50 val. vėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie įpareigojo susirinkusius asmenis generatorių pašalinti, o ekipažas liko viešbutyje, kol generatorius bus pašalintas. Po policijos pareigūnų įpareigojimo, kažkas iš klubo vidaus išspyrė duris, vedančias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinę laiptinę bei pratempė iš klubo laidus, kad galėtų pasijungti elektrą iš viešbučio. Dėl durų sugadinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 100 eurų žalą. Duris išspyrė tie patys asmenys, kurie pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotas patalpas nupjovę užrakinimo grandinę.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniojo specialisto 2016-01-25 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą pareiškėja apskundė prokuratūrai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-02-17 nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. skundas atmestas. Šį nutarimą pareiškėja apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016-03-25 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėjas be kita ko pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą didelę žalą motyvavo tuo, kad 2015-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2-l 8084-639/2015 buvo bandoma įvykdyti labai drastiškomis priemonėmis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją buvo atsivežtas didelis elektros generatorius, kuris skleidė labai didelį triukšmą ir kėlė pavojų aplinkiniams, tačiau esant tokioms įvykio aplinkybėms, teismas sutiko su prokuroro nuomone, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala nėra tokio lygio, kad tokius veiksmus būtų galima kriminalizuoti baudžiamojo įstatymo prasme. Vien tai, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ar žiniasklaidos atstovai, neįgalina daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėms ar teisėtiems reikalavimams buvo padaryta didelė žala ar šis įvykis turėjo ar turi visuomeninę reikšmę. Be to, nors pareiškėja nurodo, kad šiai dienai nėra aiškus asmuo, apgadinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau ji pati savo pareiškimuose ir skunduose nurodo, kad, jos nuomone, nusikalstamus veiksmus padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie neva savavaldžiaudami vykdė 2015-12-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Tai, kad pareiškėjos nurodytame įvykyje veikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kartu su kitais bendrovės darbuotojais ir į patalpas bandė patekti pagal teismo nutartį, pripažino ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K..

Pasisakydama dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimo, kad pareiškėjos pareiškime aprašytas incidentas neturėjo didelės visuomeninės reikšmės nurodo, jog šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais prisistačiusių asmenų padarytos nusikalstamos veikos turėjo didelę visuomeninę reikšmę. Į incidento vietą 2015-12-18 buvo atvykę žurnalistai, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ norimas užimti patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, rašė spauda. Tai patvirtina kartu su pareiškėjos skundu dėl nutarimo pateiktas straipsnis iš dienraščio „Klaipėda“, taip pat šis straipsnis buvo publikuotas ir internete. Be kita ko, pažymi, kad į įvykio vietą net keletą kartų važiavo policijos ekipažai, galiausiai net buvo atvykusi operatyvinė grupė. Mano, kad jei pareiškėjos pareiškime aprašytas įvykis nebūtų turėjęs didelės visuomeninės reikšmės, tikėtina, jog tokios stiprios policijos pajėgos į įvykio vietą nebūtų buvę siunčiamos, apie įvykį nebūtų rašiusi spauda. BPK 407 str. nurodyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 148, 152, 154, 155, 165, 168 str., 187 str. 1 ir 5 d., 188, 313 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. BPK 409 str. 1 d. reglamentuota, kad jeigu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žyla asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamoji procesą. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu BPK straipsniu, ikiteisminis tyrimas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. pareiškimą privalėjo būti pradėtas, kadangi jame nurodytos nusikalstamos veikos turėjo labai didelę visuomeninę reikšmę. Pabrėžia, kad aukščiau nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų neteisėti veiksmai negali būti pateisinami tarp šalių susiklosčiusiais nuomos civiliniais teisiniais santykiais. Teisinėje valstybėje negali būti toleruojami veiksmai, kai prievarta, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, yra bandoma įgyvendinti savo tikrą ir/ar tariamą teisę, kai yra tyčia sunaikinamas ar sugadinamas svetimas turtas. BPK 168 str. 1 d. reglamentuota, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteismini tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyti duomenys apie padarytas nusikalstamas veikas buvo teisingi, nebuvo aiškių BPK 3 str. įtvirtintų aplinkybių, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, nurodo, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Todėl pareigūnui abejojant dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas, siekiant pašalinti visus neaiškumus, o ne atsisakyta jį pradėti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama.

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė L. P. pareiškimu prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. (savavaldžiavimas) ir BK 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), t. y. dėl to, kad 2015-12-18 apie 18 valadresu (duomenys neskelbtini) nežinomi asmenys, kurių buvo 5-6, jėga įsiveržė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nuomininkui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausančias patalpas. Apie 23.30 val. nežinomi asmenys vis dar buvo nuomininkui priklausančiose patalpose bei iš patalpų vidaus išspyrė duris, vedančias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jėga bandė prisijungti elektrą. Į įvykio vietą buvo pakviesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvę policijos pareigūnai bei apsaugos darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala 100 eurų.

Atsakomybė pagal BK 187 str. 1 d. kyla tam kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. BPK 407 str. inter alia nurodoma, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 str. 1 ir 3 d. procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytus atvejus. BPK 409 str. 4 d. nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BPK 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Iš išvardyto akivaizdu, jog tuo atveju, kai nenustatytas asmuo, sunaikinęs ar sugadinęs svetimą turtą, ikiteisminis tyrimas atliekamas bendra tvarka. Tačiau pažymėtina, kad ir tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuomet, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (BPK 168 str. 1 d.). BK 187 str. numatytos veikos (turto sunaikinimas ar sugadinimas) objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Turto vertė išaiškinta BK 190 str. 1 d. kurioje nustatyta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 str. 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (188,3 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio, o atsakomybė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 str. 3 d., padarymo kyla sunaikinus turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (112,98 Eur) dydis, bet neviršija 5 MGL dydžio. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. pareiškimo ir skundų turinio matyti, jog viešbučio turto sugadinimas pasireiškė tuo, jog atvykę asmenys išlaužė ir taip sugadino viešbučio duris, ir šiais veiksmais buvo padaryta 100 Eur žala. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė nesiekia dydžio, nuo kurio kyla atsakomybė pagal BK 187 str. 1 d. ar 3 d., konstatuotina, jog pareiškime išdėstytais veiksmais nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 187 str., todėl buvo pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 409 str. 4 d. nurodytu pagrindu (atlikti ikiteisminį tyrimą bendra tvarka, nes nežinomas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo).

Atsakomybė pagal BK 294 str. 1 d. kyla tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas aprašytas materialiąja sudėtimi (sudėties būtinas požymis yra ir padariniai) bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, aprašytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 str. 2 d. 2 p.), inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Iš bylos duomenų matyti, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę nuomos civiliniai teisiniai santykiai. Tarp šalių kilus ginčui dėl nuomos sutarties vykdymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis, suteikiant ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę naudotis nuomojamomis negyvenamomis patalpomis negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr.2015.11.17/10 numatyta tvarka ir apimtimi, bei uždrausti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačiai ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma apriboti ar kitaip trukdyti ieškovei naudotis šiomis patalpomis, bei pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-15 nutartimi Nr. e2-18084-639/2015 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei teisę naudotis negyvenamosiomis patalpomis, suteikiant ieškovei teisę naudotis nuomojamomis patalpomis; uždraudžiant atsakovei pačiai ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma apriboti ar kitaip trukdyti ieškovei naudotis negyvenamosiomis patalpomis, tame tarpe uždraudžiant: keisti įėjimo į patalpas spynas ar kitokiu būdu riboti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, tiekėjų ir klientų patekimą į patalpas; atjungti ar kitokiu būdu riboti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į patalpas; atjungti ar kitokiu būdu riboti patalpų šildymą; atjungti ar kitokiu būdu riboti šalto ir karšto vandens tiekimą į patalpas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; uždrausti atsakovei sudaryti nuomos sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl patalpų iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Būtent įgyvendinant šį teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-12-18 bandant patekti į teismo sprendime nurodytas patalpas, ir buvo atlikti pareiškime nurodyti veiksmai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose susirinkusi grupė asmenų nupjovė grandinę, kuria buvo užrakintos durys, vedančios į patalpas; šie asmenys į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją atvežė ir pastatė generatorių ir jį pajungė; kažkas iš klubo vidaus išspyrė duris, vedančias į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinę laiptinę bei pratempė iš klubo laidus, kad galėtų pasijungti elektrą iš viešbučio. Nustačius, kad teismas prieš įvykį buvo suteikęs leidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patekti į patalpas, naudotis elektros tinklais, ir uždraudęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ pačiai ar per trečiuosius asmenis bet kokia forma apriboti ar kitaip trukdyti naudotis šiomis patalpomis, yra pakankamas pagrindas manyti, kad atlikdami minėtus veiksmus, UAB „(duomenys neskelbtini) darbuotojai juos suvokė kaip teisėtus ir nesavavališkus. Aplinkybę, jog asmenys, bandantys patekti į patalpas savo veiksmų nelaikė neteisėtais, patvirtina ir pareiškimo nagrinėjimo medžiagoje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės išrašai, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. 2015-12-18 pranešė policijai apie tai, kad viešbučio administracija nevykdo teismo nutarties ir trukdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patekti į patalpas ir vykdyti veiklą (b. l. 7-9).

Kartu pažymėtina, kad būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas (ATPK 188 str.). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei kilti. Šiuo atveju skundo tyrimo medžiagoje nenustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmų būtų kilusi didelė žala, be to, tokių duomenų, kurie realiai patvirtintų didelės žalos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktą, nepateikė ir pati pareiškėja, abstrakčiai nurodydama, kad teismo sprendimą buvo bandoma įvykdyti labai drastiškomis priemonėmis.

Nors skunde nurodoma, kad didelė žala pasireiškė tuo, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją buvo atsivežtas didelis elektros generatorius, kuris skleidė labai didelį triukšmą ir kėlė pavojų aplinkiniams, tačiau akivaizdu, kad tokia priemonė buvo pasitelkta vykdant teismo sprendimą, siekiant patekti į patalpą nupjaunant spyną, buvo pakankamai proporcinga (atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neleido naudotis atvesta elektra) ir jokios didelės žalos nesukėlė. Nėra pakankamo pagrindo pripažinti didelę žalą sukėlusiais ir pjaunant spyną sklidusius garsus bei žiežirbas, ar asmenų vaikščiojimą po UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas bei durų sugadinimą. Šie veiksmai ir jų pobūdis negali būti vertinami kaip pakankamai pavojingi, sukėlę reikšmingesnius padarinius ar stipriai pažeidę UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises ir interesus. Nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų sukėlę ir didesnės turtinės žalos, jog dėl šių veiksmų būtų skundęsi viešbučio gyventojai ir būtų atsisakę mokėti už suteiktas paslaugas, dėl ko viešbutis būtų negavęs pajamų ir t.t. Pareiškėja skunde didelę žalą grindžia ir įvykio visuomenine reikšme, nurodydama kad į incidento vietą buvo atvykę žurnalistai, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ norimas užimti patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, rašė spauda, be to, į įvykio vietą keletą kartų važiavo policijos ekipažai. Apygardos teismas pažymi, kad iš pareiškimo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (durininkas) ir patalpų naujojo nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius du kartus kvietė policiją dėl besibraunančių į patalpas buvusių nuomininkų, o šie savo ruožtu kvietė policiją dėl nevykdomo 2015-12-15 teismo sprendimo, todėl vien tai, kad pareigūnai reagavo į konflikto šalių iškvietimus nesuponuoja išvados, jog įvykis buvo įgavęs visuomeninę reikšmę, ir jo metu buvo padaryta didelė žala. Pareiškėjos akcentuojamas žiniasklaidos dėmesys, vietinio dienraščio publikacija ir joje žurnalistų pateiktas subjektyvus situacijos vertinimas taip pat negali būti laikomas pakankamu indikatoriumi nustatyti įvykio visuomeninę reikšmę ar asmenų veiksmais padarytos žalos dydį. Remiantis išvardytu, konstatuotina, kad pareiškėjos įvardinti asmenų veiksmai negali būti laikomi tiek pavojingais, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d., požymius. Apygardos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo ir prokuroro argumentais, ir atmeta pareiškėjos teiginius, kad vertinant asmenų veiksmus, buvo netinkamai nustatytas žalos dydis, nepakankamai atsižvelgta į asmenų keltą triukšmą, sulaužytas duris, bei policijos ir žiniasklaidos parodytą dėmesį įvykiui. Tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, tiek prokuroro nutarime aptarta, kokiomis aplinkybėmis buvo remtasi vertinant atliktų veiksmų pavojingumą, nurodyti tokių išvadų motyvai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nenustatyta BK 294 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių (didelės žalos ir tyčios).

Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo (BK 294 str. 1 d.) požymius. Pabrėžtina, kad BK 294 str. 1 d. dispozicija yra pakankamai abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą (kasacinė nutartis 2K-33-677/2015). Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012).

Iš atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu vyksta civiliniai ginčai Klaipėdos miesto apylinkės teisme dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuomos. Pareiškimo nagrinėjimo metu nustatyta, jog dėl kilusių nesutarimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pareiškėjos nurodytu laiku 2015-12-29 Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 3 l-At-03431-15, taigi nuspręsta, jog ir pareiškėjos veiksmai 2015-12-18 dienos įvykio metu nebuvo tokie pavojingi, kad juos būtų tikslinga kriminalizuoti. Taip pat pažymėtina, jog 2016-02-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės prarado prasmę, jų nesiėmimas niekaip negalėtų nulemti to, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 nutartį panaikino, todėl šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)” nebeturi teisinio pagrindo patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, civilinis teisinis ginčas pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bus nagrinėjamas apylinkės teisme, kur ir bus nustatyta, kuriai iš ginčo šalių priklauso teisė naudotis patalpomis. Pažymėtina ir tai, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 str.). Tuo atveju, jei teismui nagrinėjant civilinę bylą ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, apie tai teismas praneša prokurorui (CPK 300 str. 1 d.). Taigi, jei teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus nustatys, kad yra savavaldžiavimo (BK 294 str.) požymių, apie tai praneš prokurorui, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nenustačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmais padarytos minimalios įstatyme numatytos žalos (3 MGL) sugadinant turtą, jos darbuotojų veiksmai neturi nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str., požymių. Minėtų asmenų veiksmuose nenustačius vieno iš privalomų BK 294 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėms ar teisėtiems interesams, negalima ir atsakomybė pagal baudžiamąjį įstatymą dėl savavaldžiavimo. Be to, iš aukščiau aptarto matyti, jog tarp šalių yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurie šiuo metu sprendžiami civilinio proceso tvarka. Jeigu civilinio ginčo nagrinėjimo teisme metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmuose bus nustatyta nusikalstamos veikos požymių, neatmetama galimybė įstatymo nustatyta tvarka svarstyti klausimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus ir pateiktą medžiagą sutinka, jog pradėti baudžiamąjį procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. 2016-01-06 pareiškime nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Esant nustatytoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. skundas yra nepagrįstas, todėl aukštesnysis teismas jį atmeta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. kovo 25 d. nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės L. P. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. kovo 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.